aA
Valdantieji nutarė skelbti referendumą, kuriame būtų sprendžiama dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo iki 121. Siūlau dar vieną referendumą – jame balsuotume dėl parlamento didinimo.
Mažvydas Jastramskis
Mažvydas Jastramskis
© DELFI / Domantas Pipas

Referendumo rėmėjai sako, kad Lietuvoje sumažėjo gyventojų skaičius. Taigi, parlamento dydis irgi turi būti pakoreguotas. Tačiau gal jis apskritai buvo per mažas? Nežinosime, jei nepažiūrėsime į pasaulinius duomenis.

O jie rodo, kad pasiteisina kubinės šaknies iš populiacijos formulė (Taagepera ir Shugart, 1989). Pritaikykime Lietuvai. Jeigu šiuo metu turime apie 2,8 mln. gyventojų, tada mūsų idealus parlamento dydis yra 140.

Aišku, kaip ir su visa statistika, tai apibendrinanti formulė. Yra valstybių, kurios vidutiniškai turi mažiau parlamentarų, nei joms „priklausytų“. Latvija ir Estija yra būtent tokios.

Tačiau gal pažiūrėkime į labiau išsivysčiusias valstybes? Švedija su 9,7 mln. gyventojų ir net 349 Riksdago nariais turi gerokai didesnį parlamentą, nei siūlytų formulė. Ši šalis yra tarp pirmaujančių pagal daugelį socialinių ir ekonominių rodiklių. Siūlau orientuotis į ją ir didinti Seimo narių skaičių.

Be to, jei jau kalbame apie populiaciją, būtina konstatuoti: nors Lietuvos gyventojų skaičius nuo 1996 iki 2016 m. sumažėjo per 0,7 milijono, rinkėjų skaičius sąrašuose tarp tais metais vykusių Seimo rinkimų sumažėjo tik per 83 tūkstančius. Tai stiprus argumentas prieš mažinimą ir už – didinimą.

Tačiau gal pažiūrėkime į labiau išsivysčiusias valstybes? Švedija su 9,7 mln. gyventojų ir net 349 Riksdago nariais turi gerokai didesnį parlamentą, nei siūlytų formulė. Ši šalis yra tarp pirmaujančių pagal daugelį socialinių ir ekonominių rodiklių.

Juk turėtume išlaikyti politinius ryšius su emigrantais. Papildomi mandatai Seime reikštų, kad galėtume įsteigti užsienio apygardas.

Kitas argumentas – korupcijos mažinimas ir skaidrumo didinimas. Tai demokratijos sritis, kurioje Lietuva (kaip ir daugelis naujų demokratijų) labiausiai atsilieka. Galima pažiūrėti kad ir Freedom House reitingus.

Gana akivaizdu, kad kuo mažesnis parlamentas, tuo lengviau papirkti valdančiuosius – juk yra skirtumas tarp daugumos iš 71 mandato ir 51. O jei padidintume Seimo narių skaičių, visą valdančiąją koaliciją įtakoti būtų sunkiau.

Seimo narių skaičiaus didinimas pagerintų ir kitą demokratijos sritį – atstovavimą ir proporcingumą. Daugiau mandatų reikš didesnes galimybes moterims, jaunimui, įvairių visuomenės sluoksnių atstovams. Galbūt į parlamentą pagaliau pateks netgi ir Naglio Puteikio partija.

Dažnai tenka išgirsti nuomonę, kad reikia parlamentarus rinkti tiesiogiai. Padidinus parlamentą, bus daugiau ir vienmandatėse išrinktų Seimo narių!

Jeigu yra tiek argumentų už Seimo narių skaičiaus didinimą, kodėl valdantieji siūlo referendumą dėl mažinimo?

Mokslinėje literatūroje (Jacobs ir Otjes, 2015) minimas „raktų žvanginimo“ principas. Mažinantys parlamento dydį gali bandyti nukreipti dėmesį nuo kitų nepopuliarių reformų, pavyzdžiui, diržų veržimosi per ekonominę krizę.

Mokslinėje literatūroje (Jacobs ir Otjes, 2015) minimas „raktų žvanginimo“ principas. Mažinantys parlamento dydį gali bandyti nukreipti dėmesį nuo kitų nepopuliarių reformų, pavyzdžiui, diržų veržimosi per ekonominę krizę.

Pas mus dabar krizės nėra, bet panašu, kad „raktais žvanginama“, siekiant pritraukti rinkėjų į antrą prezidento rinkimų turą. Tikintis, kad jame bus atitinkamas kandidatas. Ir tikintis, kad pritrauktieji už jį balsuos.

