aA
DELFI, sausio 9 d. paskelbęs šokiruojančius visuomenės nuomonės rezultatus, atakuojamas dėl nekorektiško tyrimo. Nepatenkinti politikai ir apžvalgininkai nenori žvelgti į problemos esmę: valstybe nusivylusiems lietuviams komfortas tapo svarbesnis už vertybes. Tai parodo ir kiti, JAV organizacijų, kurių niekaip neapkaltinsi nei meile Rusijai, nei kenkėjiškais interesais, atlikti tyrimai.
M.Garbačiauskaitė-Budrienė. Tauta rodo vidurinį pirštą isteblišmentui. Kalti tyrimo klausimai?
© DELFI (R.Daukanto pieš.)

Pirmadienį DELFI publikavo ilgamečio savo partnerio, solidžios ir patikimos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausą, kuri parodė, kad priversti rinktis iš dviejų labai konkrečių dalykų – ekonominės valstybės gerovės ar jos nepriklausomybės – Lietuvos gyventojai rinktųsi ekonominę gerovę. Jie taip pat mano, kad mūsų šalies diplomatams geriau patylėti ir nedrumsti vandens ekonominiuose santykiuose tarp Lietuvos ir Rusijos bei Baltarusijos, užuot gynus demokratines vertybes.

Neslėpsiu, DELFI redakciją ir „Spinter tyrimus“ šie rezultatai šokiravo. Ne iš karto ryžomės juos publikuoti ir kruopščiai ieškojome, kas tai galėtų profesionaliai pakomentuoti. Nuogąstauta buvo ne be reikalo, nes pasirodžius publikacijai sulaukėme ir netiesioginio spaudimo, ir atviros kritikos dėl mėginimo netinkamai priešinti aktualius klausimus ir formuoti nedraugiškiems kaimynams, suprask, Rusijai palankią nuomonę.

Kai kurie jautrūs, konservatorių vertybėms prijaučiantys žurnalistai ir anksčiau kabinėdavosi prie DELFI ir „Spinter tyrimų“ apklausų metodikos, kai rezultatai nesutapdavo su jų įsitikinimais, tačiau dar niekada nebuvo priekaištauta, kad sąmoningai mėginame kenkti valstybei.

Keistis nepatinka niekam, o tam, kad iš esmės pakeltume Lietuvos dvasią, reikalingos rimtos reformos ir permainos, ir čia isteblišmentas turi rodyti solidų pavyzdį, kitaip niekas tomis permainomis nepatikės ir savo valstybės nepamils.
Monika Garbačiauskaitė-Budrienė

Štai oficiozine sovietmečio tradicija dvelkiančioje laidoje „Ant svarstyklių“ vienintelę pašnekovę krašto apsaugos ministrę Rasą Juknevičienę laidos vedėjas Gintaras Aleknonis iš pradžių maloniai nuteikė patogiais klausimais apie sėkmingą vizitą JAV, po ko iš peties ėmėsi „netikusios“ apklausos temos.

„Šia apklausa Sausio 13-osios išvakarėse mėginama įteigti, kad sąskaitos už šilumą yra baisesnės nei priklausomybė nuo Rusijos. Klausimas, ar tau geriau kvėpuoti, ar tau geriau valgyti, yra tiesioginis puolimas ir mėginimas įteigti, kad šalies nepriklausomybė yra ne tiek svarbu, svarbiau yra gerai pavalgyti“, -  piktinosi G.Aleknonis. Ministrė savo ruožtu antrino, jog „Demokratinės valstybės požiūriu ši apklausa yra neprofesionali ir visiškai nekompetentinga. Daugiau bandanti ne atsakyti į klausimą, o formuoti nuomonę. Taip daroma valstybėse, kuriose ir norima tą nuomonę formuoti tokiu pigiu ir stipriu būdu“.

Norėčiau pabrėžti, kad DELFI redakcija, norėdami išgryninti visuomenės nuotaikas, sąmoningai nepaliko keleto pasirinkimų. Sociologai pripažįsta, kad atsakantieji į tyrimų klausimus dažnai nori pasirodyti geresni nei iš tiesų yra, todėl linkę kai ką nutylėti arba netgi pameluoti, o dar geriau - pasirinkti neįpareigojantį „ir vilkas sotus, ir avis sveika“ atsakymą. Senos demokratijos šalims ypač būdingas politkorektiškumas, kai išsilavinę gyventojai atsako į klausimus taip, kaip reikia, o ne tai, ką galvoja.

Kaip DELFI sakė sociologas Ignas Zokas, „Spinter tyrimų“ direktorius, ši apklausa nepretenduoja tapti lietuvių pasaulėjautos tyrimu. „Sociologai turi teisę ir pareigą kelti klausimus aštriu kampu“, - teigia I. Zokas.

