aA
Kai “Femen“ aktyvistės motoriniu pjūklu nupjovė Kijevo centre stovėjusį didelį medinį kryžių (vietoje kurio skubiai atstatytas laikinas), taip protestuodamos prieš Maskvos teismo sprendimą dvejiems metams įkalinti merginų pankroko grupę „Pussy Riot“, feministų forumuose imta svarstyti, kaip vertinti tokį aktą.
"Femen" Kijevo centre nupjovė stačiatikių kryžių
© AFP/Scanpix

Taip, mes besąlygiškai už globaliai žinomu simboliu spėjusių tapti „Pussy Riot“ poziciją ir laisvę, tačiau ar bet koks – netgi toks – paramos išreiškimas yra adekvatus, korektiškas, efektyvus, tinkamas? Ar dabar nepadaugės sakančių „Ir teisingai tas „Pussy Riot“ nuteisė – žiūrėkite, jos (jos ar jų šalininkės – nebesvarbu) iš tiesų įžeidinėja tikinčiuosius, tyčiojasi iš krikščionybės, kursto religinę neapykantą, užuot, kaip teigia, protestavusios vien prieš Valdimiro Putino autoritarizmą ir patriarcho Kirilo I atvirą paramą jam?“. Arba tų, kuriems sekuliarizacijos procesai, visuomenės priešinimasis katalikų ar ortodoksų Bažnyčių pastangoms diktuoti politinio ir asmeninio gyvenimo taisykles atrodo ne kas kita, kaip ataka prieš krikščionybę (skriaudžiamos avelės vaidmuo vilkui visuomet parankus)? Argi absurdiškas šūksnis „Gelbėkite, feministės puola! Viską, kas šventa!“ dabar neįgaus bent šiokio tokio realaus pagrindo? Galų gale, tai turto niokojimas, kurį galima kvalifikuoti kaip vandalizmą (Kijevo milicija jau iškėlė baudžiamąją bylą dėl chuliganizmo, nors kol kas niekas nebuvo suimtas).

Jei jausmų įžeidinėjimą sutinkame laikyti socialiai nepriimtinu ir teisiškai baustinu veiksmu, tai kodėl jausmai, kuriuos galima įžeisti, keistos implicitinės moralinės kazuistikos būdu panašiuose kontekstuose priskiriami tiktai tikintiesiems? Ar dažnai tenka girdėti apie įžeistus netikinčiųjų, ateistų, agnostikų jausmus?
Nida Vasiliauskaitė

Klausimas Qui bene? (kam naudinga: organizatorėms ar galios struktūroms, kurioms jos bando pasipriešinti?) – viena, o klausimas apie tokių veiksmų etiškumą ir religinės neapykantos kurstymą – kita. Taip, kai kuriems tikrai atrodo, jog tai įžeidžia jų, kaip tikinčiųjų, jausmus (pasikėsinta į centrinį Tikėjimo simbolį – matyti pjaunamą kryžių šventenybe jį laikančiam asmeniui gali būti kraupu), tačiau ir kaltinimai „Pussy Riot“ narėms grįsti „įžeistais jausmais“ – visiškai ignoruojant politinę žinią – nors į jokį simbolį jos net nemanė kėsintis. Be abejo, „įžeistais jausmais“ čia manipuliuojama, tačiau visiškai nuoširdžiai įsižeidusių, nieko nesupratusių irgi netrūksta.

Jausmai – dalykas sunkiai racionalizuojamas, jų pažeidimo ar nepažeidimo iš išorės matuoti bei patikrinti neįmanoma. Teisme galiausiai argumentuojama ne jasumų „gilumu“ ar įžeidimo subjektyviu skaudumu, o jausmų pobūdžiu : jei jausmai atitinka tam tikrą politiškai pripažintą tipą (yra, tarkime, religiniai ar etniniai) – skųstis, reikalauti bausmės ir moralinės žalos atlyginimo galima, tačiau jei neatitinka, jei kieno nors jausmus (iš tikrųjų ir labai stipriai) žeidžia, pavyzdžiui, gatvėse iškabinėti idiotiški reklaminiai plakatai, neestetiški pastatai, pro kuriuos tenka kasdien praeiti, kitų nepagarba jo mėgstamai knygai, atlikėjui ar filmui, ar plūstamoji, „netikėliu“ jį laikanti didžiulę įtaką šalyje turinčios (ir siekiančios turėti dar didesnę) institucijos retorika – tokie jausmai į satisfakciją pretenduoti dažniausiai negali, jų netgi egzistavimas nepripažįstamas.

