aA
Volodymyro Zelenskio pergalė Ukrainoje yra gera proga „pasižiūrėti į save“, – siūlo politologas Mažvydas Jastramskis. Tokie pasiūlymai nežada nieko gero: veidrodis būtinai parodys nedailų veidelį (nesijuokime iš ukrainiečių – patys skiriamės nebent kiekybiškai, o ne iš esmės).
Nida Vasiliauskaitė
© DELFI / Domantas Pipas

Ne išimtis ir šis kartas: pasižiūrėkime – kaip ir kitos postkomunistinės Rytų Europos demokratijos, irgi atkakliai „į valdžią“ renkame patirties neturinčius, neprognozuojamus naujokus iš teleloto ir serialų, užuot senų patikrintų kostiumų su portfeliais, kaip normalūs vakariečiai.

„Galima [cituoju] tokius rezultatus, kaip Ukrainoje, nurašyti populizmui, rinkimų technologijoms ir nemąstantiems rinkėjams. Tai paprasčiausias kelias, tačiau jis ignoruoja gilumines priežastis.“

Tikrai taip, tikrai ignoruoja: gražu, kad pagaliau gėdinimas pats pamatytas kaip problema. Tačiau tik tam, kad surastų gilesnes priežastis toliau gėdinti (toliau neabejojant, kad įvardinta būklė reiškia taip besielgiančios visuomenės „nebrandumą“, istorinę deformaciją ar patologiją, o ne kažką kito). Esą, „taip gali būti dėl istorinio pripratimo – politinė socializacija komunistinėje sistemoje mokė, kad valstybė atsakinga už viską“: kai „viskas“ (arba „kas nors“) nepateisina lūkesčių, kyla poreikis valstybę nubausti išspiriant ankstesnius politikus iš postų.

Pirmiausia, tai faktinė-istorinė netiesa: ne, politinė socializacija komunistinėje sistemoje nemokė nei kad valstybė atsakinga už viską, nei kad pilietis neatsakingas už nieką, atvirkščiai, viena tos socializacijos funkcijų buvo kaip tik įsteigti jame iliuziją, kad tai jis yra atsakingas už tai, kas vyksta aplink, ir privalo savo sąmoningumu prisidėti, nebūti abejingas.

Čia apie oficialią ideologiją. O apie to meto kasdienybę pasakytina, kad eiliniam Sovietų Sąjungos gyventojui buvo itin aišku, jog buitinę gerovę pavyks susiorganizuoti nebent privačiai, savu apsukrumu, užuot lūkuriavus komunizmo. Bet tiek jau to.

Svarbiau kitkas: postkomunistinėse šalyse iš politikos (vis dar) tikimasi „daug“ ne dėl infantilumo, asmeninės nuovokos stokos ar ribų politinei valiai nejautimo, ir ne dėl „komunistinės“ istorinės patirties, o dėl režimų kaitos metu mobilizuoto ir jau beveik išsisklaidžiusio, bet vis dar rusenančio tikėjimo, jog tikrasis politikos subjektas gali būti populus (demosas, „tauta“, „visuomenė“) ir kad politika yra „gyvas nervas“ – debato, derybų dėl bazinių socialumo vektorių forma, ekranas į dar nefiksuotą ateitį – o ne rutiniškas biurokratų darbas pagal instrukcijas, netrukus be nuostolių patikėtinas dirbtiniam intelektui.

Postkomunistinėse šalyse iš politikos (vis dar) tikimasi „daug“ ne dėl infantilumo, asmeninės nuovokos stokos ar ribų politinei valiai nejautimo, ir ne dėl „komunistinės“ istorinės patirties, o dėl režimų kaitos metu mobilizuoto ir jau beveik išsisklaidžiusio, bet vis dar rusenančio tikėjimo, jog tikrasis politikos subjektas gali būti populus.
N. Vasiliauskaitė


Postkomunistinės demokratijos skiriasi nuo vakarietiškų ne tuo, kad jaunos, neturi „gilių tradicijų“ (niekas jų neturi, „gilios demokratinės tradicijos“ yra politinė fikcija) ir todėl nepakankamai gerai žaidžia demokratiją; taip pat ne tuo, kad jų gyventojai – „postkomunistiniai“ ir vis dar neša savy „komunizmo“ ligos komplikacijas.

Ne, skiriasi tuo, kad pabuvo vilties visuomenėmis, kad dėjo rimtus lūkesčius į politiką: savomis akimis matė kaip, tarsi „iš apačios“, keitėsi santvarkos, dalyvavo tame, protestavo, reikalavo, griovė Berlyno sieną – ir ji griuvo. Iš griuvėsių vėl kūrė naują-seną pasaulį, kuris, pasirodo, teturi joms vieną pranešimą: mokykitės, kvaileliai, ir neišradinėkite dviračio – visi dviračiai jau išrasti, visi svarbūs klausimai jau išspręsti arba spręsti kitur, be jūsų, geriausia, ką galite padaryti – suglausti ausis ir paklausyti protingesnių, atnešti jiems parodyti savos pažangos rodiklius – gal paglostys.

