aA
Lietuvoje iš naujo atrasta, kad dalis mūsų šalies gyventojų teigiamai vertina Vladimirą Putiną ir Rusiją.
Mažvydas Jastramskis
Mažvydas Jastramskis
© DELFI / Domantas Pipas

Politikos komentatoriai aptarinėja „Pew“ centro tarptautinę apklausą, atliktą 33 šalyse. Remiantis ja, Lietuvoje apie 29 procentus gyventojų turi palankią nuomonę Rusijos atžvilgiu.

Tai daugmaž atitinka Vakarų valstybių medianą, kuri yra 31 procentas. Dar apie 23 procentus lietuvių pasitiki Putinu kalbant apie tai, ar Rusijos prezidentas elgsis teisingai tarptautiniuose reikaluose.

Vieniems ekspertams šie Lietuvos skaičiai yra dideli ir rodo grėsmę, kiti situacijos nedramatizuoja.

Taip sutapo, kad į viešąją erdvę pateko ir savotiškų anekdotinių duomenų. Ne savo noru išgarsėjo Klaipėdos mokytoja, per rusų kalbos pamoką palankiai atsiliepusi apie sovietmetį ir gyrusi Rusijos prezidentą.

Reakcijų būta įvairių – nuo smerkimo, balansuojančio ant atviro kvietimo „raganų medžioklei“ iki nuomonės, kad mokytojų įtaka menka, o jų kontrolės didinimas pats būtų pagyrimas Putinui.

Po teisybei, tai, kad dalis šalies gyventojų palankiai vertina Rusiją ir jos prezidentą, sutinka su šios šalies propagandai naudingais (ir faktiškai klaidingais) naratyvais, nėra nauja.

Bet reikia akcentuoti, kad tai būdinga mažumai. Be to, lyginamojoje perspektyvoje (o tam, kad matytume objektyvų paveikslą, reikia lyginti) Putinas matomas gerokai prasčiau, nei kiti tarptautiniai lyderiai.

Pavyzdžiui, tyrimui apie Rusijos propagandą 2016 m. užsakytoje Rytų Europos centro (RESC) apklausoje buvo simpatiją matuojantis klausimas su skale nuo -5 (politikas labai nepatinka) iki 5 (labai patinka). Putinas buvo blogiausiai vertinamas tarptautinis lyderis su ryškiu minuso vidurkiu (-2), kai Baracką Obamą (vidurkis 1,8) ir Angelą Merkel (1) lietuviai vertino aiškiai palankiai.

Imant užsienio politikos klausimus, išsamiausio iki šiol (ne)atsparumo Rusijos propagandai tyrimo (Ainė Ramonaitė ir kiti, „Kas eitų ginti Lietuvos?“, 2018) skaičiai rodo: su Rusijai palankiais naratyvais sutinka nuo 14 (kad Krymas teisėtai tapo Rusijos dalimi) iki 36 procentų (Lietuvos užsienio politika Rusijos atžvilgiu pernelyg griežta) respondentų. Galima ginčytis, ar tai daug, ar mažai. Tačiau šių nuostatų vertinimas privalo atsispirti nuo priežasčių supratimo.

Studijos rodo, kad palankumas Rusijai koreliuoja su trimis dalykais – tautybe, sovietmečio vertinimu ir šiek tiek su Rusijos kanalų žiūrėjimu.

Imant pastarąjį veiksnį, raktinis žodis yra „šiek tiek“. Sidabrinės kulkos teorija – kad (jaunas) žmogus prisižiūri ar prisiklauso propagandos ir transformuojasi į Rusijos rėmėją – pasiteisina labai ribotai. Toks požiūris pernelyg supaprastina socialinį elgesį ir vertybių formavimąsi.

Labiausiai palankumą Rusijai didinantis veiksnys yra sovietmečio nostalgija. Ji būdinga vadinamiesiems pokomunistinės transformacijos pralaimėtojams – žmonėms, kurie savo socialinį statusą po sovietinio režimo griūties (subjektyviai) mato kaip kritusį.
Mažvydas Jastramskis


Kaip minėtame tyrime rašo Ramonaitė, „propaganda veiksminga tada, kai remiasi esamais įsitikinimais“. Labiausiai palankumą Rusijai didinantis veiksnys yra sovietmečio nostalgija. Ji būdinga vadinamiesiems pokomunistinės transformacijos pralaimėtojams – žmonėms, kurie savo socialinį statusą po sovietinio režimo griūties (subjektyviai) mato kaip kritusį.

Ši schema gerai matosi istorijoje iš Klaipėdos. Žmogus, kuris dėl vienų ar kitų priežasčių jaučiasi nuskriaustas perėjime į nepriklausomą, demokratišką Lietuvą ir mišrios rinkos ekonomiką, ieško paaiškinimų, kurie rezonuotų su jo politikos suvokimu. Ir čia alternatyvas pasiūlo autoritarinę Rytų tradiciją tęsianti Rusija.

Ką su tuo daryti?

Visų pirma turime suprasti, kad trumpuoju laikotarpiu neišeis staigiai pakeisti įsišaknijusių nuostatų. Raganų medžioklės nepadės, nes visuomenės vertybinis audinys keičiasi lėtai. Tačiau keičiasi – nors skaičiai gana fragmentiški, visgi matyti, kad jauniems žmonėms prosovietinė nostalgija būdinga mažiau ir jos bendras lygis visuomenėje per 15 metų yra smukęs.

Protingas kelias – ieškoti ilgalaikių ekonominių ir socialinių priemonių, kurios tokias pažiūras turinčius žmones integruotų į valstybę, leistų jiems jaustis savais, o ne pralaimėtojais. 2016 metais RESC tyrimui atliktos tautinių mažumų (tarp jų prosovietinė nostalgija yra didesnė) apklausos analizė parodė, kad daugiau uždirbantys respondentai buvo rečiau linkę Rusiją vertinti palankiai.

