Prieš 2019 m. savivaldos rinkimus nuotaikos buvo kitokios. Partijos reitingai svyravo apie 5 proc., tačiau LSDP netikėtai gavo 13 proc. balsų. Tai tapo pirmu realiu signalu, kad skyrybos su dabartine Lietuvos regionų partija žalos nesukėlė.
Partija pagal gautus mandatus užėmė 1–2 vietą, iškovojo daugiausia – 15 – merų postų. Nors bendroji rinkimų tendencija buvo pasitikėti esamais merais, o net trys su socialdemokratais 2015 m. išrinkti merai nuo partijos nusisuko, netektis kompensavo keturi naujai iškovoti postai.
Tačiau triumfo nuotaikas temdė didieji miestai. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje mandatų neiškovota. Šiauliuose ir Panevėžyje – vos po du mandatus tarybose. Toks dviprasmiškas rezultatas aiškiai rodė, kad atsipalaiduoti prieš 2020 metų Seimo rinkimus būtų naivoka.
Partijos kampanija juose buvo nykoka, pagal rinkimuose gautus balsus tik minimaliai pavyko aplenkti Laisvės partiją, netikėtai atsilikta net nuo Darbo partijos. Nesėkmingi rinkimai kainavo LSDP pirmininko postą Gintautui Paluckui.
Naująja partijos lydere LSDP išsirinko Viliją Blinkevičiūtę. Šio sprendimo logika buvo paprasta – ji akivaizdžiai buvo ryškiausia asmenybė iš visų kandidatų (įskaitant tuos, kurie savo kandidatūras atsiėmė). Po jos pergalės socialdemokratų reitingai ėmė kilti, bet savivaldos rinkimai taps pirmu realybės testu, kiek jie turi bendro su realia sėkme.
V. Blinkevičiūtė šiuo metu yra trečia populiariausia politikė šalyje. Ja pasitiki 44 proc. gyventojų, nepalankiai vertina – 27 proc. („Vilmorus“). Nors pasvyravimų būta, bet geru V. Blinkevičiūtės pozicijų stabilumo atskaitos tašku gali būti 2014 m. vasara, kai ją palankiai vertino 53 proc., nepalankiai – 31 proc. respondentų („Baltijos tyrimai“).
Sociologė Rasa Ališauskienė TV3.lt sakė, kad „Baltijos tyrimų“ bendrovės duomenimis, politikės reitingų pikas buvo pasiektas 2005 ir 2006 m. balandžio mėnesių apklausose. Sociologai ne kartą pastebėjo, kad V. Blinkevičiūtę geriausiai vertina vyresnio amžiaus respondentai.
Politikės sėkmės paslaptis – gauta galimybė vadovauti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai spartaus ekonominio kilimo laikotarpiu. Tai leido nuolat pranešinėti gyventojams geras žinias apie augančias pensijas ir kitas išmokas. Šiame poste ji praleido net aštuonerius metus, o nuo 2009 m. daugiau negu dešimtmetį dirba Europos Parlamente (EP). Aukščiausios pareigos jame – pirmininkavimas Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetui (tai išties įtakingos pareigos – EP yra 20 komitetų).
Kai V. Blinkevičiūtė tapo partijos pirmininke, viešojoje erdvėje daug diskutuota apie tai, kad dėl darbo Europos Parlamente ji yra atitrūkusi nuo Lietuvos vidaus politikos. Viena yra būti populiaria ministre, kai šalies ekonomika auga, kita – opozicinės partijos lydere be Seimo nario mandato. V. Blinkevičiūtė mėgina išnaudoti klasikinius komunikacijos kanalus – LSDP dažnai išplatina pranešimus spaudai su lyderės pasisakymais, kai tik iškyla visuomenei aktualių klausimų. Tačiau tai, kad ji nėra Seime, trukdo būti ryškesnei – matomumo prasme politikė lieka Sauliaus Skvernelio ar netgi Agnės Širinskienės šešėlyje.
Nėra aišku, kokią partijos viziją mato V. Blinkevičiūtė. G. Paluckas į postą atėjo siekdamas išgryninti partijos vertybes, drąsiai konfliktavo su dalimi partijos veteranų, kurie suskaldė partiją, kad išsaugotų koaliciją su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). G. Paluckas siekė atnaujinti partiją, padaryti ją ideologiškai kairesnę. Socialdemokratai istoriškai buvo ganėtinai centristinė politinė jėga, vykdžiusi palankią verslui ekonominę politiką.
Nors rinkimų programose įprastai netrūkdavo kairiosios politikos nuostatų, kaip, pavyzdžiui, žanro klasika tapęs siekis įvesti progresinius mokesčius, patekę į valdžią jie savo idėjų išsižadėdavo. Skirtingų metų VU TSPMI Nacionalinės rinkimų studijos yra parodžiusios, kad centristinė strategija padėdavo pritraukti preferencijas linkusių keisti rinkėjų balsų.