Lenkiu štai kur: jei jausmų įžeidinėjimą (tarsi per se) sutinkame laikyti socialiai nepriimtinu ir teisiškai baustinu veiksmu, tai kodėl jausmai, kuriuos galima įžeisti, keistos implicitinės moralinės kazuistikos būdu panašiuose kontekstuose priskiriami tiktai tikintiesiems? Ar dažnai tenka girdėti apie įžeistus netikinčiųjų, ateistų, agnostikų jausmus? Ar jų įsižeidimas kviečia solidarizuotis panašiai kaip kitų įsižeidimas dėl nupjauto kryžiaus? Pacituosiu vieną „Facebook“ diskusijos dalyvę: „įdomi situacija, kai jausmai, emocijos, tuo pačiu ir teisė įsižeisti, išgyventi, skaudintis traktuojami kaip tikinčiųjų atributas, paliekant netinkinčius grynojo racionalumo erdvėje. /../ netikintieji, prilyginami mašinoms, kurias pagamino ir valdo protas. Netikintieji neturi šventyklų, nesinešioja, nestato ir nelipdo jokių specialių savo netikėjimo simbolių, nesirengia kažkaip ypatingai ir vienodai, neatlieka ritualų - taigi jų tarsi ir nėra kaip įžeisti? Tarsi nepakankamai įžeidus būtų primygtinis, įkyrus pezėjimas apie nekaltą prasidėjimą, pavyzdžiui”.

Kryžiaus nupjovimas beveik automatiškai net daugumos netikinčiųjų laikomas brutaliu poelgiu, prilyginamu (šiuo konkrečiu atveju, nepagrįstai) bažnyčios langų daužymui, tačiau kai religiniai simboliai valdingu gestu nužymi savo teritoriją po visą ne vien religijos išpažinėjų gyvenamą (taigi, „ne savo“) miestą ir šalį, kai religinė retorika uzurpuoja ir nusavina iki tol jai nepriklausiusias viešas strategines erdves, neatsiklausdama, ką apie tai mano nereligingi ar kitaip religingi gyventojai – mes net nepastebime.
Nida Vasiliauskaitė

Kryžiaus nupjovimas beveik automatiškai net daugumos netikinčiųjų laikomas brutaliu poelgiu, prilyginamu (šiuo konkrečiu atveju, nepagrįstai) bažnyčios langų daužymui, tačiau kai religiniai simboliai valdingu gestu nužymi savo teritoriją po visą ne vien religijos išpažinėjų gyvenamą (taigi, „ne savo“) miestą ir šalį, kai religinė retorika uzurpuoja ir nusavina iki tol jai nepriklausiusias viešas strategines erdves, neatsiklausdama, ką apie tai mano nereligingi ar kitaip religingi gyventojai – mes net nepastebime. Tai juk taip įprasta, taip normalu! Tarkime, buvusi „Žalgirio“ stotelė Vilniuje nejučia tampa „Kunigo Broniaus Laurinavičiaus“, o šalia atsiranda klaikus smūtkelis (visas didžiulis, estetiškai šlykštus smūtkas, kurio slegiantis vaizdas verčia krūpčioti ne vieną praeivį). Smulkmena, bet tokių daug.

Arba nelabai smulkmena: auksinis arkikatedros kryžius nutvieskia visą Gedimino prospektą iki pat Seimo – simboliškai jis valdo tą prospektą (kuris nėra tik prospektas, ne, simbolinėje plotmėje tai daug daugiau – centrinė valstybės arteriją, pati Lietuvos Respublika in a nutshell) ir savo trajektorija iki Seimo steigia bei demonstruoja visiškai tiesioginį Bažnyčios ryšį su politine Valdžia. Juk, geriau pagalvojus, tai yra viešas ciniškas tyčiojimasis iš LR Konstitucijos, ne mažiau.