Galbūt tyrimų rezultatai dar priklauso ir nuo užsakovo?... Štai KAM užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktas tyrimas parodė, jog kilus grėsmei Tėvynės ginti eitų 46 proc. respondentų arba 60 proc. vyrų ir 32 proc. moterų. Kai tuo tarpu į labai panašų klausimą prieš metus DELFI ir „Spinter tyrimų“ darytos apklausos rezultatai buvo priešingi - jeigu Lietuvai kiltų pavojus iš išorės, 61,3 proc. piliečių sakė, kad nepaimtų arba greičiausiai nepaimtų ginklo į rankas ir savo valstybės negintų. Gelbėti Lietuvą ryžtųsi tik 29,8 proc. šalies gyventojų, tačiau net 65,8 proc. žmonių tvirtino besididžiuoją būdami savo šalies piliečiais.

Nemalonu sužinoti, kad apklausoje gyventojai pasirinko ekonominę gerovę, o ne šalies nepriklausomybę. Ir nereikia pykti, kad DELFI privertė juos rinktis. Tie, kurie Sausio 13-ąją stovėjo prie bokšto, taip pat buvo priversti pasirinkti. Ir tada jie pasirinko kitaip.
Monika Garbačiauskaitė-Budrienė

Kiti KAM, kuri nuolat (ir, tenka pripažinti, pagrįstai) skundžiasi per mažu finansavimu, užsakyti tyrimai – taip pat labai įkvepiantys: štai 56 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad mūsų šalies saugumo garantas yra NATO, tačiau savo šalies gynyba turime rūpintis ir patys. 57 proc. Lietuvos gyventojų pritaria nuomonei, kad vyras turi būti tarnavęs kariuomenėje. Ministrė tada džiūgavo: „Tyrimų rezultatai paneigė dažnai viešojoje erdvėje peršamą stereotipą, kad karinė tarnyba yra nepopuliari tarp jaunų žmonių“.

Teisybės dėlei reikėtų skaitytojams priminti, kad prieš dešimtmetį, po to, kai „Baltijos tyrimai“  paskelbė keletą abejotinų partijų reitingų ir jie kai kuriais aspektais labai jau skyrėsi nuo kitų tyrimų bendrovių, rinkoje šios įmonės reputacija buvo suabejota, tačiau visa tai taip ir liko spėlionėmis.

Suprantama, kad Lietuvos isteblišmentui nepatinka nepatogi tiesa. Pastarasis DELFI tyrimas ją ir apnuogino. Anot R.Juknevičienės bendrapartiečio, europarlamentaro Vytauto Landsbergio, „tie atsakymai atspindi politinį nebrandumą, sumaterialėjimą. Primityvų materializmą“. Toliau profesorius buvo dar radikalesnis: „O jeigu būtų klausimas „Ar jūs sutiktumėte, kad Lietuva vėl nebebūtų nepriklausoma valstybė, jeigu bus už tai sumokėta?“. Paklausti reikia dar konkrečiau – „Ar Jūs sutiktumėte parsiduoti, kaip Lietuvos pilietis, kartu su kitais Lietuvos piliečiais?“. Reikia aiškiai klausti“.

Lietuviai nusivylę demokratija ir kapitalizmu, - tai sako jau nebe Lietuvos tyrimų bendrovių, bet žinomo JAV tyrimų centro „Pew Research Center“ paskelbta apklausa, dėl kurios preliminarių rezultatų Seimo pirmininkei Irenai Degutienei teko raudonuoti susitikime su buvusia JAV Valstybės sekretore Madeleine Albright rugsėjį. Centras stebėjo Lietuvos, Rusijos bei Ukrainos nuotaikas 1991, 2009 ir 2011 metais ir dabar gali jas palyginti. Parama daugiapartinei sistemai Lietuvoje atitinkamais metais smuko nuo 72 proc. iki 55 proc. ir 52 procentų. Rinkos ekonomikos atsiradimą prieš 20 metų palaikė 76 proc., 2009-aisiais - 50 proc., o šiemet 45 proc. Lietuvos gyventojų.

DELFI redakcija, norėdami išgryninti visuomenės nuotaikas, sąmoningai nepaliko keleto pasirinkimų. Sociologai pripažįsta, kad atsakantieji į tyrimų klausimus dažnai nori pasirodyti geresni nei iš tiesų yra, todėl linkę kai ką nutylėti arba netgi pameluoti, o dar geriau - pasirinkti neįpareigojantį „ir vilkas sotus, ir avis sveika“ atsakymą.
Monika Garbačiauskaitė-Budrienė

„Tarp šių šalių gyventojų vyrauja nuomonė, kad politikos ir verslo elitas pastaruosius du dešimtmečius mėgavosi (naujos politinės sistemos – DELFI) atneštu grobiu, likimo valiai palikdamas paprastus piliečius. Gyventojai nepatenkinti tuo, kuria kryptimi juda jų tėvynės, ir nusivylę savo šalių vykdoma politika“, - sako „Pew Research Center“ analitikai. Vienintelė teigiama šio tyrimo žinia – kad esame ne tiek nusiritę kaip rusai ir ukrainiečiai, mumyse likę daugiau tikėjimo demokratinėmis institucijomis, laisva rinka ir laisva spauda.

