Sakysite, nerealu, kad rinkimus laimėjus kairiosioms jėgoms, radikalios dešiniosios vertybinės iniciatyvos prasiskintų kelią Seime? Deja, po „centro kairės“ vėliava susibūrusius politikus ne kartą ir ne du galima buvo pagauti pritariančius patiems drastiškiausiems konservatorių „moraliniams“ projektams.
Patys LLRA savo iniciatyvas minkštai vadina „pasaulėžiūros“, abortų draudimo įstatymo projektą, kurį jau sakosi parengę, – „negimusių vaikų apsauga“, katalikiškos tikybos dėstymą maskuoja po „religijos“ mokymu ir vadina jį „pasaulio pažinimu“, prilygindami jį matematikai. LLRA lyderis Valdemaras Tomaševskis patvirtino, kad LLRA taip pat reikalaus, kad iš religijos kurso mokiniai „laikytų egzaminą arba įskaitas“.
Na taip, sunku ginčytis, religinis fanatizmas – irgi pasaulėžiūra. Tą pasaulėžiūrą konservatoriai puoselėjo dar prieš ateidami į koaliciją ir 2008 m. prastūmė diskriminacinę ir visuomenę suskaldžiusią Šeimos koncepciją, kurioje šeima buvo apibrėžta tik kaip susituokusi pora su vaikais ar be jų.
Jau įsigalėjus Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų valdymui, ši pasaulėžiūra buvo brukama per visus galus.
Konstituciniam Teismui pripažinus, kad Seimo priimta Valstybinė šeimos politikos koncepcija, įtvirtinusi tik santuokos pagrindu kuriamas šeimas, prieštarauja Konstitucijai, konservatoriai nutarė keisti Konstituciją.
Tačiau galutinis balsavimas Seime sužlugo pritrūkus vieno balso, o konservatoriai tikriausiai pirmą kartą per kadenciją pasigedo „tvarkiečio“ Petro Gražulio – aršaus tradicinės šeimos sampratos gynėjo.
TS-LKD kadencijos pradžioje suskubo stumti ir Nepilnamečių apsaugos įstatymą nuo neigiamos informacijos įstatymo pataisas. Šį 2009 m. birželio pradžioje priimtą teisės aktą, kritikų vadintą cenzūros įstatymu, vetavo prezidentas Valdas Adamkus, tačiau Seimas veto įveikė. Galiausiai Seimas padarė nedidelš reveransą prezidentei Daliai Grybauskaitei ir atsisakė bent jau kai kurių homofobiškų nuostatų.
Šios iniciatyvos, kaip pažeidžiančios žmogaus teises, šiurpino tarptautines organizacijas, Europos Sąjungos institucijas ir Vakarų valstybių diplomatus Lietuvoje. Tačiau konservatoriai narsiai stojo prieš visą supuvusią Europą ir draugavo su tokia pat Europos pasmerkta talibiška Vengrijos premjero Viktoro Orbano vyriausybe.
Visas vertybines batalijas nuolat lydėjo užgaulūs kitaminčių atžvilgiu konservatorių lyderių pasisakymai. Savo iškalba turbūt labai didžiavosi Rimantas Jonas Dagys vienišus tėvus išvadinęs „bambaliais“, o moterims parodė jų vietą. Nepriekaištingu išsilavinimu ir aristokratiškumu besididžiuojantis Mantas Adomėnas Konstitucinį teismą išvadino teisine chunta. O dorybingą kadenciją vainikavo Vilija Aleknaitė-Abramikienė, pasiūliusi prišlapinti su cenzūra nesutikusiam kultūros ministrui į lėkštę.
Ir visiškai realu, kad jiems netgi gali pasisekti. Konservatyviomis, netgi radikaliomis pažiūromis pasižymi ir kiti koalicijos partneriai. Vien ko vertas „Tvarkos ir teisingumo“ dorovės karys Petras Gražulis, sistemiškai padarantis gėdą Lietuvai prieš visą Europą. Darbo partijos gretose – taip pat apstu davatkiškai nusiteikusių moteriškių, kurios ne kartą ir ne du palaikė radikalias konservatorių iniciatyvas. Darbo partijos narės, pavyzdžiui, pritarė šeimos koncepcijai, o 2011 m., parlamentarams nesutariant dėl dirbtinio apvaisinimo „darbietė“ Dangutė Mikutienė drauge su konservatoriumi J.R. Dagiu palaikė Katalikų Bažnyčios poziciją ir aiškino, kad gyvybė prasideda nuo ląstelių apvaisinimo ir embrionai viską jaučia.
D.Mikutienė ir keletas jos kolegių, nepritardamos embrionų šaldymui, pateikė daugiausiai pataisų Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui.
Ir pačios socdemų viršūnėlės, turbūt išskyrus tik Aušrinę Mariją Povilionienę, negarsėja kairiesiems būdingoms liberalesnėmis pažiūromis, kai kalba eina apie šeimą, žmogaus teises, gėjų partnerystę ir pan. Tai buvo viena iš priežasčių, neleidusių jauniems kairiesiems (Jolantai Bielskienei, Margaritai Jakauskaitei) užsitikrinti aukštesnių pozicijų socdemų sąrašuose ir kartu partijai – bent kiek atsinaujinti. Sunku pasakyti, ar tai lėmė skaičiavimas, kad Lietuvos rinkėjas kol kas pernelyg konservatyvus, ar pačių socialdemokratų viršūnių pažiūros. Pats A.Butkevičius yra ne kartą pasisakęs už „tradicines vertybes“ ir kategoriškai - prieš gėjų santuoką ir partnerystę.
Taigi lieka visiškai neaišku, ar talibiški LLRA pasiūlymai, į kuriuos dabar daug kas žiūri su kreivu šypsnius, iš tiesų nesusilauks palaikymo kairiojoje koalicijoje. Ypač jei kalba eis apie politinius mainus, kai vertybės keičiamos į pinigus ar privilegijasdaug nemąstant, kiek tai dera su apsiskelbimu, kad esi kairysis.
„Naujajame Seime ir naujojoje valdančiojoje daugumoje tradicionalistų bus netgi daugiau, negu senajame, nes balsuojant dėl talibaniškų sprendimų projektų dar prisidės „Drąsos kelio” radikalai. Petras Gražulis gali būti vienoje koalicijoje su Marija Aušrine Povilioniene, bet pasaulėžiūrų skirtumai tarp jų buvo ir liks didesni, negu tarp bet kurio opozicijos atstovo ir premjero. O kai ateis laikas pildyti lenkams duotus pažadus keisti Švietimo įstatymą bei liberalizuoti asmenvardžių rašybą dokumentuose, matysime, kad net ir be nepatekusių Seiman tautininkų pakaks radikalių patriotų, pasiryžusių to neleisti“ – rašo Romas Sadauskas-Kvietkevičius.