Žinoma, ne visi simboliai (at)kuriami suvokiant jų reikšmę (pvz., vienas kolega pastebėjo, kad arkikatedros frontoną po sovietmečio vėl papuošusi šv. Elena – imperatoriaus Konstantino motina, viena centrinių Rytų krikščionybės figūrų, būtent ji stovi centre ir laiko kryžių – simbolizuoja Rusijos imperinę galią Lietuvai bei Lenkijai, kurias, šalimais Elenai, atstovauja jų dangiškieji globėjai šv. Stanislovas su šv.Kazimieru). Atstatėme, nesuprasdami ką. Bet nieko tokio – vis tiek beveik niekas nepastebi ir nežino. Ko nepasakysi apie Seimui kelią rodantį auksinį kryžių.

Vandalizmas (bet koks) visuomet atgrasus. Ką nors įžeidinėti – taip pat. Tačiau ne viskas taip vaikiškai paprasta: kam nors įžeidimu gali pasirodyti (ir pasirodo) pati jūsų, neperdaryto į saviškį, egzistencija. Arba stovėjimas, užuot klūpojus. Man, pvz., vandalizmas yra ne tik knygų deginimas ir bažnyčių griovimas, bet ir kukli „jausmingųjų“ intencija kryžiais (ar kokias kitais kažkieno grupinės tapatybės simboliais) nusmaigstyti visą pasaulį, įkalinant kiekvieną, kas nepaplos ir nesitrauks iš kelio. Kryžiaus nupjovimas pateisintinas tik vienu atveju – kai jis transformuojasi į Kalaviją (galios, nutildymo, agresijos, smurto simbolį).

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Vilniuje surado ypatingą gatvę: taip, kaip žmonės ten gyvena turi pamatyti visa Lietuva (109)

Kaimynas kaimynui ne akmenį į langą meta, o komplimentą pasako. Kaimynas kaimynui ne skundą...

„Artėja paskutiniojo teismo diena“: gyventojus išgąsdino žaibiškai užtemęs miestas (52)

Dėl didžiausių atogrąžų miškų gaisrų Brazilijos istorijoje viename mieste sutemo 15 val., nes...

Verslo įtakingiausieji: politikų ciniškumas kartais pritrenkia (124)

Trečiadienį DELFI paskelbė įtakingiausių Lietuvos verslininkų ir ekonomistų sąrašą. Laidoje...

Puikus virškinimas, saldus miegas ir rami nervų sistema: išbandykite 3 ingredientų kokteilį (21)

Bananų ir cinamono kokteilis akimirksniu atgaivins organizmą ir pastatys ant kojų peršalus!

FIBA atnaujintame pasaulio čempionato pajėgumo reitinge – Lietuvos rinktinės šuolis aukštyn (80)

Prieš pasaulio krepšinio čempionatą FIBA skelbia jau antrą „FIBA 2019“ turnyro dalyvių...

Veidrodinė ministerija Kaune: išvadino akių dūmimu, bet darbuotojai atgal į sostinę nebenori (38)

Balandžio pradžioje atidaryta vadinamoji veidrodinė Žemės ūkio ministerija Kaune.

Stebuklingoje Graikijos vietoje atostogavusi Vaida Skaisgirė dalijasi pavydą keliančiais kadrais (115)

Neseniai Graikijoje esančioje Mikonos saloje su sūnumi atostogavusi Vaida Skaisgirė socialiniame...

Ar seksas lėktuve yra nelegalus ir ar galima už tai sulaukti bausmės? (24)

„Mylios aukščio klubas“ – taip kartais apibūdinami žmonės, kurie yra mylėjęsi lėktuve....

Įspėja, kas nutiktų, jei tarp JAV ir Rusijos kiltų karas: Žemę ištiktų branduolinė žiema (55)

Mokslininkai atliko simuliacijas ir skelbia oficialius rezultatus: net ir šiandien branduolinis...

Sužinoję, kas mano vyras, giminės puolė atkalbinėti: teko priimti drastišką sprendimą (84)

Dar eidama į mokyklą pradėjau susitikinėti su vaikinu, su kuriuo siejau ateitį. Tik baigus...