Susidomėjusi paėmiau į rankas Juditos Džežulskienės parašytą lietuvių kalbos vadovėlį X klasėms, „Baltų lankų“ išleistą 2017 metais.
© Shutterstock

Vadovėlis gražus, spalvingas, su gausiomis iliustracijomis, bet skaitau ir stebiuosi: aiškius, įprastus, pripažintus terminus ir apibrėžimus autorė keičia. Sudėtinių sakinių sujungimą ir prijungimą – sudėtinių sakinių „koordinacija ir subordinacija“.

Apstulbau: tokių terminų kalbos vadovėliuose man neteko skaityti. Toliau buvo dar įdomiau: atsisakoma įprasto sujungiamųjų sakinių skirstymo, vietoj gramatinių centrų – predikatiniai centrai...

Teko ieškoti pagalbos. Tarptautinių žodžių žodynas (2005 m. leidimas) man paaiškino, kad žodis „subordinacija“ kalbotyroje nevartojamas. Nei Klaipėdos knygynai, nei miesto bibliotekos neturėjo minėto vadovėlio, todėl laukiau moksleivių atostogų, kad galėčiau susipažinti ne tik su naujovišku vadovėliu, bet ir su kalbos mokslo naujovėmis, pateikiamomis mokiniams.

Naujausias Kalbos mokslo žinynas, Kalbos enciklopedija ir t. t. įtikino, kad mano, pensininkės, nei žinios, nei atmintis nesušlubavo, todėl, per moksleivių atostogas pasiskolinusi minėtą vadovėlį, nusprendžiau į jį įsigilinti.

Neapleidžia įspūdis, jog tai ne Lietuvos pilietį ugdantis lietuvių kalbos vadovėlis. Kaip suprasti siūlymą diskutuoti apie meno kūrinius, nepateikus orientacinių klausimų? Juk nedaug mokinių lanko dailės mokyklas, todėl orientaciniai klausimai būtini. Bet baisiausia – šiai užduočiai parinkti pavyzdžiai: siūloma aprūdijusį vamzdį Neries upėje Vilniuje lyginti su Amerikos Laisvės statula...
Nijolė Klimantavičienė

Nustebino ne tik nereikalingi, suvokimą apsunkinantys tarptautiniai terminai, bet ir kitaip aiškinamas priebalsių susiliejimas būsimajame laike, apibrėžimai – „papildinys – antrininkė sakinio dalis, kuri papildo tarinio požymį...“ (46 p.), sakiniai pagal sakymo būdą yra šaukiamieji ir nešaukiamieji (?) – 182 p.

Susipažinusi su vadovėliu, noriu paklausti autorės: ši gramatika – noras perdirbti įprastus terminus per daug pasitikint savo jėgomis ar nevykęs kitos kalbos gramatikos taikymas lietuvių kalbai?

Autorei tenka priekaištauti ir dėl dėmesio savo darbui stokos: vadovėlio pradžioje pakankinusi mokinius neįprastais terminais, jo pabaigoje pateikia tradicinį sudėtinių sakinių skirstymą – 183 p. Yra klaidų kalbant apie šalutinių sakinių prijungimo (subordinacijos) priemones: „ar“ tokiu atveju įvardijama kaip jungtukas, o ne dalelytė, kaip rašoma vadovėlyje. Kartais aiškiai stokojama lietuviškų terminų: nerandama žodžio „neautorinė“ kalba atitikmens...

Gana rimtas aptariamojo vadovėlio trūkumas – polinkis pateikti ne įvardijamų faktų visumą, o tik jų dalį: 16 p. esančiame žemėlapyje – indoeuropiečių šeimos kalbų grupės. Jų įvardyta tik šešios, o juk daugumai mokinių tai vienintelė galimybė įsiminti jas visas. 15 p. – pasaulio žemėlapis apie indoeuropiečių kalbų paplitimą.

Tas žemėlapis klaidina: žalia spalva visiškai nubraukia kitas kalbų šeimas – nepaisoma įprasto žymėjimo, jei teritorijoje susilieja kelių kalbų vartojimas. Paminėtas M. Daukša, bet reikšmingų jo žodžių apie kalbos svarbą žmogui ir tautai autorei nereikėjo... Nėra jokių faktų apie lietuvių kalbos tyrinėjimą dabar.

Tą pačią ydą rasime ir vadovėlyje IX klasei, kai aptariamas lietuvių kalbos raidynas: „kai kurios raidės pasiskolintos iš lenkų kalbos“, bet neįvardyta, kas iš čekų, kuri raidė neturi atitikmenų Europos tautų abėcėlėse. Dalinis faktų pateikimas sukelia nelabai malonias interpretacijas.

Jos kyla ir tada, kai nerandama pasaulinio garso mokslininkų lietuvių kalbos archajiškumui pagrįsti, ir tada, kai vadovėlyje atsiranda paties bjauriausio Lietuvoje technikos „paminklo“ – surūdijusio vamzdžio Neries upėje, Vilniuje – nuotrauka ir kai mokinių dėmesiui pasiūlomi feisbuko įrašai.

