Ko reikia, kad politinis komunikatas būtų geras? Ar jis toks apskritai gali būti? Tuo labiau – prezidentės metinis pranešimas?
Dalia Grybauskaitė
© DELFI / Domantas Pipas

(Klausimas pagrįstas, nes sudėtinga įsivaizduoti ką nors nuobodesnio, neturiningesnio, labiau nepaklausomo už tuščius kostiumus su kaklaraiščiais, kurie užima pareigas ir todėl yra pareigų užimami kalbomis, prievole viešai pasisakyti, pranešti nacijai, kas jai žinotina, nebūdami jokiais realiais nuomonės lyderiais ar bent turėtojais, dar daugiau, pačios santvarkos – neoliberalios demokratijos – įpareigoti aiškiai skirti privačias savo nuomones nuo nesavo viešų.

Medinės tarybinių funkcionierių tirados slysdavo pro ausis kaip foninis triukšmas ne todėl, kad jie buvo tarybiniai ir „neatstovavo žmonėms“ – lygiai toks foninis triukšmas yra bemaž bet kurio dabartinio politiko/ės kalba: ne todėl, kad neatsiranda charizmatiškų, priverčiančių klausytis žmonių, ir ne kad pati politika savo prigimtimi būtų „triukšmas“ , o kad – tikiuosi parodyti – demokratinis režimas šalina sąlygas kalbėti gerai.)

Pirmiausia: kuo blogas konkrečiai šis? Atleidžiant pradinukiškas klišes à la „žvelgdami į Lietuvą tarsi iš paukščio skrydžio“, „grįsti mūsų Laisvės kelią“, „korupcijos klampynė“, trivialias deklaracijas („Dabar kaip niekada svarbu išlaikyti įsitvirtinimo Europos Sąjungoje ir NATO kryptį“), reveransus („NATO sąjungininkai mus išgirdo“), pagraudenimus („tarptautinę gėdą daro“), pompastiškas naivybes („Pavieniais atvejais mūsų mokslininkai ir verslininkai rodo kryptį pasauliui“, „tapsime sėkmės Lietuva“). (Surašyta pagal geriausias keturkampio biurokratinio „stiprybių, silpnybių, grėsmių ir galimybių“ euroreglamento taisykles: net Prezidentė nebegali jo išvengti, Ordnung ist Ordnung). Taip pat atleidžiant „ūkinius nukrypimus“ (kurie sudaro visą likusį teksto turinį – tarsi prezidentė būtų trobos, vardu „Lietuva“, ekonomė, senovine šio termino prasme).

Gera propaganda – hipnotizuojanti, nugirdanti be vyno (sapienti sat) – privalo būti geras tekstas, o tekstas geras tada, kai jį rašo ne iš gūdžios provincijos ištraukti padėjėjai ir ne pãčios pareigas einančios kalbančios galvos, o autorius, sugebantis sava ideologija patikėti ir jos norėti. Kitaip tariant, gera propaganda – jokia ne propaganda, o vizija-tampanti-tiesa. Talento forma.
Nida Vasiliauskaitė

Kad propaganda (kas šis pranešimas, be abejo, yra)? Taip, ir bloga propaganda. Labai bloga à la „Yra bėdų, reikia pasitempti, bet viskas-bus-gerai: žengiame pirmyn į šviesią ateitį“ (štai ir viskas, ką Šalis sugeba pareikšti savo oficialiausiu kūnu oficialiausią metų valandą – stiliumi, apibūdintinu kaip mokyklinio sienlaikraščio egzaltacija, prilaikoma supermarketo vadybininkės dirsčiojimų į kainoraštį). Tokie žodžiai tariami žvelgiant ne „iš paukščio skrydžio“, o negyvomis žuvies akimis: „nes reikia“. O klausomasi irgi „nes reikia“ – mandagiai niekinančiai abejingai „negirdint“. Gera propaganda – hipnotizuojanti, nugirdanti be vyno (sapienti sat) – privalo būti geras tekstas, o tekstas geras tada, kai jį rašo ne iš gūdžios provincijos ištraukti padėjėjai ir ne pãčios pareigas einančios kalbančios galvos, o autorius, sugebantis sava ideologija patikėti ir jos norėti. Kitaip tariant, gera propaganda – jokia ne propaganda, o vizija-tampanti-tiesa. Talento forma.

Nida Vasiliauskaitė
Nida Vasiliauskaitė
© DELFI / Domantas Pipas

Atitinkamai, geras politinis lyderis – kuris turėtų ką pasakyti, kurio būtų klausomasi – pagal apibrėžimą būtų ne biurokratinis instrumentas, ne fleita, kuria groja „sistema“, partija, Ponas Verslas ar rinkėjai, o savo teksto (plačiąja prasme) autorius. Naujų kelių rodytojas, „tiltų [tarp praeities ir ateities] tiesėjas“: pontifex maximus. Ne Atstovas, o Individas. Per kurį, tačiau, aidi „visa visuomenė“, kuris YRA „visuomenė“ kondensuotu ir geresniu (būsimu) jos pavidalu. Ir jį – tokį – esama politinė kultūra draudžia: laiko grėsme, pavojumu, pajuoktinu „fiureriu“, „fašistu“. Pasiūlydama į jo vietą „paprastą žmogų“: tokį, „kaip visi“, ir todėl valdžios vertą. Tokį, „kaip visi“, ir todėl – visų akimis, įskaitant savąsias – valdžios nevertą.

