aA
Kai “Femen“ aktyvistės motoriniu pjūklu nupjovė Kijevo centre stovėjusį didelį medinį kryžių (vietoje kurio skubiai atstatytas laikinas), taip protestuodamos prieš Maskvos teismo sprendimą dvejiems metams įkalinti merginų pankroko grupę „Pussy Riot“, feministų forumuose imta svarstyti, kaip vertinti tokį aktą.
"Femen" Kijevo centre nupjovė stačiatikių kryžių
© AFP/Scanpix

Taip, mes besąlygiškai už globaliai žinomu simboliu spėjusių tapti „Pussy Riot“ poziciją ir laisvę, tačiau ar bet koks – netgi toks – paramos išreiškimas yra adekvatus, korektiškas, efektyvus, tinkamas? Ar dabar nepadaugės sakančių „Ir teisingai tas „Pussy Riot“ nuteisė – žiūrėkite, jos (jos ar jų šalininkės – nebesvarbu) iš tiesų įžeidinėja tikinčiuosius, tyčiojasi iš krikščionybės, kursto religinę neapykantą, užuot, kaip teigia, protestavusios vien prieš Valdimiro Putino autoritarizmą ir patriarcho Kirilo I atvirą paramą jam?“. Arba tų, kuriems sekuliarizacijos procesai, visuomenės priešinimasis katalikų ar ortodoksų Bažnyčių pastangoms diktuoti politinio ir asmeninio gyvenimo taisykles atrodo ne kas kita, kaip ataka prieš krikščionybę (skriaudžiamos avelės vaidmuo vilkui visuomet parankus)? Argi absurdiškas šūksnis „Gelbėkite, feministės puola! Viską, kas šventa!“ dabar neįgaus bent šiokio tokio realaus pagrindo? Galų gale, tai turto niokojimas, kurį galima kvalifikuoti kaip vandalizmą (Kijevo milicija jau iškėlė baudžiamąją bylą dėl chuliganizmo, nors kol kas niekas nebuvo suimtas).

Jei jausmų įžeidinėjimą sutinkame laikyti socialiai nepriimtinu ir teisiškai baustinu veiksmu, tai kodėl jausmai, kuriuos galima įžeisti, keistos implicitinės moralinės kazuistikos būdu panašiuose kontekstuose priskiriami tiktai tikintiesiems? Ar dažnai tenka girdėti apie įžeistus netikinčiųjų, ateistų, agnostikų jausmus?
Nida Vasiliauskaitė

Klausimas Qui bene? (kam naudinga: organizatorėms ar galios struktūroms, kurioms jos bando pasipriešinti?) – viena, o klausimas apie tokių veiksmų etiškumą ir religinės neapykantos kurstymą – kita. Taip, kai kuriems tikrai atrodo, jog tai įžeidžia jų, kaip tikinčiųjų, jausmus (pasikėsinta į centrinį Tikėjimo simbolį – matyti pjaunamą kryžių šventenybe jį laikančiam asmeniui gali būti kraupu), tačiau ir kaltinimai „Pussy Riot“ narėms grįsti „įžeistais jausmais“ – visiškai ignoruojant politinę žinią – nors į jokį simbolį jos net nemanė kėsintis. Be abejo, „įžeistais jausmais“ čia manipuliuojama, tačiau visiškai nuoširdžiai įsižeidusių, nieko nesupratusių irgi netrūksta.

Jausmai – dalykas sunkiai racionalizuojamas, jų pažeidimo ar nepažeidimo iš išorės matuoti bei patikrinti neįmanoma. Teisme galiausiai argumentuojama ne jasumų „gilumu“ ar įžeidimo subjektyviu skaudumu, o jausmų pobūdžiu : jei jausmai atitinka tam tikrą politiškai pripažintą tipą (yra, tarkime, religiniai ar etniniai) – skųstis, reikalauti bausmės ir moralinės žalos atlyginimo galima, tačiau jei neatitinka, jei kieno nors jausmus (iš tikrųjų ir labai stipriai) žeidžia, pavyzdžiui, gatvėse iškabinėti idiotiški reklaminiai plakatai, neestetiški pastatai, pro kuriuos tenka kasdien praeiti, kitų nepagarba jo mėgstamai knygai, atlikėjui ar filmui, ar plūstamoji, „netikėliu“ jį laikanti didžiulę įtaką šalyje turinčios (ir siekiančios turėti dar didesnę) institucijos retorika – tokie jausmai į satisfakciją pretenduoti dažniausiai negali, jų netgi egzistavimas nepripažįstamas.

