Pasitenkinimas didelis (“Atlikta!”), o vargo, kai pagalvoji, ne tiek ir daug. Lauktuvių numirėliams galima pigiai ir patogiai įsigyti supermarkete (guli jos kaip tik greta laikraščių, alaus ir apelsinų), o kad padėtos fizinės pastangos būtų tvaresnės, verta pagalvoti apie beveik nemirtingą kiliminę dangą iš skaisčiai žalio šeriuoto plastiko (visai kaip žolytė: gražu ir praktiška).
Štai, žvelgia į tokią pievelę iš poliruoto akmens “paprasto žmogaus” portretas (kartais truputį išsigandęs fotoobjektyvo) ir šypsosi plačia programine paskutiniųjų dešimtmečių Lietuvos numirėlių šypsena: širdingai, kasdieniškai, “visai kaip gyvas”, taip ir nesupratęs, kad numirė (“Et, ko tik tame gyvenime nepasitaiko.”). Kai kurios damos įsigudrina tai padaryti beveik koketiškai (rožė plaukuose, žvilgančios lūpos, primerktos akys: nepraeikite pro šalį).
Lankytojams ta šypsena reprezentuoja deramą, normalų, padorų “paprasto žmogaus” (“tokio, kaip mes visi”) finalą: būtent taip ir turi atrodyti civilizuoti numirėliai, jaukiai įsitaisę tarp skudurinių lelijų, bronzinių erškėčių, neaiškios kilmės šventųjų, kanoninių marijų ir graudulingų epitafijų (“Liūdi savieji” – Šit kaip? O mes jau buvome bepamaną, kad liūdi visas pasaulis! “Tragiškai žuvę” – Kovėsi herojai su likimu, kovėsi ir pralaimėjo… ir antikinis patosas pašiaušė dar gyvo skaitytojo plaukus). Tokius ir aplankyti malonu, ir vaikų negąsdina (“Nieko tai tetai nenutiko, tiesiog ėmė ir persikraustė čionai tarsi į naują butą”).
Tarp kitko, paminklas “paprastam žmogui” (beveik kiekvienas “paprastas žmogus” tikisi paminklo, nors ir kuklaus) – labai keistas, istoriškai naujas ir menkai apmąstytas reiškinys. Nežinia, kaip jam pavyksta taikiai sugyventi su išdidžiai skelbiamu savojo objekto, kurio pamiršti tenedrįsta ateities kartos, “paprastumu”: paminklai juk statomi tam, kas nepaprasta, antraip praranda “paminklo” funkciją ir primena ne tai, kam atminti buvo pastatyti, o patys save ir savo nesėkmę.
Mūsų aptariamu atveju, taip ir atsitinka: paminklas primena ne tą, kas buvo individualu ir mirė, ne konkretų asmenį ir jo išskirtinumą (jei tokio būta), o gentį, klaną, pavardę, po kuria dažnai slepiasi visa artimai bendravusi kompanija (užrašai: “J. ir P. Kazlauskai”, “Petraičiai A., A., D. ir E.”), kurią iššifruoti gali tik tie, kam teko laimė ją pažinti – tie, kas gali prisiminti be paminklo. Užuot žymėjusi atminties vertą individą, pavardė tampa vieninteliu to individo požymiu: apie jį galima pasakyti tik tiek, kad jis turėjo (kažkokią) pavardę – vardui pakaks ir pirmos raidės. Tikriausiai todėl dėkingi gyvi pavardės savininkai tą paminklą ir pa(si)statė.
Arba, dar geriau: “Čia guli mūsų mama”. Nei vardo, nei pavardės, nei kas tie “mes”, į kuriuos nuoroda tapo toji x (jos vardas – nuoroda į kitus, tai jie, o ne ji, čia svarbūs, jie, švento naivumo kupini, nesivaržydami reiškia dėkingumą formuodami prasminį centrą netgi jos antkapyje, kuris, pasirodo, visai nėra jos; juk ką gali turėti ta, kurios egzistencija – būti kito vektoriumi, būti rodykle?). Paminklas kažkieno mamai, kuri neturėjo pretenzijos būti “aš” – kurios kaip subjekto iš viso nebuvo. Paminklas tam, ko nebuvo. Faktinė jo paskirtis – priminti ir įtvirtinti kaip tik tą nebuvimą (ši aplinkybė turėtų pralinksminti Jacques Lacano skaitytojus).
Taigi… Keistų dalykų galima aptikti bevaikštant po kapines… Neegzistuojantys subjektai, buitinis tragizmas, kičas, patosas, kraupūs hienų juokeliai, kosminės “paprastumo” pretenzijos… Šaipausi? Nieko panašaus: toji vieta tokia ir turi būti. Būtent tokia – naivi ir ciniška (taip, naivumas gali būti ciniškas, ir dar kaip gali, bet apie tai – kitą kartą).
Top naujienos
Paaiškėjo, kas iš TS-LKD skambino į Čilę (9)
Antradienį, po to, kai Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen prisipažino, kad sausio 20...
Buvęs užsienio reikalų ministras: prieš I pasaulinį irgi buvo sakančių, kad tai neprotinga ir karo nebus
Karas Ukrainoje , galimas karas su Kinija, Irano bombardavimas, Artimųjų Rytų reikalai, raginimai,...
Konservatorius plauna Seimo mundurą dėl Bartoševičiui nutekintos informacijos: iškėlė dvi kitas versijas (32)
Nors valdantieji kaltina Seimo opoziciją, kad ši dėl neeilinės „Bartoševičiaus sesijos“ tik...
Latvijoje – didžiulis gaisras: pranešta apie degančią dronų gamyklą papildyta (11)
Antradienį po pietų Marupės regione, Latvijoje, kilo didelio pavojaus gaisras – užsidegė...
„Stalino šešėlis“ nė piršto nepajudino, kai jo žmona buvo tremiama į lagerį, užtat lengva ranka patvirtino Lietuvos ir kaimynių naikinimą (1)
Viačeslavą Molotovą vadino „Stalino šešėliu“, nes, tiesiogiai daręs įtaką pasaulio...
Neįtikėtini Europos gamtos lobiai: senajame žemyne jų išties nemažai, tačiau šių dar neatrado minios turistų
Ilgi pasivaikščiojimai, grožėjimasis aplinka ir mūsų akims neįprasti kraštovaizdžiai –...
Į populiarų kurortą nuvykusi lietuvių pora patirtą prabangą prisimins dar ilgai: yra dalykų, kuriuos čia pamatęs iš atminties nebeištrinsi
Šaltą ir tamsų lietuvišką virduržiemį susiruošėme ten, kur kone amžinai šviečia saulė –...
Dingusio 15-mečio paieška: mama išplatino jautrią žinutę, policija tiria, ar jaunuolis netapo nusikaltimo auka savanoriai darbą baigė (2)
Vilniuje antradienį buvo tęsiama šeštadienį dingusio nepilnamečio Mykolo Davidonio paieška....
Karas Ukrainoje. Iš Vokietijos – svarbus žingsnis: patvirtino sprendimą nusiųsti Ukrainai 178 tankus „Leopard 1“ okupuotame Mariupolyje – galingi sprogimai (6)
JAV karinio jūrų laivyno analizės centro ekspertas Michaelas Kofmanas teigė, kad Rusijos...
Garsias moteris dažanti vizažistė: makiažas yra meno forma, o lietuvės daro kelias klaidas (1)
Kokios makiažo spalvos šiemet madingos? Ir kaip dažydamasi galite vizualiai išdidinti akis? Kuo...