Ši atstovaujamosios liberalios demokratijos valdžios samprata, kuomet „paprastas žmogus“ tampa „valdžia“ įgaliotas savojo „paprastumo“ (jį išrinko, nes jis „atspindi“ tam tikrą visuomenės grupę, yra tipiškas geras jos pavyzdys – gerai, tik kaip iš to seka jo teisė valdyti kitus tokius pat?), tiesą sakant, yra dar keistesnė nei, tarkime, antropologų aprašytoji maorių, kuomet vadas gyvena visos genties gyvenimą ir yra visuomenės egzistavimo sąlyga, ne atstovauja tą visuomenę ar jos dalį, o maksimaliai kondensuotai įkūnija ir manifestuoja savimi, jis pats YRA visuomenė (ir tame nesigirdi joks Liudviko XVI frazei priskirtas cinizmas).

Geras politinis lyderis – kuris turėtų ką pasakyti, kurio būtų klausomasi – pagal apibrėžimą būtų ne biurokratinis instrumentas, ne fleita, kuria groja „sistema“, partija, Ponas Verslas ar rinkėjai, o savo teksto (plačiąja prasme) autorius. Naujų kelių rodytojas, „tiltų [tarp praeities ir ateities] tiesėjas“: pontifex maximus. Ne Atstovas, o Individas.
Nida Vasiliauskaitė

Keistesnė, nes pastaroji mąstysena įdarbina mechanizmą, gerai pažįstamą ir tebenaudojamą daug kur: daugis yra išsklaida vieno principo, todėl gali būti pažymėtas ženklu, kuris ir yra tai, ką žymi; tuo tarpu pirmoji (liberali demokratija) daro prielaidą, kad ši elementari operacija (aibės redukcija į X, tam tikro tipo reiškinių gausos – į juos reiškiantį abstraktų žodį, teksto – į pavadinimą, valstybę įsivaizduojant kaip tam tikrą ja esantį žmogų, ką numato jau pati kalba, kai ištariame šalies pavadinimą ir prieš akis stojasi personifikuota Britanija, Rusija ar Lietuva) – neteisėta, ir vietoje jos pasiūlo suteikti išskirtinę galią tam, kas matomas kaip jos neturintis savyje – atsitiktinei ir bet kuo pakeičiamai detalei, TODĖL, kad ji atsitiktinė, bet kuo pakeičiama, „ne geresnė“ už kitas ir netalpina jų visų savyje.

Neatsitiktinai būtent demokratijoje tam „paprastam žmogui“ priskiriamas neregėtas primityvumas, netgi senovinį šūksnį panem et circenses, duonos ir žaidimų, suprantant tarsi masių bukumo įrodymą („tiek tik joms tereikia“); jį cituojantys pramogų industrijų inžinieriai mano, kad circenses reiškia „pramogas“, kokių esą trokšta plebsas ir kokias jie gali pasiūlyti – ne, nieko jie nežino nei apie „duoną“, nei apie „žaidimus“, nei apie žmones: „pramogos“ absoliučiai nereikalingos jokiai epochai įskaitant mūsų, niekas jų netrokšta kaip duonos ir nevartoja. „Žaidimai“ – ne pramogos, kaip kad ne pramoga yra šokis, daina ar korida, ir netgi futbolas ja nėra. Tai mirtinai rimta. Misterija. Ir todėl kaip duona. Arba niekai, nepajėgūs „apsėsti“ nieko, net kvailiausiojo iš žmonių.
Politiniam pranešimui, kuris nebūtų tik „žvangantis varies ir skambantys cimbolai“, reikia šito: misterijos.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Vilniaus autobusų stoties privatizavimo istorijoje – labai garsios pavardės (144)

Sostinės vadovams ir vieno iš svarbiausių miesto transporto centrų – Vilniaus autobusų stoties...

Vadovų apklausa žada gerų naujienų laukiantiems didesnių algų (58)

Net 97 proc. įmonių vadovų ketina kelti atlyginimus darbuotojams kitais metais. Tai parodė...

Kinijos propagandos mašina: cenzūra nuo politinės minties iki lytinių santykių (21)

Jei kontroliuojate viešąją komunikaciją, tai galite kontroliuoti, ką žmonės galvoja ir kaip jie...

Už namą Laurų kvartale milijono neužteks (49)

Namai Vilniaus Laurų kvartale parduodami retai. Dar rečiau apie tokius objektus pranešama skelbimų...

NBA sezono startas: K. Irvingo sugrįžimą į Klivlandą užgožė kraupi G. Haywardo trauma (2)

Pirmasis 2017-2018 metų NBA reguliariojo sezono susitikimas padovanojo žiūrovams itin gražią ir...

Tyrimas: žiniasklaidoje labiausiai matomi didžiausi miestai, kurortai konkuruoja stipriau (2)

Žiniasklaidos dėmesys, skiriamas didiesiems Lietuvos miestams, pasiskirsto daugmaž tolygiai pagal...

„Real“ Madride nesugebėjo palaužti „Tottenham Hotspur“ pasipriešinimo „Spartak“ ir „Liverpool“ prapliupo įvarčiais (12)

UEFA Čempionų lygoje H grupės lyderių Madrido „Real“ ir Londono „ Tottenham Hotspur “...

E. Šileikis apie dvigubą pilietybę: argumentai svarūs, bet nežinau, ar konstitucinio kalibro (221)

Seimo prašymu Konstitucinis teismas vėl ėmėsi dvigubos pilietybės klausimo. Teismo prašoma...

Aktorės G. Spanic gyvenimas mažai kuo skiriasi nuo jos vaidintų muilo operų pamatykite, kaip ji atrodo dabar! (1)

Žinomos Venesuelos aktorės Gabrielos Spanic , kurią Lietuvos žiūrovai puikiai pažįsta iš...

Nuostabusis septynetas, kuris padės atsikratyti toksinų (2)

Kai kurie produktai labai gerai iš organizmo valo toksin us, kurie neišvengiamai kaupiasi, kai...