Jeigu kažkas sušuko „Sąmokslas!“, kai jo nebuvo, tai argi neseka iš to, kad niekada nebūna, o pati mąstymo schema, kurioje galimybė sąmokslui egzistuoja – tik varganas faktinio obskurantizmo ir negebėjimo deramai rinkti, analizuoti ir apibendrinti informacijos išsiskleidimas? (Atidus skaitytojas dabar sudvejos: palaukite, o argi prielaida, kad ištisas minias kažkas gudriai sėkmingai kursto tikėti sąmokslais, t. y. manyti nebūtus dalykus siekdamas savos politinės, ekonominės ar dar kokios naudos, pati nenumato sąmokslo?
Bet tegu tyli jis, nes, pasisakęs garsiai, iškart atsidurs abejotinoje vatnikų ir chemtrailininkų kompanijoje, ir niekas jo protingumu daugiau nebetikės.)
Influenceriai dalina universalius patarimus, kaip nepakliūti ant sąmokslo teorijų kabliuko. Gerai jiems – perskaitė internete arba, galbūt, lektorius paskaitoje „kaip yra su pasauliu“ paaiškino. Jų neapgausi ir nesuklaidinsi. Todėl, būdami pilietiški, rūpinasi mažiau įgalios nacijos psichine gerove. Papunkčiui: svarbiausia, atpažinti, o tai jau bemaž tas pat, kaip įveikti.
Pridedi atpažinimo sąrašą prie naujai skaitomos medžiagos, patikrini (pagal lapelį „kuo netikėti“), ar formaliai sutampa – ir nebetiki.
Pvz., sakoma, kad sąmokslo teorijose kalbama apie nuslėptą informaciją ar slaptas žinias, kurias jums ši teorija dabar atskleis.
Gali būti. Tačiau palyginkime, ar šio kriterijaus neatitinka pats šis sąmokslo teorijų demaskatorių žanras: interneto šiukšlynuose daugelis prisigaudo visokių lengvai prieinamų „tiesų“, bet mes, ekspertai (t. y. pagal apibrėžimą disponuojantys nedaugeliui teprieinama informacija) arba ekspertų įgaliotiniai, dabar jums (rinktinei protingų žmonių, skaitančių šitą straipsnį publikai) atskleisime, kad iš tikrųjų yra visai kitaip!
Kitas momentas: pagal šį kriterijų būtent kaip sąmokslo teorija kadaise plito krikščionybė arba, palyginti neseniai, žinios apie Stalino nusikaltimus (čia influenceriai akimirksniu nutyla ir atiduoda pagarbą).
Sąmokslo teorijos, esą, abejoja viskuo, pradėdamos raginimu „mąstyti savo galva“. Tikrai? Labai norėčiau pamatyti bent vieną konkrečią sąmokslo teoriją, kuri savą teisumą teramsto „sava galva“, teigia, jog pasaulyje nėra nieko patikimo ir abejoja visiškai viskuo (o ne, pvz., „valdžia“ ar Jungtinėmis Tautomis).
Tie, kas iš jų automatiškai juokiasi, tuo tarpu tikrai didžiuojasi nešiojantys kritišką, skeptišką, nepriklausomą galvą, kuri, gerai panaudota, neleis jiems niekada nusiristi į tokiais žemumas, žodį „tiesa“ taria kikendami, o vietoje „teisybė“ rašo (pajuokdami jos ieškančių beraštiškumą) „teisibė“.
Sąmokslo teorijos atpažįstamos taip pat pagal tai, kad kelia senovinį Romos jurisprudencijos klausimą „Kam naudinga?“ Hmm, labai keistas klausimas svarstant politinę tikrovę: argi gali būti, kad įvykiai vyksta, vienaip ar kitaip patenka į medijas, politikai iškyla ir dingsta, projektai patvirtinami arba ne, sandėriai sudaromi todėl, kad kažkas tuo suinteresuotas?
Na jau, kiekvienas intelektualus hipsteris supranta, kad visa tai dedasi visiškai atsitiktinai arba tik dėl tų priežasčių, kurios deklaruojamos viešai ir garsiai.
Tasai, kam naudinga, be abejo, yra komiškas visagalis blogietis: išjuokime jį – ir geopolitinė tikrovė liks pilna geranoriškų, kiekvieno žvilgsniams visais savo stalčiais atvirų paprastų buhalterių (kaip kad išjuokus „dieduką danguje“ nušvinta, jog religijos – viso labo bobučių prietarai). Ko gi čia nerimauti?
Sąmokslo teorijos dažnai simuliuoja mokslinę argumentaciją ar ją iškraipo? Aha, daro taip. Tik reikia pridurti, kad taip daro ir bemaž visi mainstreaminiai politikai, reklama, o taip pat – normalios, nemarginalios medijos (legendiniai „britų mokslininkai nustatė“).
Čia – ne tikėtojų sąmokslais specifika, čia bendras mūsų epochos viešo kalbėjimo bruožas. Dar (sako inluenceriai) sąmokslo teorijos apeliuoja į visuomenės kvailinimą bei pavergimą. Taip, lygiai kaip ir šie influenceriai: pabuskite, jus apkvailino (Rusijos ar kieno nors kito) propaganda! Arba sužalojo sovietmetis.
Kovoja prieš sistemą? Kartais kovoja. Tik aš nemačiau didesnių tikėtojų visagale „sistema“, kuria viskas paaiškinama („reikia žvelgti plačiau“) ir kurioje individas bejėgis, nei tamsuolių lengvatikystei kritiškoji išsilavinusi vidurinioji klasė, kurios nariai (pacituosiu) savo atsakomybę demonstruoja „ne tik užsidėdami kaukes, plaudami rankas ar dezinfekuodami aplinką, bet ir įsiklausydami į mokslo pasaulio aiškinimus, tikrindami šaltinius, analizuodami, nepasiduodami emocijoms ir maloniai apsvaiginančiai sąmokslų teorijų miglai“.
Yra toks terminas – homeriškas juokas. Jis dabar ir griaudi už kulisų.
.