Lenkiu štai kur: jei jausmų įžeidinėjimą (tarsi per se) sutinkame laikyti socialiai nepriimtinu ir teisiškai baustinu veiksmu, tai kodėl jausmai, kuriuos galima įžeisti, keistos implicitinės moralinės kazuistikos būdu panašiuose kontekstuose priskiriami tiktai tikintiesiems? Ar dažnai tenka girdėti apie įžeistus netikinčiųjų, ateistų, agnostikų jausmus? Ar jų įsižeidimas kviečia solidarizuotis panašiai kaip kitų įsižeidimas dėl nupjauto kryžiaus? Pacituosiu vieną „Facebook“ diskusijos dalyvę: „įdomi situacija, kai jausmai, emocijos, tuo pačiu ir teisė įsižeisti, išgyventi, skaudintis traktuojami kaip tikinčiųjų atributas, paliekant netinkinčius grynojo racionalumo erdvėje. /../ netikintieji, prilyginami mašinoms, kurias pagamino ir valdo protas. Netikintieji neturi šventyklų, nesinešioja, nestato ir nelipdo jokių specialių savo netikėjimo simbolių, nesirengia kažkaip ypatingai ir vienodai, neatlieka ritualų - taigi jų tarsi ir nėra kaip įžeisti? Tarsi nepakankamai įžeidus būtų primygtinis, įkyrus pezėjimas apie nekaltą prasidėjimą, pavyzdžiui”.

Kryžiaus nupjovimas beveik automatiškai net daugumos netikinčiųjų laikomas brutaliu poelgiu, prilyginamu (šiuo konkrečiu atveju, nepagrįstai) bažnyčios langų daužymui, tačiau kai religiniai simboliai valdingu gestu nužymi savo teritoriją po visą ne vien religijos išpažinėjų gyvenamą (taigi, „ne savo“) miestą ir šalį, kai religinė retorika uzurpuoja ir nusavina iki tol jai nepriklausiusias viešas strategines erdves, neatsiklausdama, ką apie tai mano nereligingi ar kitaip religingi gyventojai – mes net nepastebime.
Nida Vasiliauskaitė

Kryžiaus nupjovimas beveik automatiškai net daugumos netikinčiųjų laikomas brutaliu poelgiu, prilyginamu (šiuo konkrečiu atveju, nepagrįstai) bažnyčios langų daužymui, tačiau kai religiniai simboliai valdingu gestu nužymi savo teritoriją po visą ne vien religijos išpažinėjų gyvenamą (taigi, „ne savo“) miestą ir šalį, kai religinė retorika uzurpuoja ir nusavina iki tol jai nepriklausiusias viešas strategines erdves, neatsiklausdama, ką apie tai mano nereligingi ar kitaip religingi gyventojai – mes net nepastebime. Tai juk taip įprasta, taip normalu! Tarkime, buvusi „Žalgirio“ stotelė Vilniuje nejučia tampa „Kunigo Broniaus Laurinavičiaus“, o šalia atsiranda klaikus smūtkelis (visas didžiulis, estetiškai šlykštus smūtkas, kurio slegiantis vaizdas verčia krūpčioti ne vieną praeivį). Smulkmena, bet tokių daug.

Arba nelabai smulkmena: auksinis arkikatedros kryžius nutvieskia visą Gedimino prospektą iki pat Seimo – simboliškai jis valdo tą prospektą (kuris nėra tik prospektas, ne, simbolinėje plotmėje tai daug daugiau – centrinė valstybės arteriją, pati Lietuvos Respublika in a nutshell) ir savo trajektorija iki Seimo steigia bei demonstruoja visiškai tiesioginį Bažnyčios ryšį su politine Valdžia. Juk, geriau pagalvojus, tai yra viešas ciniškas tyčiojimasis iš LR Konstitucijos, ne mažiau.

