aA
Neskaitau žmonos SMS-ų, į kaimynų pašto dėžę nesilaužiu, tai ir prezidentės laiškų neskaitysiu iš principo. Jei ten būtų kažkas svarbaus mums visiems, dėl ko turėtų sugriūti politinė sistema, o pačią Dalią Grybauskaitę ištikti Rolando Pakso likimas, tai jau būtų ištransliavę tie, kas perskaitė pirmieji. O dabar tas skaitinėjimas būtų paprastas smalsumo tenkinimas, tarsi žvalgyčiausi pro užuolaidų tarpą į svetimą virtuvę ir piktinčiausi neplautų indų krūva.
Romas Sadauskas-Kvietkevičius, Pergalės diena Maskvoje
© DELFI

Juolab, kai tokia pavasario pabaiga, kai gamta skuba atsigriebti už dar visai žiemišką kovą ir žvarbų balandį: dar nespėjo peržydėti slyvos ir vyšnios, o žiedais jau apsipylė obelys, jas pasivijo alyvų krūmas, pieva geltonuoja pienių žiedais, o vakarais, pelkės paukščių balsai varžosi su varlių choru. Vaiskioje gegužės žalumoje nėra vietos liūdesiui ir abejonėms, kad taip veržliai prasidedanti vasara vis tiek po kelių mėnesių baigsis.

Gegužės 1-ąją nespėjau kairiųjų pažiūrų skaitytojų pasveikinti su jų švente, bet kaip kartais sakoma, geriau vėliau, negu niekada. Kai mulčiuojančia vejapjove pervažiuoju per šuns išmatų krūvelę, pavasariniai kiemo kvapai įgauna naujų poskonių. Toks palyginimas labai tinka ir gegužės 1-osios šventei, kurioje telpa ir sovietmečio mėšlas, ir Šv. Juozapo darbininko litanija, ir nuobodžios sočių ūsuotų profesinių sąjungų veikėjų kalbos.

Kaip besistengtumėte apsiriboti nuo sąsajų su komunistų nusikaltimais, Rusijos socialdemokratų darbininkų (bolševikų) partija, Leninas su Levu Trockiu ir Josifu Stalinu, Mao ir raudonieji khmerai buvo tikrų tikriausi kairiosios ideologijos kūrėjai ir praktiniai įgyvendintojai, skirtingai nuo šiuolaikinių oportunistų, išdavusių darbo liaudį ir susitelkusių į mažumų bei marginalizuotų visuomenės grupių interesų atstovavimą buržuazinės valstybės aparate. Ar praradę tikėjimą proletariato vaidmeniu ir atsisakę revoliucinės kovos dar turi teisę vadintis kairiaisiais? Vadinkitės kaip norite, tik svarbiausia – neišsižadėkite svarbiausios kairiųjų tradicijos didžiąją dalį jėgų skirti aiškintis santykius tarpusavyje, kuri partija, Gedimino Kirkilo ar Gintauto Palucko, yra tikresni socialdemokratai.

Jau visai prisiartino ir kita svarbi data – gegužės 9-ąją švenčiama Pergalės Didžiajame Tėvynės kare diena. Nors iš tikrųjų tai karas baigėsi diena anksčiau ir visame pasaulyje vadinamas Antruoju pasauliniu, o pergalę jame sakralizavusi Sovietų sąjunga pati nustojo egzistuoti 1991 m. Beje, pradėjusi karą visai ne kaip nekalta auka, o kaip agresorė, drauge su nacių Vokietija įsiverždama į Lenkiją.
Bet argi tai rūpi, pavyzdžiui, Latvijoje gyvenančiam rusui, pernai gegužę ant parūdijusio vokiško poros dešimtmečių senumo penktosios serijos BMW užsirašiusiam tanko T-34 pavadinimą, šūkį „Į Berlyną!“ ir mojavusiam rusiška trispalve. Už tą vėliavą Antrojo pasaulinio karo metais Stalino NKVD jį būtų sušaudžiusi, o sugrąžino ją tik Sovietų sąjungą demontavę provakarietiški demokratai, vadovaujami Boriso Jelcino.

