Lietuvos žmonėms dabar ir taip nelengva – net į vestuves per tą prakeiktą virusą susirinkti gali ne daugiau 10 asmenų. Nuplaukė visos Advento vakaronės, slampinėjimo po Kalėdų muges džiaugsmas ir SPA malonumai.
Jums lengviau, jūs ir torčiuko su COVID-19 infekuotu Jonu Varkaliu po priesaikos spėjote pargauti, o rinkėjams visi džiaugsmai tik išsinešimui arba su receptu. Antai Druskininkų vandens parkas reklamuoja krūvą smagių pramogų, bet prieš jas reikia pasirodyti vietiniam gydytojui, kad prirašytų tuos džiaugsmus, kurie kitur ministro Aurelijaus Verygos draudžiami, bet čia gražiai sertifikuoti kaip kadaise prie parko prijungtos gydyklos medicininės procedūros. Viskas teisėta, vsio zakonno, kaip kadaise sakydavo.
Žinia, kad Karbauskio ketverius metus nematysime ir negirdėsime Seime, būtų pernelyg džiugi, kad ja iš karto būtų lengva patikėti. Net kai jis iškėlė sunkiai išpildomas sąlygas, kad valdančioji dauguma maldautų pasilikti, kirba abejonė, kad iki Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžio vis tiek ras pretekstą persigalvoti. Gal nereikės nė prašymo, užteks, kad Karbauskis įsivaizduotų, jog kažkas jo prašo pasilikti.
Juk Egidijaus Dragūno stiliaus atsisveikinimo turų jau buvo ne kartą. Po Sauliaus Skvernelio pralaimėtų Prezidento rinkimų, dar tebeskaičiuojant balsus, LVŽS lyderių porelė žadėjo trauktis iš valdžios – pasiliko. Pats Ramūnas metų pradžioje žadėjo trauktis iš Seimo Kultūros komiteto pirmininko pareigų – pasiliko. Žodžio žmonės tą žodį varto kaip dvipusę pūkinę striukę.
Apie tai, kad nepavykus suformuoti centro kairės koalicijos Karbauskis nedirbs Seime, kalbos sklandė dar nuo vasaros. Esą per 4 buvimo valdžioje metus ir taip verslas nukentėjo, partneriai Rytuose prisibijo reikalų turėti, nes žurnalistai visur kaišioja nosis.
Likę be šeimininko Seimo baudžiaviniai valstiečiai kurį laiką dar neskubės išsivaikščioti, bet jų viliojimas prasidėjo jau dabar. Kažkam bus jauku pas socialdemokratus, kur visai neblogai jaučiasi buvusi jų bendražygė anoje kadencijoje Dovilė Šakalienė, kažkam imponuoja Darbo partijoje įsitvirtinusio Mindaugo Puidoko pavyzdys. Bet dauguma LVŽS frakcijos narių iki pat rinkimų antrojo turo nesitikėjo ir neplanavo būti opozicijoje. 2016 m. suburti imti valdžią, jie ir dabar mielai jungtųsi prie valdančiosios daugumos frakcijų, tik dar niekas nekviečia.
Valdantiesiems dabar tiesiog ne tai rūpi. TS-LKD krikdemai ir Liberalų sąjūdžio agroliberalai jaučiasi svetimi šitoje ministerijų dalybų šventėje. Pirmieji dar ir neranda žodžių, kuriais galėtų paaiškinti savo rinkėjams, atakuojamiems radžvilininkų ir juozaitininkų propagandos, kad būdami koalicijoje su Laisvės partija neprivalės išsitatuiruoti Želigovskio portretus ir segtis į atlapą vaivorykštės spalvų ženkliukus.
Parlamentinės ir užparlamentinės opozicijos viltys, kad valdančioji koalicija žlugs, vos tik ateis laikas Seime svarstyti vienalyčių šeimų partnerystę įteisinančius įstatymus, gali nepasiteisinti, nes koalicijos partnerės iš anksto apsidraudė nuo konflikto ir užfiksavo tai koalicijos sutartyje. Laisvės partija labai nepyks, kad TS-LKD krikdemai už tokias įstatymų pataisas nebalsuos. TS-LKD savo ruožtu užmerks akis, kai laisviečiai tuos trūkstamus balsus susirankios iš opozicinės LSDP frakcijos. Jeigu jų neužteks, niekas netrankys durimis ir neišsivaikščios. O tai, kas dabar iš tolo gali atrodyti kaip rietenos, išsivadės iš naujojo Seimo tą pačią dieną, kai tik jį paliks Karbauskis.
Užbaigsiu straipsnį šį kartą ne savais žodžiais, o citata. „Kai Lietuva tapo laisva, daugelis mūsų galvojome, kad ateis nauja karta ir viską sutvarkys. Ta karta atėjo. Gal dabar laikas patylėti bent 100 dienų?“ – anądien feisbuke parašė žurnalistas, keliautojas ir skanaus maisto žinovas Vytaras Radzevičius.
Neturiu ką pridurti.