Monografijoje „Ar galime prognozuoti Seimo rinkimus?“ prof. Ainė Ramonaitė pastebi, kad 2016 m. Seimo rinkimuose LSDP labiau rėmė 60–69 ir ypač vyresni negu 70 metų rinkėjai, taip pat ir kaimų gyventojai. Tad G. Paluckas, siekdamas ekonominio ir vertybinio kairumo, atbaidė socialiai konservatyvią savo elektorato dalį.
V. Blinkevičiūtė pirmininkės pareigas eina jau 1,5 metų. Kai siekė šio posto, akcentavo, jog tęs partijos atnaujinimą ir sieks gerinti organizacijos vidinę kultūrą. Per savo pirmąją po pergalės spaudos konferenciją V. Blinkevičiūtė teigė, kad pagrindinis tikslas yra pergalė savivaldos rinkimuose. Jeigu ji šio pažado neįvykdys, įmanoma, jog LSDP gretose pradės kilti rimtų klausimų dėl pirmininkės ateities.
Žinoma, startinės pozicijos pergalei yra geros. LSDP dabar turi 15 merų, beveik visi jie siekia perrinkimo. Tačiau ar tai bus pergalė, jeigu LSDP turės daugiausia merų postų, bet vėl patirs fiasko didžiuosiuose miestuose?
Socialdemokratai padarė per mažai, kad jų pozicijos miestuose sutvirtėtų. Vilniuje į mero postą kandidatuoja Rasa Budbergytė. Kai 2016 m. politikė prisijungė prie LSDP, manyta, kad galbūt partija ištraukė laimingą bilietą ir prisiviliojo būsimą politikos žvaigždę. R. Budbergytė Seime dirba antrą kadenciją. Kokios jos pozicijos Vilniuje? 2016 m. Seimo rinkimuose tik keli šimtai balsų ją skyrė nuo antrojo turo vienmandatėje Verkių apygardoje.
Tačiau 2020 m. rudenį ji liko vos penkta Šeškinės-Šnipiškių vienmandatėje apygardoje, nusileido ir dviem konkurentams, su kuriais varžysis dėl Vilniaus mero posto – Artūrui Zuokui ir Lukui Savickui. Vargu, ar ji rimtai kovos dėl antrojo rinkimų turo.
Kauno mieste rinkimuose dalyvaus Darius Razmislevičius – vieną kadenciją buvęs tarybos nariu. Į Klaipėdos merus keliamas Kretingos ligoninės direktorius Romaldas Sakalauskas. Abu kandidatai neturi didelės politinės patirties ir iki tol rinkimuose dalyvaudavo be didesnės sėkmės. Sunku tikėtis, kad šį kartą būtų kitaip – galbūt tik Klaipėdoje padėtį minimaliai gali keisti Vytauto Grubliausko apsisprendimas. LSDP aktyviai vilioja dabartinį merą dalyvauti rinkimuose su jų sąrašu (bet ne kaip kandidatui į merus).
Šiauliuose istoriškai LSDP pozicijos būdavo stiprios, bet paskutiniu metu rezultatai prastėjo. Į merus kandidatuoja Roma Janušonienė, kuri praėjusiuose savivaldos rinkimuose tebuvo 42-asis sąrašo numeris ir gavo vos 38 pirmumo balsus. Panevėžyje pasirinktas labiau patyręs kandidatas – buvęs apskrities viršininkas, vicemeras, administracijos direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vyžintas. Jis su pertraukomis jau 15 metų dirba taryboje. Vis tik, vargu, ar kandidatas rimtai kovos dėl mero posto.
Paskutiniai dveji savivaldos rinkimai parodė, kad iškeltas kandidatas į merus daro daug įtakos ir viso sąrašo rezultatams. Tad nereiktų stebėtis, jeigu LSDP rezultatai didžiuosiuose miestuose nepagerės. Ir net jeigu socialdemokratai galės džiaugtis nemažu skaičiumi merų postų ir mandatų, vargu, ar šie rinkimai sumažins klausimų dėl partijos ateities.
Iki Seimo rinkimų liko mažiau negu dveji metai. Būtų pats laikas partijai ir jos lyderei išsigryninti, kaip mato LSDP ateitį. Kuo socialdemokratai yra išskirtiniai, ką jie gali pasiūlyti Lietuvai? Kitaip gali pasikartoti scenarijus, kai Seimo rinkimų finišo tiesiąją partija pasiekia vangi ir paskendusi tarp ryškesnių varžovų.