Klausimas, kaip mes čia, Lietuvoje, turėtumėm reaguoti į Pergalės dieną švenčiančius bendrapiliečius, tebėra aktualus. Kuo labiau nuo jos atsiribojame, tuo lengviau Kremliaus propagandai vaizduoti Baltijos šalis kaip atgimusias nacių sąjungininkes, atsakingas už Holokaustą ir tetrokštančias dar kartą užvilkti savo jaunuoliams SS uniformas bei išsiųsti į Rytų frontą. Tokia propaganda gerai veikia Rusijos vidaus vartojimui, kai į vieną krūvą suplakami Antrojo pasaulinio karo laikų vokiečiai, šiandieninė NATO, ukrainiečiai, gruzinai, Baltijos šalys... Savos valdžios gerai prigąsdinti rusai iškęs visus nepriteklius ir Vladimiro Putino režimo vagis ant savo sprando, juk svarbiausia, kad nebūtų karo.

Tačiau mes patys visai neprivalome leisti įsitvirtinti viešojoje erdvėje tokiai suklastotai istorijos interpretacijai. Pirmiausiai tai būtų nesąžininga prieš visus karo aukomis tapusius Lietuvos piliečius, nepriklausomai nuo to, ar jie sušaudyti per pirmąjį sovietmetį, Holokaustą, žuvę po karo miške priešindamiesi okupantams, ar mirę iš bado ir šalčio tremtyje. Žūtbūtiniame dviejų Antrojo pasaulinio karo agresorių susirėmime nė vienas nebuvo geresnis už kitą, o pergalė ar pralaimėjimas nenubraukia jų įvykdytų karo nusikaltimų. Tapatintis galime tik su Lietuvos Respublikos vardu veikusiais partizanais, o bet kokie okupantų kariniai daliniai, kaip anie besistengė juos pavadinti „lietuviškais“, su mūsų valstybe neturi nieko bendro.

Mes negalime švęsti 1945 m. gegužės 9-osios ar 8-osios kaip karo pabaigos, nes Antrasis pasaulinis karas čia baigėsi tik 1993 m. rugpjūčio 31 d. 23 val. 45 min., kai iš Lietuvos išsinešdino paskutinio okupantų kariuomenės dalinio likučiai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Šimonytė apsisprendė dėl Prezidento rinkimų – apie abejones kalba būtuoju laiku (539)

Artėjančių prezidento rinkimų lygtyje lieka vis mažiau nežinomųjų. Bet tie nežinomieji yra...

Neįvykus koncertui pasijuto maitinama pažadais: kiek galima laukti savų pinigų? (50)

Į DELFI kreipėsi skaitytoja Kristina, kuri neįvykus koncertui jau daugiau nei mėnesį laukia savo...

Orai: laukia kardinalūs pokyčiai

Vasarai būdinga šiluma mėgausimės iki penktadienio. Po to šalyje įsivyraus apniukę ir vėsūs...

Nespėjusį į Panevėžio ligoninės direktoriaus kėdę atsisėsti Skorupską atiduoda į prokurorų rankas (78)

Į korupcijos skandalų sūkurį dėl buvusio vadovo Ivano Dorošo bylų pastaruosius keletą metų...

Pirmasis Allos Pugačiovos vyras lietuvis – apie bendrą gyvenimą, skandalus namuose ir tikrąją skyrybų priežastį (23)

Buvęs primadonos vyras papasakojo apie santuokos su Alla Pugačiova ypatumus ir apie skyrybų su...

Sąžiningo teisėjavimo prašantis Kleiza – apie titulų badą, triskart už „Žalgirio“ pigesnę „Ryto“ sudėtį ir rinktinę interviu (51)

Savo komandos pavadinimą, logotipą ir vyriausiąjį trenerį pakeitęs Vilniaus „Rytas“ jau šį...

Numuštas Rusijos lėktuvas: kas tai per orlaivis ir ką jis veikė šalia Lietuvos (825)

Po to, kai Sirijos priešlėktuvinės pajėgos virš Viduržemio jūros numušė Rusijos lėktuvą...

Kokių paltų galima įsigyti Gariūnų turguje: vilioja įvairove, bet gali tekti pakloti net 400 eurų (140)

Paltas – vienas būtiniausių šaltojo sezono atributų, tad jo paieškomis reikėtų pradėti...

9 idėjos glamonėms, jei jūsų partnerio veiksmai tapo nuobodūs (5)

Po kelių mėnesių sekso su tuo pačiu asmeniu gali išryškėti keista tendencija: visi jūsų...

Penkių įvarčių trileryje „Liverpool“ 92 minutę išplėšė pergalę prieš PSG visi ČL rezultatai (3)

Antradienio vakarą atidarytas naujasis UEFA Čempionų lygos sezonas, kurio pirmojo turo centrinė...