aA
Neseniai išleistoje buvusio Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus vadovo, vieno iš Sąjūdžio įkūrėjų Artūro Skučo knygoje „Pėstininko užrašai“ atskleidžiami svarbiausi, niekur iki tol neatskleisti 1990–1993 metų įvykiai. Visas 1000 egz. knygos tiražas buvo iššluotas ir kitą savaitę turi pasirodyti papildomas. Maloniai sutikus autoriui, kovotojui už Nepriklausomybę A. Skučiui, siūlome skaitytojams jaudinančias knygos ištraukas.
Barikados
Barikados
© Kęstučio Svėrio nuotr.

Kaip Jedinstvos mitinguotojai šturmavo Seimą

Signataro Vladimiro Jarmolenkos atsiminimai

Kartą, man išeinant iš parduotuvės, prie manęs netikėtai priėjo iš pirmo žvilgsnio man visai nepažįstamas barzdočius. Jau stovėdamas eilėje atkreipiau dėmesį į mane vogčiomis metamą žvilgsnį. O išeinant jis įsidrąsino ir užkalbino, sako, negalįs išeiti su manimi nepakalbėjęs. Neprisiminiau jo. Tik po to, kai priminė Sausio įvykius, biatlonininkus, atidžiau pažiūrėjau jam į akis, stengdamasis nematyti vešlios, veidą dengiančios barzdos, ir atpažinau. Kaip iš miglos
išplaukė prisiminimai...

Barikados prie Seimo
Barikados prie Seimo
© Kęstučio Svėrio nuotr.

Tąsyk vedžiau juos į budėjimą. Jauni, man beveik nepažįstami sportiški vaikinai, ginkluoti viso labo vadinamosiomis „melkaškėmis“, sportiniais mažo kalibro šautuvais, visai netinkamais rimtam reikalui. Man taip tuomet atrodė. O barzdočius tada man atsakė: „Nesinervink, mes čia visi iš Lietuvos biatlono rinktinės. Šis mažojo kalibro šautuvas mūsų rankose – solidus ginklas, aš iš 25-ių metrų voverei į akį pataikau.“ Patikėjau. Jie buvo šaunūs vaikinai. Mes visi, tuomet buvę
Parlamento rūmuose, esame tarsi broliai. Pavadinčiau – ginklo broliai, tik tų ginklų mes beveik neturėjome…

Tąsyk vedžiau juos į budėjimą. Jauni, man beveik nepažįstami sportiški vaikinai, ginkluoti viso labo vadinamosiomis „melkaškėmis“, sportiniais mažo kalibro šautuvais, visai netinkamais rimtam reikalui. Man taip tuomet atrodė. O barzdočius tada man atsakė: „Nesinervink, mes čia visi iš Lietuvos biatlono rinktinės. Šis mažojo kalibro šautuvas mūsų rankose – solidus ginklas, aš iš 25-ių metrų voverei į akį pataikau.“ Patikėjau. Jie buvo šaunūs vaikinai.
Vladimiras Jarmolenko

Sunkūs buvo laikai, bet labai atviri ir dori. Liaudis gynė savo ką tik atkurtą valstybę. Ėjo į barikadas, keisdami vieni kitus, stovėjo prie Parlameno pastato ir kitose vietose. Manau, suveikė liaudies savisaugos instinktas. Niekas nežinojo, kas bus po minutės, po valandos ar po dienos... Aš turiu tų įvykių nuotraukų. Apie kiekvieną nuotrauką būtų galima po romaną parašyti.

Įtampa buvo tokia, kad trūko oro. Nenoriu dar kartą pergyventi tokį užribinį jausmą. Manau, kad ir Lietuvos gynėjai nenorėtų patirti tai dar kartą. Vienas mano kolega, nusivylęs gyvenimu, visai neseniai man pasakė: „Gailiuosi, kad aš tada nežuvau... Buvo taip lengva ir paprasta būti nukautam. Būčiau buvęs didvyris. Dabar būtų buvę paprasčiau, man būtų vis tiek...“ Tada aš su tokia mintimi nesutikau, nors supratau ir jaučiau, apie ką mes kalbame...

Sausio 13-oji
Sausio 13-oji
© Kęstučio Svėrio nuotr.

