Neskaitau žmonos SMS-ų, į kaimynų pašto dėžę nesilaužiu, tai ir prezidentės laiškų neskaitysiu iš principo. Jei ten būtų kažkas svarbaus mums visiems, dėl ko turėtų sugriūti politinė sistema, o pačią Dalią Grybauskaitę ištikti Rolando Pakso likimas, tai jau būtų ištransliavę tie, kas perskaitė pirmieji. O dabar tas skaitinėjimas būtų paprastas smalsumo tenkinimas, tarsi žvalgyčiausi pro užuolaidų tarpą į svetimą virtuvę ir piktinčiausi neplautų indų krūva.
Romas Sadauskas-Kvietkevičius, Pergalės diena Maskvoje
© DELFI

Juolab, kai tokia pavasario pabaiga, kai gamta skuba atsigriebti už dar visai žiemišką kovą ir žvarbų balandį: dar nespėjo peržydėti slyvos ir vyšnios, o žiedais jau apsipylė obelys, jas pasivijo alyvų krūmas, pieva geltonuoja pienių žiedais, o vakarais, pelkės paukščių balsai varžosi su varlių choru. Vaiskioje gegužės žalumoje nėra vietos liūdesiui ir abejonėms, kad taip veržliai prasidedanti vasara vis tiek po kelių mėnesių baigsis.

Gegužės 1-ąją nespėjau kairiųjų pažiūrų skaitytojų pasveikinti su jų švente, bet kaip kartais sakoma, geriau vėliau, negu niekada. Kai mulčiuojančia vejapjove pervažiuoju per šuns išmatų krūvelę, pavasariniai kiemo kvapai įgauna naujų poskonių. Toks palyginimas labai tinka ir gegužės 1-osios šventei, kurioje telpa ir sovietmečio mėšlas, ir Šv. Juozapo darbininko litanija, ir nuobodžios sočių ūsuotų profesinių sąjungų veikėjų kalbos.

Kaip besistengtumėte apsiriboti nuo sąsajų su komunistų nusikaltimais, Rusijos socialdemokratų darbininkų (bolševikų) partija, Leninas su Levu Trockiu ir Josifu Stalinu, Mao ir raudonieji khmerai buvo tikrų tikriausi kairiosios ideologijos kūrėjai ir praktiniai įgyvendintojai, skirtingai nuo šiuolaikinių oportunistų, išdavusių darbo liaudį ir susitelkusių į mažumų bei marginalizuotų visuomenės grupių interesų atstovavimą buržuazinės valstybės aparate. Ar praradę tikėjimą proletariato vaidmeniu ir atsisakę revoliucinės kovos dar turi teisę vadintis kairiaisiais? Vadinkitės kaip norite, tik svarbiausia – neišsižadėkite svarbiausios kairiųjų tradicijos didžiąją dalį jėgų skirti aiškintis santykius tarpusavyje, kuri partija, Gedimino Kirkilo ar Gintauto Palucko, yra tikresni socialdemokratai.

Jau visai prisiartino ir kita svarbi data – gegužės 9-ąją švenčiama Pergalės Didžiajame Tėvynės kare diena. Nors iš tikrųjų tai karas baigėsi diena anksčiau ir visame pasaulyje vadinamas Antruoju pasauliniu, o pergalę jame sakralizavusi Sovietų sąjunga pati nustojo egzistuoti 1991 m. Beje, pradėjusi karą visai ne kaip nekalta auka, o kaip agresorė, drauge su nacių Vokietija įsiverždama į Lenkiją.
Bet argi tai rūpi, pavyzdžiui, Latvijoje gyvenančiam rusui, pernai gegužę ant parūdijusio vokiško poros dešimtmečių senumo penktosios serijos BMW užsirašiusiam tanko T-34 pavadinimą, šūkį „Į Berlyną!“ ir mojavusiam rusiška trispalve. Už tą vėliavą Antrojo pasaulinio karo metais Stalino NKVD jį būtų sušaudžiusi, o sugrąžino ją tik Sovietų sąjungą demontavę provakarietiški demokratai, vadovaujami Boriso Jelcino.