Žinoma, ne visi simboliai (at)kuriami suvokiant jų reikšmę (pvz., vienas kolega pastebėjo, kad arkikatedros frontoną po sovietmečio vėl papuošusi šv. Elena – imperatoriaus Konstantino motina, viena centrinių Rytų krikščionybės figūrų, būtent ji stovi centre ir laiko kryžių – simbolizuoja Rusijos imperinę galią Lietuvai bei Lenkijai, kurias, šalimais Elenai, atstovauja jų dangiškieji globėjai šv. Stanislovas su šv.Kazimieru). Atstatėme, nesuprasdami ką. Bet nieko tokio – vis tiek beveik niekas nepastebi ir nežino. Ko nepasakysi apie Seimui kelią rodantį auksinį kryžių.

Vandalizmas (bet koks) visuomet atgrasus. Ką nors įžeidinėti – taip pat. Tačiau ne viskas taip vaikiškai paprasta: kam nors įžeidimu gali pasirodyti (ir pasirodo) pati jūsų, neperdaryto į saviškį, egzistencija. Arba stovėjimas, užuot klūpojus. Man, pvz., vandalizmas yra ne tik knygų deginimas ir bažnyčių griovimas, bet ir kukli „jausmingųjų“ intencija kryžiais (ar kokias kitais kažkieno grupinės tapatybės simboliais) nusmaigstyti visą pasaulį, įkalinant kiekvieną, kas nepaplos ir nesitrauks iš kelio. Kryžiaus nupjovimas pateisintinas tik vienu atveju – kai jis transformuojasi į Kalaviją (galios, nutildymo, agresijos, smurto simbolį).

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ar tikrai emigrantai kraunasi lagaminus? Skambina ir studentai, ir pensininkai (467)

Į kurią pusę labiau krypsta lietuvių akys: į Londoną ar į Lietuvą? Grįžtančių tikrai yra,...

Dėl milijonų peržiūrėto seksualaus Tomo Bagdonavičiaus vaizdo klipo pasipylė grasinimai ir iširo šeima (143)

Londone ilgus metus dainavęs ir didesnio populiarumo sulaukęs po to kai prakalbo apie savo...

Gydytoja Cikanavičiūtė apie riebalus: papasakojo viską, kas jums nutylima (53)

Riebalai – viena pagrindinių maistinių medžiagų, pastaruoju metu kelianti daug diskusijų ir...

Orai: be skėčio neapsieisime

Šią savaitę mūsų laukia nemalonios orų permainos, atkeliaus lietūs, įsisiautės vėtros, kris...

Skandalu virtusi reforma varo į neviltį: mokiniai rado, kur gauti maisto – šluoja viską valgyklos visai ištuštėjo (641)

Netyla diskusijos ir skandalai dėl pasikeitusių reikalavimų mokyklų valgyklų patiekalams. Kol...

Po penkerių metų pertraukos F-1 lenktynes laimėjo Raikkonenas kova dėl titulo tęsiasi (6)

Ostine, JAV, sekmadienį vykusiose F-1 lenktynėse pergalę po itin ilgos pertraukos iškovojo...

Gyvenimo audrų nublokšti gyvena sąvartyne: trijų kambarių „buveinė“ saugo liūdnas paslaptis (183)

Pokalbio pradžioje 63 metų buvusi kaunietė Nijolė tikino, kad Jonavos sąvartyne gyvena nuo 2012...

„Tinginių“ uogos: miestiečių pora įsitikino, kad ne viskas paprasta, bet ūkio nemeta (14)

Užkietėjęs miestietis su sutuoktine susigundė vadinamomis „tinginių“ uogomis ir ėmė...

Kodėl prieš einant miegoti visada reikia užsidaryti miegamojo duris? (16)

Prieš miegą mes visi išsivalome dantis, nusiprausiame veidą ir apsirengiame patogią pižamą...

5 elementų teorija – kokia stichija jus valdo? (5)

Penkių asmenybės tipų arba elementų teorija paplito Kinijoje prieš 2000 metų – manyta, kad...