Taip, tai buvo pavojaus, žiaurumo, pasiaukojimo jausmo ir ramybės dienos. Taip, vidinės ramybės todėl, kad tu pasiryžai ir esi pasiruošęs. Aštru ir ramu – tu pasiruošęs. Mes visi ruošėmės, kaip mokėjome, ginti Lietuvą. Nepriklausomą Lietuvą. Aiškiai įsivaizdavau, kad jeigu bus tiesioginė Parlamento pastato ataka, mes išsilaikysime geriausiu atveju apie valandą.

Buvo maždaug antra valanda nakties, kai mes sužinojome, kad prie Televizijos bokšto žūsta žmonės. Tankai priartėjo prie TV bokšto ir pradėjo jį supti. Jie stūmėsi su įjungtais žibintais, akindami žmones, o šalia tankų ėjo kareiviai su automatais. Iš pradžių jie šaudė į žemę ir tuščiais šoviniais, o vėliau – į žmones tikrais šoviniais. Prie Televizijos bokšto kariuomenė siautėjo apie dvi valandas. Ten žuvo žmonės, mes nežinojome kiek. Tą valandą tiesiog žinojome, kad
žūsta žmonės. Taip, tai vyko šiuolaikinėje Europoje. Daugelis išėjo, stojo, pakilo ginti savo šalį. Tai didis asmeninis apsisprendimas ir ryžtas, lūžio momentas Lietuvos istorijoje.

Buvo laukimo valanda – maždaug trečia valanda nakties. Aš buvau per du žingsnius nuo Pirmininko, kai jis bandė susisiekti su Kremliumi. Mes išvežinėjome archyvą...

Jis kalbėjo, šaukte šaukė į ragelį:

Taip, tai buvo pavojaus, žiaurumo, pasiaukojimo jausmo ir ramybės dienos. Taip, vidinės ramybės todėl, kad tu pasiryžai ir esi pasiruošęs. Aštru ir ramu – tu pasiruošęs. Mes visi ruošėmės, kaip mokėjome, ginti Lietuvą. Nepriklausomą Lietuvą. Aiškiai įsivaizdavau, kad jeigu bus tiesioginė Parlamento pastato ataka, mes išsilaikysime geriausiu atveju apie valandą.
Vladimiras Jarmolenko

„Kaip tai jūs negalite sujungti manęs su Michailu Sergejevičiumi? Kodėl? (pauzė). Kaip miega? Pažadinkite jį, ypatingai svarbus reikalas. Prikelkite jį, čia pas mus Vilniuje jūsų kareiviai žudo taikius piliečius. Gatvėse tankai. (Pauzė). Dar kartą... primygtinai jūsų prašau... sujunkite mane... Kaip tai baigiate pokalbį? Aš reikalauju mane sujungti... (pauzė).

Jie padėjo ragelį. Aš jau trečią kartą bandau pakalbėti su Gorbačiovu. Niekšai! Juk visa atsakomybė... Ak, ką čia aš tau sakau, juk tu ir taip viską supranti. Skaudu”. Jis priėjo prie savo rašomojo stalo ir pasakė: „Tęskime. Noriu perduoti tau asmenines užrašų knygeles, galbūt išliks, vėliau grąžinsi, jeigu galėsi...“

Padavė man užrašų knygeles ir užrašus, o paskui pridūrė: 

„Prašau, paprašyk, kad Česlovas ateitų pas mane. Tai tiesiog amoralu pasakyti, kad šalies vadovas miega, kai jo kareiviai žudo taikius beginklius žmones. Jie neturi moralės. Kokia moralė ten, kur ČK-NKVD-KGB! Ryšyje su Kremliumi sėdi KGB pulkininkai. Jūs juk suprantate tai. Jie visi susiję ir vykdo savo vyriausiojo vado nuostatas ir įsakymus. Reikia skambinti Liaudies deputatams ir pranešinėti sąžiningiems žmonėms Maskvoje tiesą apie žudynes, apie įvykius Vilniuje. Mes dar turime laiko. Reikia skubėti, kol turime paprastą telefoninį ryšį.”

Po penkiolikos minučių mes su Česlovu įėjome į kabinetą. Aš palikau juos vienus. Buvo 3 valandos 20 minučių. Sunku apie tai kalbėti, bet reikia išsišnekėti. Vėliau buvo daug dienų ir naktų, vėliau įvykiai persikėlė į Rygą , bet tai buvo vėliau. Manęs nebuvo prie TV bokšto, aš buvau Parlamento rūmuose. Paryčiais per langą pamačiau, kad žmonės nuo Televizijos bokšto su vėliavomis per tiltą eina ginti savo Parlamento, eina vėl į galimą mirtį – aš pravirkau. Tiesiog nervai neišlaikė įtampos, pratrūkau. Iš pradžių, rodos, bijojau, paskui dirbau ir pamiršau.

