aA
Kitaip nei kolega Marius Laurinavičius, tikiu, kad pastarojo meto neva skirtingų Rusijos valdininkų ir organizacijų prieš Lietuvą nukreipti veiksmai bei pareiškimai nėra padriki ir atsitiktiniai, o tikrai yra koordinuojami mafijinės valstybės centro – Kremliaus.
Monika Garbačiauskaitė-Budrienė
Monika Garbačiauskaitė-Budrienė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Lietuvos reakcijos į daugiaplanį Rusijos spaudimą apnuogino mūsų valstybės valdymo ir strateginio mąstymo problemas, tačiau sykiu parodė, kad vyksta teigiama vertybinė ir kartų kaita: tvirtėja valstybiškai nusiteikęs elitas, kuris nebelinkęs manyti, kad real politik principas galėtų būti vienintelis mažos valstybės kelias.

Taip, Vyriausybės, Seimo ir Prezidentūros reakcija į kaimyninės valstybės elgesį su mūsų kroviniais rodo, kad stinga tarpinstitucinio susikalbėjimo, bendros vizijos ir kad asmeniniai politikų reitingai vis dar ima viršų prieš šalies interesus.

Akivaizdu ir tai, kad valdančiojoje koalicijoje - ir ypač tai pasakytina apie socdemus - apstu veikėjų, kurie neįsivaizduoja ir jau turbūt nebeįsisąmonins, kad Lietuva yra pilnavertė ES narė, kuri savo politiką turi vykdyti ne bizantiškuoju principu, bet pagal vakarietiškus standartus – per oficialius pareigūnus ir organizacijas. Su apgailestavimo gaidele balse kalbama apie tai, kad štai, deja, Lietuva taip nebemoka palaikyti gerų santykių su Rusija kaip Algirdo Brazausko laikais, kad nebeliko ryšių, užžėlė takeliai į kabinetus, į kuriuos buvo gabenamos dešrytės mainais už vasalams palankius sprendimus. Ir tokie veikėjai, kaip Bronius Bradauskas, siekia perrašyti Lietuvos istoriją ir nupudruoti dviprasmiškus jos dalyvius, tą patį A. Brazauską, Bronislovą Lubį ar prie daugybės okupuotos Lietuvos praradimų prisidėjusį Justą Paleckį.

Politinis elitas, kad ir koks pasyvus, pagedęs ir aplipęs tokiais dviprasmiškais dariniais kaip Darbo partija, nebenori, o spaudžiamas viešosios opinijos - ir nebegali sykiu ar skyrium parsidavinėti Rusijai.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė

Taip, Lietuvos politikams ir diplomatams stinga įdirbio bendraujant su Rusija, galbūt per mažai investuojama į šiuos santykius – akivaizdu, kad tai nesiseka net prorusiškais laikomiems socdemams, tačiau gera žinia yra tai, kad valstybės lygiu vis dažniau atsisakoma žaisti pagal Rusijos primetamas užkulisinio žaidimo taisykles. Politinis elitas, kad ir koks pasyvus, pagedęs ir aplipęs tokiais dviprasmiškais dariniais kaip Darbo partija, nebenori, o spaudžiamas viešosios opinijos - ir nebegali sykiu ar skyrium parsidavinėti Rusijai. Tokie žingsniai kaip patarėjo Antano Vinkaus  siuntimas į Maskvą rusams pageidaujant tampa tik pavieniais brazauskinės politikos rudimentais.

Deja, trumpos atminties rinkėjai į Seimą vis dar renka tokius politikus kaip Viktoras Uspaskichas ar Bronius Bradauskas, vis dar garsiai abejojama, ar tikrai Lietuvai derėjo kelti tarptautinį skandalą, kai Austrija paleido Sausio 13-osios bylos įtariamąjį Michailą Golovatovą, ar turėjo būti uždrausta Lietuvoje transliuoti PBK produkciją, o tokie veikėjai kaip Algirdas Paleckis dergia Lietuvos vardą Lietuvoje ir užsienyje, iškraipydami istorinius faktus. Vis dėlto yra ženklų, kad šalies elitas sąmoningėja, vakarietiškėja ir tvirtėja, mažėja tolerancija antivalstybinei veiklai ir svarbūs dalykai nebepaliekami paraštėse. 