Tačiau tai nebūtinai pasiteisins. Kitaip nei kartais įsivaizduoja politikai, aktyvumas nėra absoliučiai palankus vieniems ar kitiems. Aktyvumo poveikis rezultatams priklauso nuo to, kas ateina. Pavyzdžiui, jei papildomai ateis daugiau didmiesčių rinkėjų, tai kaip tik bus naudinga kitam kandidatui.

Apskritai dar labai neaišku, kokie kandidatai bus tame antrame ture. Todėl, kad būtų atsižvelgta į visas galimybes, siūlau daryti antrą referendumą – dėl Seimo narių skaičiaus didinimo iki 161.
Kodėl iki 161? Jei nereikia pagrįsti, kodėl mažinama iki 121, nereikia pagrįsti ir didinimo.

Kitaip nei kartais įsivaizduoja politikai, aktyvumas nėra absoliučiai palankus vieniems ar kitiems. Aktyvumo poveikis rezultatas priklauso nuo to, kas ateina. Pavyzdžiui, jei papildomai ateis daugiau didmiesčių rinkėjų, tai kaip tik bus naudinga kitam kandidatui.

Kalbant rimčiau, bene esminis argumentas prieš rinkimų sistemos keitimą, jeigu nėra didelės būtinybės – Pandoros skrynia. Pastebima, kad valstybės, kurios (Europoje geras pavyzdys yra Italija, apstu atvejų Lotynų Amerikoje) vieną kartą iš esmės reformuoja rinkimų sistemą, vėliau daro tai dažniau. Toks įprotis kenkia instituciniam stabilumui, rinkėjams ir politikams vis iš naujo reikia priprasti prie taisyklių.

Todėl politologai Lietuvoje gal kiek rečiau, nei kartais norėtųsi, kalba apie rimtą rinkimų sistemos reformą. Dabartinė prastai veikia, tačiau neaišku, ar pakeitus ją neturėtume politinės sumaišties ir neatvertume Pandoros skrynios.

Objektyvių, nenuginčijamų, esminių argumentų už Seimo narių skaičiaus mažinimą ar didinimą tiesiog nėra.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(129 žmonės įvertino)
4.0000

Top naujienos

Tomas Janonis | D+

Cinizmo viršūnė: moteris net nenujautė, ką su jos turtu padarys žinomi verslininkai (18)

Skuodo rajone 2,4 ha sklypą valdanti moteris negalėjo patikėti tuo, ką išgirdo Nacionalinėje...

Laukiantis energetikos kainų šokas patuštins gyventojų pinigines – ar tai lėmė tvari energija? (221)

Noras pumpuoti anglį į atmosferą šiemet kainuoja rekordiškai daug, tai sutapo su naftos, elektros...

Lenkijos premjero žodžiai sukėlė skandalą: ES gali pradėti trečiąjį pasaulinį karą (88)

Lenkija siekia numalšinti Europos Sąjungos partnerių pasipiktinimą, kilusį po to, kai šalies...

Žiniasklaida: teigiama, jog rastas būdas patraukti Dulkį iš Vyriausybės jį paaukštinant

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys gali būti patrauktas iš Vyriausybės į aukštesnes...

Neteisėti migrantai veržiasi per Lietuvos sienas: srautas palyginti su rugsėju yra išaugęs maždaug dukart (10)

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) praneša, kad pirmadienį į Lietuvą neteisėtai...

Kaune įvyko masinė avarija – susidūrė šeši automobiliai (19)

Kaune, Islandijos plente, ant tilto per Nerį, antradienio rytą įvyko masinė avarija . Per ją...

Įtampa auga: ant ŽŪM pakabintas jos veiklą kritikuojantis plakatas (44)

Po praeitą savaitę įvykusio žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko ir Lietuvos žemės ūkio...

Eurokomisarė: pasienio barjerų finansavimui nepritaria didžioji dalis ES šalių (198)

Fizinių barjerų pasienyje finansavimui iš Europos Sąjungos ( ES ) lėšų nepritaria didžioji...

Nukentėjusia, bet iškelta nosimi: lyg džiunglėse grūmęsis Valančiūnas apdovanotas pirmu grobiu (22)

Jonas Valančiūnas sužaidė geriausias rungtynes Naujojo Orleano „Pelicans“ (1/3) gretose, o...

Dizainerė Sandra Straukaitė atsiminė Dianos Nausėdienės „akibrokštą“ ir sukritikavo jos įvaizdį: tikrai galėtų atrodyti geriau pasisakė ir etiketo žinovas (306)

Dizainerė Sandra Straukaitė nepabijojo garsiai pasisakyti apie pirmąją šalies ponią. Pasak...