Nebeaišku, kodėl antrajame sunkinamas sintaksės pagrindų suvokimas, kai egzistuoja įprasta, aiški terminologija ir apibrėžimai. Siūlau autorei ir pagal tą vadovėlį dirbantiems mokytojams pagalvoti, į kokią situaciją paklius pagal aptariamą vadovėlį sintaksę mokęsi pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos egzaminą laikantys mokiniai, kai to egzamino užduotys bus formuluojamos pagal įprastus terminus?
Nijolė Klimantavičienė

Neapleidžia įspūdis, jog tai ne Lietuvos pilietį ugdantis lietuvių kalbos vadovėlis. Kaip suprasti siūlymą diskutuoti apie meno kūrinius, nepateikus orientacinių klausimų? Juk nedaug mokinių lanko dailės mokyklas, todėl orientaciniai klausimai būtini.

Bet baisiausia – šiai užduočiai parinkti pavyzdžiai: siūloma aprūdijusį vamzdį Neries upėje Vilniuje lyginti su Amerikos Laisvės statula... Lyg nebūtų Laisvės paminklo Kauno Karo muziejaus sodelyje ar Baltijos kelią įprasminančios Sienos Vilniuje? Lietuvos iš tiesų vadovėlio pavyzdžiuose maža – užtenka pažiūrėti į iliustracijų ir tekstų metriką vadovėlio pabaigoje. Didžioji vadovėlio dalis skirta rišliai kalbai ugdyti – šios dalies aš neanalizuoju.

Vadovėlio pabaigoje – žymių rašytojų fotografijos, tik Just. Marcinkevičiaus fotografija Jo neprimena, ir iš poeto M. Buroko paskyros feisbuke lankytojų parinktos ir bulvariniu stiliumi interpretuotos citatos iš jų kūrinių. Įdomus sumanymas nepasiekia tikslo – deši­mtokai jau neprisimena arba neskaitė tų kūrinių. O tie žmonės, kurie skaitė Just. Marcinkevičiaus dramą „Mažvydas“, negalės suvokti, kaip galima tyčiotis iš dramos pabaigoje Mažvydo sakomo žodžio „Lietuva“: stebimasi, kokį žodį susigalvojo mažlietuviai, – cituoju.

Netikslumų ir neišbaigtumo kalbos istorijos, sintaksės temose nemaža.

Susidomėjusi iš mokinių pasiskolinau tos pačios autorės lietuvių kalbos vadovėlį IX klasei (Baltos lankos, 2016). Šiame vadovėlyje aukščiau pastebėtų ir paminėtų sintaksės naujovių nėra, todėl nebeaišku, kodėl antrajame sunkinamas sintaksės pagrindų suvokimas, kai egzistuoja įprasta, aiški terminologija ir apibrėžimai.

Siūlau autorei ir pagal tą vadovėlį dirbantiems mokytojams pagalvoti, į kokią situaciją paklius pagal aptariamą vadovėlį sintaksę mokęsi pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos egzaminą laikantys mokiniai, kai to egzamino užduotys bus formuluojamos pagal įprastus terminus?

Galima spėti, jog minimas vadovėlis buvo skirtas tautinių mažumų mokykloms, bet tai nėra nei priimtina, nei teisinga.

Nesiryžtu aptarti kitų šio gausiai iliustruoto X klasės kalbos vadovėlio temų – tikiuosi, kad jos nesulauktų panašių priekaištų.

Švietimo ministerijos atstovai dažnai mėgsta pasidžiaugti vadovėlių gausa, bet, matyt, ne visada jie analizuojami, ne visada įvertinama, ar jie tinka mokykloms.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Dalia Grybauskaitė – apie „paskolas dėžutėse“, VSD pažymas ir „Agroverslo“ susiliejimą su politika išskirtinis interviu (320)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė mano, kad teisėsauga turi labai atsargiai galvoti, kokius slaptus...

Gyvai / Po Grybauskaitės interviu – Karbauskio atsakymas (2)

Trečiadienį DELFI publikavo išskirtinį Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės interviu apie...

Atmosfera tarp politinės korupcijos tyrėjų kaista: pasipylė abipusiai kaltinimai (134)

Neleistinų politikų ir verslo santykių tyrimui Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete...

Rusijoje siūlo uždrausti Booking.com (3)

Viena didžiausių Rusijos turizmo organizatorių „Svoy TS“ kreipėsi į Kultūros ministeriją...

Šimašiaus ultimatumas Skverneliui: arba pritariat, arba nacionalinio stadiono nebus (222)

Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako, kad per porą savaičių negavus Vyriausybės pritarimo,...

Hitlerio danties fragmento tyrimas griauna sąmokslo teorijas apie jo mirtį (48)

Mokslininkai iš Prancūzijos ištyrė nacių diktatoriaus Hitlerio danties fragmentą. Gautos...

Rusija pagrasino Estijai: vyriausybės retorika „viršija ribą“ (37)

Rusija neratifikuos sienos sutarčių su Estija , kol ši nepakeis savo elgesio, trečiadienį...

Jei vaistai bus pardavinėjami vaistinėse ir degalinėse, kokių bus galima įsigyti? (10)

Seimui pritarus sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos iniciatyvai netrukus leisti kai...

Įspėja ne vietoje plaunančius automobilius: norintys sutaupyti mokės baudas (204)

Daugiabučių gyventojai, nenorintys skirti daug lėšų automobilio plovimui, dažnai nepaiso...

Kaip į namus įsileisti gyvybės: paprastos ir nebrangios priemonės skoningai atnaujinti būstą (1)

Pavasarį esame natūraliai išsiilgę šviesos, šilumos, šviežumo ir gyvybės, todėl visa tai...