Knyga "Pėstininko užrašai"
Knyga "Pėstininko užrašai"
© DELFI

Man atrodo, kad baimės jausmą turi visi. Tik ne visai normalūs žmonės galbūt yra be šio jausmo. Aš bijojau ne dėl savęs. Aš galvojau apie šeimą, apie vaikus. Kažkuriuo momentu, kai supratau, kad reikia darbą dirbti, baimė dėl savęs išnyko. Buvo toks ramiai sutelktas jausmas. Taip, viduje buvo ramu, dėl savęs aš nesijaudinau.

Visi žmonės sąmoningai ėjo į gynybą. Nugalėti mus buvo jau nebeįmanoma. Mes tapome nenugalimais – mus galima buvo nužudyti, bet ne nugalėti. Nežinau, galbūt žmonės greitai įpranta prie gero gyvenimo. Patosiškos kalbos apie skaudžią praeitį kai ką pradeda erzinti. Tai buvo taip seniai. Tik štai kas – net nedidelė nuoskauda atsimenama ilgai. Manau, kad kaip nuoskauda, kaip apgaulė, kaip eiliniai išbandymai Lietuvai šie įvykiai visam laikui liks istorijoje. Taip. Gal ir gerai, kai apie visa tai kalbės istorikai. Vadinasi, žaizdą jau ne taip skaudės ir šios dienos atrodys kaip pergalė. Iš kitos pusės, visada reikia turėti ryžto ir drąsos pažvelgti į savo praeitį. Taip aš galvoju...

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Karo ekspertai: be įprastų ginklų rusai pradėjo naudoti kitas kovos priemones – anksčiau tai pasitaikydavo retai (6)

Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertų teigimu, pasirodė...

Šiauliuose nužudyta ir į kilimą susukta paauglė neturėjo artimųjų, kurie ją apgintų (2)

Vėlų pirmadienio vakarą Šiauliuose įvykdyta žmogžudystė sukrėtė visą Lietuvą. Valstybės...

Nauja COVID-19 banga grįžta anksčiau: sergamumas šį birželį Lietuvoje 10 kartų didesnis už pernykštį

Nauja koronaviruso banga grįžta anksčiau nei tikėtasi. Turistų labiausiai pamėgtos Europos...

Ukrainos frontas tiesiogiai: rusai lupa artilerija, o to gero pas juos kol kas – be limito (5)

„Do garmat! („prie patrankų“ – ukr.)“, – aidi artilerijos karininko komanda. Dvi grupės...

Rusijoje – pasiūlymas pakeisti ir Kaliningrado, ir visos srities pavadinimą (18)

Partijos „Teisinga Rusija – už tiesą“ pirmininkas Sergejus Mironovas pasiūlė pakeisti...

Karas Ukrainoje. Ukrainos kariai planuoja kontrpuolimą šalies pietuose Arestovičius: tai buvo paskutinė Rusijos pergalė Ukrainos teritorijoje (1)

Nuo karo pradžios vasario 24-ąją Rusijos kariuomenė Ukrainoje sunaikino maždaug 80 tūkst....

Saulės elektrinę ant savo stogo įsirengusi vilniečių šeima pataria nekartoti jų klaidos: įvertinkite tai iš anksto

Augant ir elektros kainai, ir vartojimui, gyventojai ne tik skuba įsirengti saulės elektrines, bet...

Šiurpą keliantį paauglės nužudymą tiriantys prokurorai prašys teismo suimti visus keturis įtariamuosius

Šiaulių apygardos prokuratūros prokuratūra praneša, kad kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo...

Keturių darbo dienų savaitė – kaip tai paveiks darbo užmokestį ir ar bus skaičiuojami viršvalandžiai? (1)

Šiltuoju sezonu vis daugiau įmonių pereina į trumpesnės darbo savaitės modelį ir darbuotojams...

Turkijos viešbutyje ukrainietė netikėtai užkalbino Putiną palaikantį Baskovą: akistatos nesitikėjęs atlikėjas vos surezgė atsakymą

Šiuo metu Turkijoje atostogaujantį Vladimiro Putino režimą palaikantį Rusijoje garsų estrados ir...