Trumpą laiką politika čia dar nebuvo spėjusi tapti akivaizdžiai ekspertų ir biurokratų reikalu, UAB „Valstybė“ administravimu pagal apklausas, reitingus, skaičiukus lentelėse ir tarptautines sutartis, kuriam „tiesiog nėra alternatyvų“ ir kurį todėl telieka palaikyti vis perrenkant oficialiai rekomenduojamus „senus gerus patikrintus“. Kas nepalaiko – tas kenkia arba yra „naudingas idiotas“.

Daug tikėtasi – stipriai ir nusivilta, baudžiant politikais apsimetančius medinius funkcionierius, vietoje jų išrenkant neišbandytus kitus, ne iš naivumo ir susižavėjimo, o todėl, kad šie bent dar neturėjo progos atsiskleisti kaip irgi negyvi, tad bent trumpam pabūna baikštaus nepatiklaus lūkesčio talpyklomis, regimu „alternatyvos“ (tegul ir fiktyvios) kūnu.

Daug tikėtasi – stipriai ir nusivilta, baudžiant politikais apsimetančius medinius funkcionierius, vietoje jų išrenkant neišbandytus kitus, ne iš naivumo ir susižavėjimo, o todėl, kad šie bent dar neturėjo progos atsiskleisti kaip irgi negyvi.
N. Vasiliauskaitė


Ne, tai nėra „politikų nutolimo nuo žmonių“ (ką tai bereikštų), korupcijos ar (Ukrainos atveju) neįtikinamo „orientacijos į Vakarus“, besikertančios, esą, su minėtais dalykais, pažado klausimas („Apskritai, jei politikai yra (ar atrodo) atitolę nuo žmonių, tarnaujantys tik savo ar oligarchinių grupuočių interesams, rinkėjams orientacija į Vakarus atrodys kaip tuščia retorika. Kadangi Vakarai siejami su geru valdymu, skaidria politine sistema, kuri atliepia piliečių interesus“, – cituoju M. Jastramskį).

„Vakarai“ su tuo siejami nebent postkomunistinių šalių spaudoje. Realūs piliečiai realiuose Vakaruose ne vieną dešimtmetį savo tikrąjį santykį su politine sistema rodė vis mažesniu aktyvumu ir vis didesniu nusišalinimu, kol „geltonosios liemenės“, „Brexit“ ar prezidento rinkimai JAV (visai „nevakarietiškas“ ir „neprotingas“ elgesys postkomunizmo ekspertų akimis žvelgiant) vėl juos sugrąžino kaip politikos subjektą: ne kaip dėkingus „jų interesus atliepiančiai“ labai skaidriai sistemai, o kaip radikaliai kritiškus.

Kodėl taip sakau? Keliu hipotezę, o hipotezės geros tada, kai rišlios, suderinamos su faktais ir paaiškina, kas vyksta. Ši – paaiškina, tuo tarpu minėti gėdinimai, fantazmai apie „Vakarus“, redukcijos į „komunizmą“ ir demokratijos pamokėlės – ne.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(47 žmonės įvertino)
4.2128

Top naujienos

Šimonytė: aš nevengiu sąsajų su partija, tačiau turiu visišką sprendimų laisvę (406)

Prezidento posto siekianti Ingrida Šimonytė sako, kad rinkimų kampanija niekaip nepakeitė jos...

Lietuvos nusikalstamumui – dar neregėtas teisėsaugos smūgis: paviešino, kaip gudriai grupuotės veikia šiais laikais (124)

Trečiadienį spaudos konferencijos metu Lietuvos policija paskelbė, kad bendradarbiaujant su...

Rusijos propagandistas prisikalbėjo, sulaukė kvietimo į dvikovą (247)

Rusijos valstybinės televizijos propagandininkas sulaukė kvietimo į dvikovą – ir viskas dėl...

Įsivyraus vėsesni orai

Penktadienio dieną šaltasis atmosferos frontas iš mūsų šalies stums paskutinius šiltos ir...

Valinską pagyręs Jasikevičius kalbėjo apie White'o svorį ir svarbiausią faktorių finale (1)

Į „Betsafe– LKL “ finalą žengusio Kauno „Žalgirio“ vedlys Šarūnas Jasikevičius...

Mėnesio prognozė: birželio orai džiugins, bet ne visą laiką (13)

Lietuvos upėse ir ežeruose paviršinė vandens temperatūra netoli kranto jau yra pasiekusi...

Panevėžyje rimto pasipriešinimo nesulaukęs „Žalgiris“ – LKL finale (44)

Kauno „Žalgiris“ tęsia tradiciją – jau 26-tą sezoną iš eilės iškopė į...

Mokslų daktarė išaiškino, kokia smidrų nauda mūsų organizmui ir kaip tinkamai juos reikia paruošti (48)

Nors lietuviai smidrus atrado pakankamai neseniai, tačiau kulinariniame meniu jie gyvuoja jau...

Neatsilaikė rusaitės kerams: „nuodų spintoje“ laikytas įrašas paviešintas Europai lemtingu metu (78)

Nelyginant perkūnas iš giedro dangaus į Austrijos vyriausybę trenkė kompromituojantis vaizdo...

Neseniai vaikelio susilaukusi Gerda Žemaitė švenčia gimtadienį: ryte sulaukė ypatingos sūnaus dovanos (42)

„TV pagalbos“ žvaigždė Gerda Žemaitė švenčia 38-ąjį gimtadienį. Balandžio 3-iąją...