Matas Baltrukevičius. Skvernelis mėgina kartoti 2016-ųjų receptą

Dabar aiškumo gerokai daugiau. S. Skvernelis ir jo šalininkai sausio pabaigoje surengė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ (DS) steigiamąjį suvažiavimą. Partija startuoja turėdama tris merų postus, o frakcijų skaičius savivaldybių tarybose artėja prie 10. Neseniai pasipildė ir Seimo frakcija – iš socialdemokratų (LSDP) perbėgo Vilija Targamadzė, artimiausiu metu prisijungs ir Kęstutis Mažeika iš LVŽS. Naujai kuriamos partijos reitingas jau yra lygūs LVŽS („Delfi“/„Spinter tyrimai“).

Tikėtina, kad partija gali kilti ir toliau. Iki savivaldos rinkimų dar liko daugiau negu metai. Jeigu DS toliau pavyks kilti reitinguose (o naujoms partijoms bent kelis mėnesius paprastai šviežumo efektą išnaudoti pavyksta), sąjunga su S. Skvernelio partija gali būti vis patrauklesnė idėja visuomeniniams rinkimų komitetams ar partijų, dabar išgyvenančių ne pačius geriausius laikus, pavieniams politikams ar netgi skyriams.

Kol kas DS atsiradimas yra didžiausia problema LVŽS. Reitingai nukrito, partija kol kas neteko trijų skyrių. Papildomu skaudžiu smūgiu Ramūnui Karbauskiui tapo Agnės Širinskienės pasitraukimas. Iš dešimties daugiausiai pirmumo balsų 2020 m. Seimo rinkimuose gavusių LVŽS kandidatų, tik keturi liko ištikimi frakcijai.

Šis scenarijus nėra visiškai netikėtas. Iki S. Skvernelio ir R. Karbauskio sąjungos LVŽS partine struktūra ir skyrių tinklu nė iš tolo neprilygo didžiųjų partijų sistemoms. Natūralu, kad kaip kylanti politinė jėga, „valstiečiai“ tuo laikotarpiu į savo gretas pritraukė naujų politikų ne tik nacionaliniame, bet ir savivaldos lygmenyje.

S. Skvernelis vaidino reikšmingą vaidmenį pritraukiant žmones. Nors buvęs premjeras LVŽS nariu ir netapo, vien jo politikos stilius – technokratinės ekspertų, o ne politinės vyriausybės siekis uždėjo antspaudą ir pirminei partijos reputacijai.

Vėliau įvykęs aiškus LVŽS mėginimas išsigryninti politines vertybes ir posūkis į radikalesnes pozicijas buvo viena iš esminių S. Skvernelio pasitraukimo priežasčių. Juo dalis pasitraukiančiųjų iš „valstiečių“ gretų seka turbūt ne vien iš pragmatinių priežasčių, bet ir nepasitenkinimo dabartine partijos vertybine linija. Nors visgi regionuose pragmatiniai interesai dalyvauti vienos ar kitos partijos veikloje dažniausiai turi gerokai didesnį svorį už vertybinius posūkius.

Kol kas antra daugiausiai nuostolių turinčia politine jėga galime laikyti socialdemokratus (LSDP). LSDP neteko frakcijos Seime narės V. Targamadzės ir Neringos mero Dariaus Jasaičio, kai kuriuose kituose LSDP skyriuose neišvengta atskalūnų. LSDP atvejis labai skiriasi nuo „valstiečių“ – socialdemokratai daugelyje naujausių apklausų yra aiškūs reitingų lyderiai.

Tačiau turbūt reiktų įvertinti ir tai, kad LSDP, rezultatų rinkimuose prasme, yra krizėje – dveji paskutiniai Seimo rinkimai nebuvo sėkmingi, partijos stovykloje netrūko įtampų per pernykščius pirmininko rinkimus. Tikėtina, kad dalis partijos narių, pavargusių nuo pralaimėjimų ir nestabilumo, rinksis DS.

S. Skvernelis teigdamas, kad naujoji partija bus centristinė, siekia pritraukti kuo platesnį steigėjų ratą. Jau dabar viešai skelbiama, kad DS turi užsitikrinusi 3000 steigėjų parašų – tūkstančiu daugiau už būtinąjį minimumą. Jeigu sektųsi dar iki savivaldos rinkimų pritraukti populiarius visuomeninius komitetus ir ypač stambiausią galimą laimikį – „Vieningąjį Kauną“, S. Skvernelis galėtų grįžti prie sėkmę 2016 m. atnešusios formulės – technokratų, o ne politikų valdžios linijos. Ne vienam savivaldos judėjimui yra aktualūs ir finansiniai aspektai, o DS galės pretenduoti į valstybės dotaciją – tai užtikrino ankstesnės valdžios po socialdemokratų skilimo priimtos įstatymo pataisos.

Tikėtina, kad DS reitingai bent jau artimiausius mėnesius kils. Jeigu pavyktų išlaikyti geras tendencijas iki kitų metų pradžios, tai leistų dar sustiprinti naują partiją stipriais veidais ir pasiekti puikių rezultatų savivaldos rinkimuose. O geras įdirbis prieš savivaldos rinkimus būtų labai naudingas ir 2024 m. Seimo rinkimuose – naujoji politinė jėga veikiausiai į plačiausią palaikymą pretenduos regionuose, o ne didžiuosiuose miestuose.

Visgi bene esminis klausimas yra tai, kas sies naujosios partijos narius. Dalis jų yra ištikimi S. Skvernelio politiniai bendražygiai. Visgi net pradinės S. Skvernelio bendražygių grupės vertybės frakcijos steigimo spaudos konferencijoje skambėjo kaip iš bet kurios partijos programos: žalioji ekonomika, socialinės nelygybės mažinimas, stipri ekonomika, kova su korupcija. Jeigu tai bus tik dar viena apie asmenybę susitelkusi partija, kokių Lietuvos politinėje padangėje jau regėjome daug, ji laikysis tik kol bus bendrų interesų.

Geriausias įrodymas čia pat – prarandanti populiarumą ir daug smūgių atlaikyti turinti LVŽS. Bene ilgaamžiškiausia iš personalizuotų partijų yra Darbo partija. Jos istorija parodė, kad tvarios ir nuoseklios sėkmės susibūrimas apie charizmatišką asmenybę atnešti nepajėgia – pergales keitė skaudūs pralaimėjimai.

Tai, kiek S. Skvernelis išmoko „valstiečių“, „darbiečių“, „Tvarkos ir teisingumo“ pamokas, didele dalimi lems ir DS ilgalaikę ateitį. Trumpuoju laikotarpiu viskas atrodo šviesiai – reitingai signalizuoja pozityvias visuomenės nuotaikas, partija intriguoja politinius veikėjus tiek nacionaliniame, tiek regioniniame lygmenyje, opozicija susiskaldžiusi. Bet tai dar nereiškia, jog dabar matome ilgam į politiką ateinančio judėjimo sėkmės pradžią.