To paties tyrimo teigimu, Lietuvos gyventojų nuomone, permainos per pastaruosius du dešimtmečius labiausiai į naudą išėjo politikams, taigi natūralu, kad tokių ir panašių tyrimų rezultatai jiems neatrodo priimtini. Daug paprasčiau ieškoti atpirkimo ožių ir apgaudinėti save, nei mėginti iš esmės spęsti problemą.

Keistis nepatinka niekam, o tam, kad iš esmės pakeltume Lietuvos dvasią, reikalingos rimtos reformos ir permainos, ir čia isteblišmentas turi rodyti solidų pavyzdį, kitaip niekas tomis permainomis nepatikės ir savo valstybės nepamils. O be meilės, pro sukąstus dantis, darysime tai, ką paskutiniu momentu, gesindama gaisrus, privers mus padaryti valstybė. Politikoje – kaip ir šeimoje: meilės negavęs vaikas nerodys jos gyvenime ir kitiems, o savo žmonių nomenklatūrinis Lietuvos elitas niekada nemylėjo. Turbūt tik Rusija nemyli labiau. Tad dabar tauta maištauja, spardosi, per apklausas ir, kas baisiausia, per rinkimus rodo  vidurinįjį pirštą elitui.

„Lietuva išsikovojo nepriklausomybę, kad jos žmonės taptų laisvesni, tačiau Lietuvoje įtaką išsaugojusi sovietinė nomenklatūra ir egocentriška buržuazija padarė viską, kad ir energetikos, ir mokesčių politika tarnautų jiems. O Lietuvos pilietį ir jo kūrybą pavertė pagrindiniu energetikos ir mokesčių pajamų šaltiniu“, - apgailestauja žurnalistas ir leidėjas Eduardas Eigirdas naujausiame žurnalo „Valstybė“ numeryje.

Nemalonu sužinoti, kad apklausoje gyventojai pasirinko ekonominę gerovę, o ne šalies nepriklausomybę. Ir nereikia pykti, kad DELFI privertė juos rinktis. Tie, kurie Sausio 13-ąją stovėjo prie bokšto, taip pat buvo priversti pasirinkti. Ir tada jie pasirinko kitaip.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Gyvai / Eurolygos rungtynės Kaune ekstremaliomis aplinkybėmis: „Žalgiris“ – „Armani“ (249)

Penktadienio vakarą Nemuno saloje vykstančiose Eurolygos 26-ojo turo rungtynėse susitinka turnyro...

Šiauliuose panikos nėra, tačiau nuo lentynų žmonės šluoja kai kuriuos produktus (53)

Kilęs nerimas dėl Lietuvą jau pasiekusio koronaviruso pakeitė dalies lietuvių įpročius....

Žaidimas degtukais virš parako statinės: ar Turkija įtrauks NATO į Trečiąjį pasaulinį karą su Rusija? (327)

Jungtinių Valstijų kariuomenė atsargiai vertina savo vaidmenį Sirijoje . Tačiau Jungtinių...

Legendinės primabalerinos Anos Pavlovos paslaptys: sutuoktiniui keršijo ilgai ir stebino širdies žiaurumu

Ja visi žavėjosi, ji buvo vadinama „dieviška“ ir „nepakartojama“. Kalbėta, kad ji tikras...

Šuniui nustatytas koronavirusas: veterinarai jau prognozuoja, kas vyktų, jei virusas paliestų lietuvių šunis (240)

Kinijoje, Honkonge, gyvūnų prieglaudoje izoliuotas šuo , kuriam nustatytas nežymus teigiamas...

Koronaviruso baimė praretino „Žalgirio“ arenos tribūnas, kuriose – ir grupelė italų (5)

Į penktadienio vakare vykstančias Eurolygos rungtynes tarp Kauno „Žalgirio“ ir Milano...

Vitalija Guobė

Karas šeimoje: kodėl geria garsių vyrų žmonos? N-18

Kai eilinį kartą pro langą kieme pamačiau kelis prabangius automobilius su man nelauktais...

Incidentas Vilniuje: vyras žmoną įkalino vonios kambaryje, nes manė, kad ji užsikrėtė koronavirusu (228)

Dėl koronaviruso Lietuvoje kilusi isterija pasiekė neįtikėtiną lygį - policijai tenka reaguoti...

Žiniasklaida: vakcina nuo COVID-19 – sukurta, prasideda bandymai (109)

Masačusetso valstijoje, Kembridžo mieste, įsikūrusi biotechnologijų įmonė „Moderna...

Įtariamas koronavirusas Klaipėdoje: laukiama 6 žmonių tyrimų rezultatų į ligoninę atvežta jau 12 žmonių (73)

„ Vakarų ekspresas “ penktadienį sulaukė ne vieno skaitytojo pranešimo, kad Klaipėdos...

|Maža didelių žinių kaina