Puiki šių procesų iliustracija yra reakcija į dezinformaciją, kurią transliavo PBK televizija. Kai 2006 m. LRTK nusprendė uždrausti Lietuvos kabelinėms televizijoms retransliuoti valstybinį Baltarusijos televizijos kanalą dėl jo skleidžiamos dezinformacijos, komisijai buvo daromas didelis spaudimas ir net konservatoriai tuo metu neturėjo vieningos nuomonės.

PBK propaganda apie Sausio 13-osios įvykius dabar visuomenės sutinkama jau visiškai kitaip: LRTK sprendimas buvo principingas ir vienbalsis, teismas jį užtvirtino, verslas atšaukė reklamą, o Jolanta Butkevičienė pasitraukė kanalo iš PBK valdančios bendrovės „BMA LT“ generalinės direktorės pareigų. Isteriška PBK reakcija į draudimus ir tai, kad, kaip sklando gandai, Lietuvoje ieškoma juos už ausų iš balos galinčių ištraukti viešųjų ryšių specialistų, geriausiai liudija, kad šio ideologinio išpuolio architektai, ko gero, patys nesitikėjo tokios reakcijos – Lietuvos visuomenės nuotaikų patikrinimas jiems atsiėjo pernelyg brangiai. Ir nepadėjo nei pačios Rusijos žiniasklaidos, nei ESBO pareigūnų, nei čionykščių žurnalistų vogravimai apie žodžio laisvę ir pavojus. Kaip teisingai pabrėžė konservatorė Rasa Juknevičienė, tokia propaganda nėra žiniasklaida. Taigi jai negali būti taikomi ir žodžio laisvės standartai.

Ši principinga laikysena ypač svarbi, nes užaugo nauja Lietuvos piliečių karta, nemačiusi sovietmečio ir jau neturinti asmeninio santykio su Lietuvos istorija. Jie turi suvokti, kodėl barokiškai atrodę Sąjūdžio mitingai buvo reikšmingi ir kodėl žmonės nesitraukė nei nuo televizijos bokšto, nei nuo Parlamento.

Savo ruožtu tai, kad įmonės nenori transliuoti savo reklamos greta antivalstybinės propagandos, rodo, kad, be kita ko, jie baiminasi savo vartotojų reakcijos. Taigi, regis, net ir masinis vartotojas, nepaisant ilgamečių nedraugiškų valstybių pastangų viešojoje erdvėje išplauti Lietuvai svarbius istorinius faktus, dar neprarado, o gal kaip tik - naujai įgyja vertybinį stuburą.

Tokių reakcijų akivaizdoje tik toks visuomenės nuotaikų nejaučiantis arba tiesiog nepaisantis politikas kaip B. Bradauskas galėjo pulti drausti svečiams iš Europos Sąjungos demonstruoti filmą apie Lietuvos nepriklausomybę, mat tai suerzintų rusus, o vis praleidžianti progą patylėti ir isteblišmentui kerštaujanti Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė – jį palaikyti.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė

Tokių reakcijų akivaizdoje tik toks visuomenės nuotaikų nejaučiantis arba tiesiog nepaisantis politikas kaip B. Bradauskas galėjo pulti drausti svečiams iš Europos Sąjungos demonstruoti filmą apie Lietuvos nepriklausomybę, mat tai suerzintų rusus, o vis praleidžianti progą patylėti ir isteblišmentui kerštaujanti Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė – jį palaikyti. Iš to, kaip B. Bradauskas atvirai dėstė savo motyvus ir pasakojo, kaip siekė iškupiūruoti kadrus apie Sausio 13-ąją, matyti, koks nuoširdus brazauskinės politikos mohikanas yra B. Bradauskas. 

Pastarojo norą parodyti A. Brazauską gražesnėje šviesoje geriausiai apibūdino tuometinių įvykių liudininkės Nijolės Oželytės pasipiktinimas.  „Ar tas dvasios liliputas tikrai norėtų, kad būtų garsiai papasakota, kaip A. Brazauskas isteriškai rėkė apie „Landsbergio provokaciją“, kai išgirdo, kad Sąjūdžio frakcija balsuos ne už „suverenitetą SSSR sudėtyje", o už visišką nepriklausomybę? Aš buvau to darkymosi liudininke, man net teko pasakyti, kad tauta užmėtys jį šiukšlėmis, jei išgirs, ką jis čia kalba arba jei jo vadovaujami perkrikštai komunistai už nepriklausomybę nebalsuos. Po balsavimo Justas Vincas Paleckis klykė po visą salę apie popierinę nepriklausomybę, širsdamas, kad dėl baimės buvo priverstas balsuoti“, - socialiniame tinkle prisimena to meto įvykių liudytoja.

Tokie liudijimai – labai vertingi, nes dėl savo reputacijos ir statuso susirūpinę A. Brazausko aplinkos veikėjai nuolat bando parodyti jį gražesnėje šviesoje. Štai DELFI paskelbus interviu su žymaus komunistų partijos veikėjo Algirdo Ferenso našle, žurnaliste ir vertėja Goda Ferensiene,  kuriame ji pasakoja, kad niekas iš Brazauskų nėjo prie televizijos bokšto Sausio 13-ąją, portalas susilaukė aršaus A. Brazausko bendražygių spaudimo paneigti šią informaciją. Deja, nė vienas iš jų nepasinaudojo DELFI pasiūlyta teise padiskutuoti su G. Ferensiene viešai ir tekste išdėstyti tikrąsias aplinkybes – skaitytojams iš tiesų būtų svarbu sužinoti, kur ir ką veikė A. Brazauskas tą lemtingą naktį.

Taip, tokie veikėjai kaip A. Brazauskas ar B. Lubys buvo neabejotinai charizmatiškos ir reikšmingos figūros Lietuvos gyvenime, tačiau kažin ar reiktų verkti, kad jų nėra kuo pakeisti. Drauge su šių veikėjų išėjimu Lietuva turi baigti savo bizantiškąją epochą su visais jos atributais ir formuoti civilizuotą vakarietišką kryptį bei nuosekliai jos laikytis. Ši perėjimas neįvyks per naktį, bet geroji žinia yra ta, kad jis tikrai prasidėjęs.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Kas iš tiesų slypi už Rusijos „pagalbos“ Italijai? Kremliaus kėslai daug tamsesni Kinija taip pat nesnaudžia (607)

Kinija ir Rusija siunčia medicininę pagalbą Italijai ir kitoms nuo koronaviruso...

Prognozuojamas gilus ekonomikos nuosmukis: kokie galimi atsigavimo scenarijai (134)

Ekonomistai verda raidelių sriubą, bandydami nuspėti pasaulio ekonomikos atsigavimą po nuosmukio,...

Patvirtintas 11 mirties nuo koronavirusinės infekcijos atvejis (508)

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad šiandien Lietuvoje patvirtinta vienuolikta...

Klaipėdoje mirusios moters dukra siunčia žinutę Verygai: nemeluokite – pasakykite žmonėms karčią tiesą (434)

Sveikatos apsaugos ministerija ( SAM ) pranešė, kad šeštadienį Lietuvoje patvirtintas dar...

Gamtos ženklus suprantanti dzūkė Janina jau žino, kokie orai bus per Velykas ir kokia bus šių metų vasara (2)

Nuo vaikystės gamtos ženklus stebinti marcinkoniškė Janina Janušauskienė sako, kad Velykos...

Specialiu lėktuvu iš Minsko atskris iš Peru, Saudo Arabijos ir Indijos grįžtantys lietuviai (47)

Lietuvai uždarius oro erdvę sekmadienį su atskiru leidimu Vilniuje leisis lėktuvas iš Minsko.

Į šalį ims plūsti šiltas oras: džiugins 19 laipsnių šiluma (19)

Sekmadienio dieną šalies orus lems anticiklono šiaurinė dalis. Rytas daugelyje rajonų išauš...

Karalienė Elžbieta II kreipsis į tautą dėl koronaviruso krizės

Jungtinės Karalystės (JK) karalienė Elžbieta II sekmadienio vakarą per televiziją...

Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai papasakojo visą tiesą, kaip įstaiga tapo koronaviruso židiniu (412)

Šeštadienį su Delfi susisiekė Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai , kurie tikina, kad...

Širvintų merė kaltinama savivaliavimu: tikina, kad koronavirusu užsikrėtusią moterį į ligoninę vežė per prievartą (508)

Šeštadienį socialiniuose tinkluose pasirodė Lauros, kurios mama užsikrėtė koronavirusu,...

|Maža didelių žinių kaina