Klausimas, kaip mes čia, Lietuvoje, turėtumėm reaguoti į Pergalės dieną švenčiančius bendrapiliečius, tebėra aktualus. Kuo labiau nuo jos atsiribojame, tuo lengviau Kremliaus propagandai vaizduoti Baltijos šalis kaip atgimusias nacių sąjungininkes, atsakingas už Holokaustą ir tetrokštančias dar kartą užvilkti savo jaunuoliams SS uniformas bei išsiųsti į Rytų frontą. Tokia propaganda gerai veikia Rusijos vidaus vartojimui, kai į vieną krūvą suplakami Antrojo pasaulinio karo laikų vokiečiai, šiandieninė NATO, ukrainiečiai, gruzinai, Baltijos šalys... Savos valdžios gerai prigąsdinti rusai iškęs visus nepriteklius ir Vladimiro Putino režimo vagis ant savo sprando, juk svarbiausia, kad nebūtų karo.

Tačiau mes patys visai neprivalome leisti įsitvirtinti viešojoje erdvėje tokiai suklastotai istorijos interpretacijai. Pirmiausiai tai būtų nesąžininga prieš visus karo aukomis tapusius Lietuvos piliečius, nepriklausomai nuo to, ar jie sušaudyti per pirmąjį sovietmetį, Holokaustą, žuvę po karo miške priešindamiesi okupantams, ar mirę iš bado ir šalčio tremtyje. Žūtbūtiniame dviejų Antrojo pasaulinio karo agresorių susirėmime nė vienas nebuvo geresnis už kitą, o pergalė ar pralaimėjimas nenubraukia jų įvykdytų karo nusikaltimų. Tapatintis galime tik su Lietuvos Respublikos vardu veikusiais partizanais, o bet kokie okupantų kariniai daliniai, kaip anie besistengė juos pavadinti „lietuviškais“, su mūsų valstybe neturi nieko bendro.

Mes negalime švęsti 1945 m. gegužės 9-osios ar 8-osios kaip karo pabaigos, nes Antrasis pasaulinis karas čia baigėsi tik 1993 m. rugpjūčio 31 d. 23 val. 45 min., kai iš Lietuvos išsinešdino paskutinio okupantų kariuomenės dalinio likučiai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

„Real“ dešimtame danguje: žvilgsniai į Kijevą, pagarba Kaunui ir linkėjimai Mačiuliui specialiai Krepšinis.lt iš Belgrado (3)

Madrido „Real“ krepšininkai užgaišo ketveriais metais ilgiau nei futbolininkai, kol...

Visiems teks apsispręsti: didesnė alga dabar ar didesnė pensija ateityje skaičiuoklė (322)

Jeigu Seimas priimtų Vyriausybės teikiamas mokesčių ir pensijų permainas, visų dirbančiųjų...

Naujausi reitingai: vieno iš kandidatų sprendimas gali situaciją pakeisti iš esmės (540)

Naujausių prezidentinių reitingų favoritų trejetuke ekonomistas Gitanas Nausėda vis dar tvirtai...

Po „Žalgirio“ smūgio – negailestinga kritika CSKA: pasakyti du žodžius? Itoudis vėl pratrūko (148)

„Pralaimėjimas yra pralaimėjimas. Tai – apmaudu ir nemalonu. Bet atsilikti 20 taškų buvo...

Besiveržiančio ugnikalnio lava pasiekė vandenyną: gyventojams gresia naujas pavojus

Apgadinusi keliasdešimt namų, lava iš Kilauėjos ugnikalnio pasiekė vandenyną. Dabar Havajų...

Ją pastebėjo Holivudas ir pati Lady Gaga: Paryžiaus man nereikia (30)

Esant mados kūrėju būti laimingam galima ir čia, tarp savų sienų. Milano ar Paryžiaus...

Po dramatiško finišo atsikvėpęs Šaras: dabar visa Europa žino, kad „Žalgiris“ – aukščiausias lygis specialiai Krepšinis.lt iš Belgrado (309)

Šarūnas Jasikevičius didžiuojasi tuo, ką Kauno „Žalgiriui“ pavyko nuveikti tiek šį...

Siekiama į Lietuvą privilioti daugiau turistų iš Rusijos (8)

Sankt Peterburge bus pristatytos Lietuvos turizmo galimybės, siekiant sustiprinti Lietuvos kaip...

Linksmybės „Žalgirio“ rūbinėje: daina kapitonui, vakarėlio planai ir lažybos dėl futbolo specialiai Krepšinis.lt iš Belgrado (18)

„Jau mačiau, kaip lietuviai moka linksmintis, todėl esu tikras, kad bus geras vakarėlis“, –...

Ką pradėti daryti jau dabar, kad po 5 metų būtumėte laimingas ir sėkmingas (14)

Į šį klausimą yra daugiau nei šimtas atsakymų, mes atrinkome pačius populiariausius.