aA
Jau greitai išrinksime naują prezidentą, atstovus į Europos Parlamentą ir balsuosime dviejuose referendumuose.
Mažvydas Jastramskis
Mažvydas Jastramskis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Seniai Lietuvos rinkėjai savo rankose laikė tiek svarbių sprendimų, kurių pasekmes politinė sistema jaus dar ne vienus metus.

Iš pirmo žvilgsnio, Europos Parlamento (EP) rinkimai nėra tokie jau svarbūs – Lietuva siunčia tik 11 atstovų. Atrodytų, tiesiog išrinkime tokius, kurie nuvažiavę į Briuselį nemiegotų.

Tačiau šį kartą visai tikėtina, kad EP daugumą lems keli mandatai. O tradicinėms jėgoms iššūkį metančių partijų (ar kairės, ar dešinės) požiūris į Europos integraciją įprastai yra visiškai priešingas.

Todėl kiekvienos valstybės balsavimas dėl EP gali būti lemiamas. Mažų šalių delegacijos įgauna vis daugiau svorio.

Balsuodami galvokite ne vien apie tai, kokios Lietuvos partijos, kokie politikai jums patinka ar nepatinka. Klauskite savęs, kokios Europos norite ateityje.

Balsuodami galvokite ne vien apie tai, kokios Lietuvos partijos, kokie politikai jums patinka ar nepatinka. Klauskite savęs, kokios Europos norite ateityje.
M. Jastramskis


Aišku, pačiai mūsų politinei sistemai daugiausiai įtakos turės prezidento rinkimai. Čia svarbūs keli pjūviai.

Pirma – priklausomai nuo to, kas laimės, labai skirtingai atrodys prezidento institucija ir jo santykiai su parlamentu.

Laimėjus Sauliui Skverneliui, pirmą kartą po 1993–1996 m. turėtume tos pačios partijos prezidentą ir premjerą. Valstiečiams pilnai atsirištų rankos priimti kokius nori sprendimus – ir dėl institucinių kompetencijų (niekas įstatymų nevetuotų), ir dėl atšviežinto legitimumo (rinkėjų mandatas).

Sustiprėtų mažoritarinis demokratijos elementas – politinės daugumos pusantrų metų iš esmės niekas nekontroliuotų.

Laimėjus Ingridai Šimonytei, būtų išlaikytas, o gal net sustiprėtų horizontalios atskaitomybės elementas. Prezidentas Lietuvoje nėra tiek galingas, kad galėtų kovoti su valdančiąja dauguma, primesti jai valią.

Tačiau stengtis užtikrinti stabdžių ir atsvarų sistemą – gali. Kaip ir derėtis su valdančiaisiais dėl atskirų ministrų.

Horizontali atskaitomybė liktų ir Gitano Nausėdos išrinkimo atveju. Tačiau jis valdantiesiems gali būti kiek atlaidesnis.

Laimėjus Šimonytei, tikriausiai matytume daugiau atsvaros ir skirtumų ne tik formaliu, bet ir idėjiniu lygmeniu.

Aišku, apskritai svarbu, kad šie prezidento rinkimai sugrąžino pasirinkimą ir politiškumą. Matome skirtumus ne tik tarp politinių blokų ir interesų. Yra perskyra tarp politikų, kurie laimėję save matytų kaip virš partijų iškilusį moralinį autoritetą, ir tų, kurie prezidento institucijoje mato politiškumą ir idėją.

Tačiau laimėtojas – dar ne viskas. Lietuvos prezidento rinkimuose labai svarbu, kas ir kiek pralaimi. Tai darys įtaką partinei sistemai.

Prezidento rinkimų nelaimėję, bet juose santykinai gerai pasirodę tikrai žiūrės į 2020 m. Seimo rinkimus. Nenustebčiau, jei kokie trys iš dabartinių kandidatų juose vestų naujus sąrašus.
M. Jastramskis


Pralaimėjęs prezidento rinkimus, Artūras Paulauskas politinį kapitalą panaudojo Naujosios sąjungos sėkmei. Liberalai demokratai (dabar „Tvarka ir teisingumas") susibūrė apie Rolandą Paksą, kuris prezidento rinkimus laimėjo tik trumpam – greitai buvo nušalintas nuo pareigų per apkaltą.

Net ir Dalios Grybauskaitės dominavimo laikotarpiu prezidento rinkimai darė įtaką partijų raidai. 2014 metais netikėtai iššokęs Naglis Puteikis vėliau į parlamentą vos neištempė Lietuvos centro partijos.

Prezidento rinkimų nelaimėję, bet juose santykinai gerai pasirodę tikrai žiūrės į 2020 m. Seimo rinkimus. Nenustebčiau, jei kokie trys iš dabartinių kandidatų juose vestų naujus sąrašus.

Taigi, renkame ne tik prezidentą: balsuojame už demokratijos formą ir partinės sistemos ateitį.

Sekmadienį dar vyks du referendumai. Abu jie svarbūs, tačiau vienas – ne laiku, o kitas – ne vietoje.

Už dvigubos pilietybės pasiūlymo slypintys klausimai yra fundamentalūs: kaip matome Lietuvos ateitį globalizacijos kontekste, kaip sprendžiame emigracijos klausimą, pagaliau, kaip apibrėžiame tautą.