Antra, verta prisiminti, kad Lietuva, skirtingai nei Rusija, yra liberali demokratija. Ir čia turime paradoksą, kurį net ir demokratams kartais sunku pripažinti. Žodžio laisvę įtraukdamas kaip savo apibrėžties kriterijų, šis režimas įgalina nuomones, kurios kvestionuoja pačią demokratiją.

Demokratijoje jūs galite diskutuoti apie diktatūros (sovietmečio ar dabartinės Rusijos) pliusus. Skirtingai nei diktatūroje, turite laisvę kritikuoti valdžią ir deklaruoti savo simpatijas politikams, kurie jums šią laisvę, gavę progą, pakirptų.

Aišku, net ir demokratijoje laisvė turi ribas ir kraštutiniais atvejais gali būti apribota. Jeigu skatina smurtą, kitus nusikaltimus, kursto neapykantą kitoms socialinėms grupėms.

Sovietmečio nostalgija ir pagyros Putinui, kad ir kaip tai atrodo iš moralinės pusės, nelabai atitinka šių kriterijų. Kita vertus, būtų keista nutylėti, kad tai yra iškraipytos informacijos skleidimas.

Net ir demokratijoje laisvė turi ribas ir kraštutiniais atvejais gali būti apribota. Jeigu skatina smurtą, kitus nusikaltimus, kursto neapykantą kitoms socialinėms grupėms. Sovietmečio nostalgija ir pagyros Putinui, kad ir kaip tai atrodo iš moralinės pusės, nelabai atitinka šių kriterijų.
Mažvydas Jastramskis


Ir būtent tai labai aktualu švietimo institucijoms, kuriose turėtų būti ieškoma tiesos, remiamasi faktais, duomenimis ir logiškais argumentais. O ne skatinama klaidingų nuomonių įvairovė (taip, nuomonė subjektyvi; bet jei ji pretenduoja į realybės apibendrinimą, jos teisingumas gali būti patikrintas).

Tai yra platesnė požiūrio į švietimo sistemą problema, kurios tikrai neišspręs visuotinė „Putino mylėtojų“ kontrolė. Tačiau pozicija, kad mokytojas pamokose (ar dėstytojas paskaitose) gali kalbėti bet ką, irgi yra ydinga. Nes tai riboja mokinių teisę į objektyvią informaciją.

Net jei nuklydimai į ditirambus Putinui (ar diskusijos apie driežiažmogius) mokinių nuostatų nepaveiks, tai reiškia, kad mažiau pamokos ar paskaitos laiko yra skiriama tiesioginei funkcijai – kalbos, (faktais paremtos) istorijos ar (duomenimis paremtos) medicinos mokymuisi.

Lietuvos gyventojai turi laisvę mylėti Putiną. Raganų medžioklė ir visuotinė kontrolė nėra liberalios demokratijos atsakas. Svarstykime apie ilgalaikes priemones, orientuotas į sovietmečio griuvimo pralaimėtojų integraciją.

Tačiau būtų gerai, kad švietimo institucijose labiausiai mylėtume tiesą.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(90 žmonių įvertino)
3.6333

Top naujienos

Koronaviruso pandemija pasaulį pakeis neatpažįstamai: 12 prognozių, kas mūsų laukia (142)

Ši pandemija neatpažįstamai pakeis pasaulį. „Foreign Policy“ paklausė 12 ekspertų nuomonės...

Atšaukus kelionę, vilnietė neatgauna pinigų: organizatorius perkelia datą, bet prašo primokėti (48)

Vilnietė Raminta „Delfi“ pasakojo balandžio 14 dieną turėjusi išvykti į Turkiją, tačiau...

Į šalį veršis arktinis oras, bus labai nemalonu (19)

Sekmadienio naktį prasidėjusios orų permainos, dieną tęsis. Per šalį slinks šaltasis...

Mirtys Ukmergės slaugos ligoninėje: negali palaidoti antradienį mirusios mamos (122)

„Aš kiekvieną vakarą atvykstu prie Ukmergės laidojimo namų, ten yra toks rūsys, jame...

Prie dezinfekcinio skysčio gamintojų prisijungia dar daugiau įmonių: smogs per nesąžiningų verslininkų kišenę (310)

Šią savaitę Lietuvos biodegalų gamintojams sudarytos galimybės gaminti dezinfekcinį skystį...

Lietuvoje patvirtinta dar 12 koronaviruso atvejų bendras skaičius – arti 400 (385)

Koronaviruso atvejų skaičius šalyje siekia jau 394. Tai reiškia, kad nuo paskutinio duomenų...

Putinas piktdžiugiškai stebi koronaviruso siaubiamus Vakarus: antrasis frontas jau atidarytas? (1213)

Europoje prasidėjo sąmyšis. Milijonai žmonių atsidūrė karantine, privatus sektorius –...

Grupė „The Roop“ nugalėjo tarptautiniame virtualiame „Eurovizijos“ konkurse (189)

Dėl koronaviruso atšaukus net ir pačius svarbiausius pasaulio renginius, Lietuva šiemet neteko...

Vilniuje nusileido specialus lėktuvas iš Londono: atvyko 208 keleiviai (161)

Šeštadienį prieš vidurnaktį Vilniuje nusileido specialaus lėktuvas su lietuviais iš Londono.

Kretingoje COVID-19 fiksuotas „Lidl“ dirbusiam apsauginiui, meras ragina nepanikuoti papildyta prekybos centro komentaru (35)

Kretingoje koronaviruso infekcija užfiksuota vienam LIDL darbuotojui, apie tai feisbuke pranešė...

|Maža didelių žinių kaina