Tačiau būdas, kuriuo į juos pasirinkta atsakyti, nėra tinkamas. Referendumas paskendo tarp kitų rinkimų, aptakių formuluočių. Jam neskiriama pakankamai dėmesio, informacinė kampanija praktiškai neegzistuoja.

Gaila žmonių, kurie šią idėją palaiko. Referendumo nuostata neįsigalios, nes jai net nebuvo suteiktas normalus šansas.

Antras referendumas yra ne vietoje. Jis galėtų vykti valstybėje, kurioje per daug parlamentarų. Lietuva nėra tokia valstybė.

Sekmadienį dar vyks du referendumai. Abu jie svarbūs, tačiau vienas – ne laiku, o kitas – ne vietoje.
M. Jastramskis


Apie argumentus, kodėl nereiktų mažinti (o gal reiktų didinti?) Seimo narių skaičiaus, jau rašyta. Tačiau vienas dalykas neužakcentuotas – jeigu referendumo nuostata įsigalios (sprendžiant iš ankstesnių tyrimų, visuomenė tai palaiko), turėsime arba koreguoti rinkimų sistemą, arba perbraižyti apygardas.

Lengviausias kelias – tiesiog sumažinti proporciniu būdu renkamų parlamentarų kiekį iki 50, paliekant 71 vienmandatininką. Nenustebčiau, kad referendumui pavykus dabartinis Seimas taip ir nuspręstų.

Tai reikštų, kad prastokai veikiančioje, mišrioje rinkimų sistemoje sustiprės daugiau trūkumų turintis elementas. Sumažėtų moterų atstovavimas, padaugėtų iššvaistytų balsų, rinkimai taptų dar mažiau prognozuojamais.

Todėl referendumas nėra tik apie Seimo narių skaičiaus mažinimą. Čia jūs renkatės tarp dabartinės ir dar prastesnės rinkimų sistemos.

Galima kalbėti ir apie dar pavojingesnį efektą: jei nuostata bus priimta, turėsime precedentą, kai bet koks klausimas, net jeigu ir visiškai nepagrįstas, galėtų būti pateisinamas „žmonės nori" ir sprendžiamas referendumu.

Jeigu tai įtikina, referendume dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo neimkite biuletenio. Panašu, kad už nuostatą balsuos absoliuti dauguma. Klausimas tik dėl to, ar referendumas įvyks apskritai.

Apibendrinant, gegužė lems ne tik mūsų prezidentą ir Seimo narių skaičių. Čia rinksimės Lietuvos demokratijos ateitį.

Gal net ir Europos ateitį.

Todėl eikite balsuoti.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(42 žmonės įvertino)
4.1667

Top naujienos

Viskam pasiruošę. Ypatingos parengties pareigūnai, mokantys vairuoti kaip filmuose apie šnipus

Ties įvažiavimu į žiedą susidariusi spūstis palengva skiriasi pusiau. Pirmoje juostoje stovintys...

Raminta Rakauskė | D+

Šešeri metai su euru: kas labiausiai pigo ir brango prognozuoja, kaip kainos keisis toliau

Nuo euro įvedimo Lietuvoje labiausiai didėjo paslaugų kainos , kurios bendrai kilo 24 proc.,...

CSKA dominavimą pažabojęs Šaras prisipažino: rungtynių pradžia mane tikrai išgąsdino (10)

Eurolygos lyderius jų pačių tvirtovėje ant menčių paguldę „ Barcelona “ krepšininkai turi...

Schilleris įvardino akivaizdžią „Žalgirio“ nesėkmės priežastį, Jokubaitis baiminasi dėl COVID-19 (60)

Po pralaimėjimo Sankt Peterburge Kauno „Žalgirio“ strategas Martinas Schilleris tvirtino, kad...

Paspaus tikras žiemiškas šaltis: termometrai rodys 19-24 laipsnių šalčio (8)

Šeštadienį per Lietuvą slinks, šaltame ore susiformavęs, nedidelis ciklonas. Jis tiek naktį,...

Autostopu keliavusios merginos nužudymo byloje – šiurpus liudininko pasakojimas: girdėjosi kraują stingdantys riksmai (68)

1976 metų gegužės 9-oji – Motinos diena : jie laukė ir laukė... Šeimos namuose Australijos...

Fotografė įamžino moterų kūnus ir istorijas po gimdymo: liūdna, kad daugelis gėdijasi savo kūno po to, kai jis atliko didžiausią darbą (96)

Daugelis moterų sutiks, kad nėštumas ir gimdymas – vieni svarbiausių įvykių gyvenime. Atėjęs...

Antras antausis Rusijoje – „Žalgiriui“ per kietas ir „Zenit“ riešutas (461)

Dvigubą Eurolygos savaitę Kauno „Žalgiris“ (11-9) baigė dar viena nesėkme. Po pralaimėjimo...

Eurolygos lyderiams – Jasikevičiaus pamokos: „Barcelona“ pranoko CSKA Ulanovas sužaidė sezono rungtynes (80)

Svarbią pergalę Eurolygos lyderių mūšyje Maskvoje pasiekė „Barcelona“ (14/6), kurį antrą...

Kada karantino ribojimai keisis: rimtesnes atlaisvinimo priemones siūlo atidėti vasariui (414)

Koronaviruso statistiniai skaičiai lėtai, bet pozityvesni. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (...