aA
Netrukus sukaks treji metai nuo Gitano Nausėdos inauguracijos. Nors tradicinis prezidentų „medaus mėnuo“ su rinkėjais jam – jau tolima praeitis, bet prezidentas tvirtai išlieka populiariausiu politiku šalyje. Juo pasitiki 60 proc. Lietuvos gyventojų („Vilmorus“), nė vienas kitas politikas neperžengia 50 proc. ribos.
Matas Baltrukevičius. Arūno Sartanavičiaus nuotr.
Matas Baltrukevičius. Arūno Sartanavičiaus nuotr.

G. Nausėda tęsia Dalios Grybauskaitės tradiciją ir kaip pagrindinį savo galios šaltinį vertina žmonių pasitikėjimą, o ne politinių partijų paramą. Per šiuos trejus metus nuoširdžių politinių sąjungininkų partijų pavidalu neatsirado, vyksta tik instrumentinis veikimas, kai naudinga abiems pusėms.

Įtempti santykiai su valdančiaisiais lemia tai, kad G. Nausėda natūraliai krypsta į opozicijos pusę. Tačiau vargu, ar tai gali išsivystyti į scenarijų, kuriame 2024 m. opozicija vieningai paremtų prezidento perrinkimo siekį – partijos turės savo išskaičiavimų, o ir pats prezidentas vengia aiškiau artikuliuoti simpatijas konkrečioms politinėms jėgoms, nors tarp eilučių jos ir įskaitomos. Subtilios pozicijos priežastys aiškios – politinėmis partijomis pasitiki vos 8 proc. šalies gyventojų ir G. Nausėda puikiai suvokia, kad per didelis prisirišimas prie konkrečių jėgų dar labiau trukdytų tapti vienijančiu ir konfliktus įveikti padedančiu politiniu autoritetu.

Per beveik trejus poste praleistus metus netrūko situacijų, kuriose prezidentas gaudavo pelnytos kritikos už neveiklumą. Kadencijos įvykių eiga nepavydėtina – COVID-19 pandemija ir jos gerokai paryškintos takoskyros visuomenėje, nedraugiškų kaimynų suorganizuoti migracijos krizė, galiausiai karas Ukrainoje ir auganti infliacija.

Pandemijos kontekste prezidentui buvo sunku įsisąmoninti, kaip jis turėtų atitikti visuomenės lūkestį ir sutelkti piliečius. Bandymai tai padaryti buvo pavėluoti ir atrodė dirbtinoki, tačiau prezidentas bent jau nekėlė nereikalingos įtampos konkuruodamas su Sauliaus Skvernelio vyriausybe dėl įtakos sprendžiant praktinius pandemijos suvaldymo klausimus

Pandemijos kontekste prezidentui buvo sunku įsisąmoninti, kaip jis turėtų atitikti visuomenės lūkestį ir sutelkti piliečius. Bandymai tai padaryti buvo pavėluoti ir atrodė dirbtinoki, tačiau prezidentas bent jau nekėlė nereikalingos įtampos konkuruodamas su Sauliaus Skvernelio vyriausybe dėl įtakos sprendžiant praktinius pandemijos suvaldymo klausimus.

Po Seimo rinkimų prezidentas stengėsi užtikrinti sklandų atsakomybės už COVID-19 krizę perdavimą iš vienos vyriausybės kitai – subūrė ekspertų grupę prie prezidentūros. Tačiau santykiuose su Ingridos Šimonytes ministrų kabinetu trinties pandemijos klausimais būta labai daug ir tai veikiausiai yra viena pagrindinių priežasčių, padėjusių pamatus tolesnėms įtampoms.

Prezidentas vienašališkai ėmė kelti ambicingus tikslus Vyriausybei dėl skiepijimo kampanijos mastų, o galiausiai dviprasmiškai teigė, kad: „Mes praktiškai pražiopsojome, pramiegojome pirmą vasaros pusę, kai, nežinau dėl kokių sumetimų, buvo dirbtinai sulėtinti skiepijimosi tempai. Galbūt dėl to, kad nebūtų pasiektas prezidento tikslas 70 proc. iki liepos vidurio“. Tačiau vėl trūko jo moralinės lyderystės nuosekliau ir aiškiau skleidžiant žinutes apie vakcinacijos svarbą, prireikė teisintis dėl apsilankymo restorane, kuris buvo žadėjęs aptarnauti tik nuo COVID-19 neskiepytus asmenis.

Konkretūs atvejai leidžia suvokti, kad G. Nausėda laikosi konservatyvių pažiūrų, nors jų per daug neafišuoja. Iš vienos pusės, tai jam leidžia nerizikuoti reitingu įsitraukiant per daug aktyviai, bet numanomos pozicijos trukdo tapti lyderiu, kuris gali susodinti susipriešinusias puses prie bendro stalo.

Sunkiau įvertinti prezidento poziciją Lietuvoje pastaruoju metu įsisiūbuojančių vertybinių ir atminties karų akivaizdoje. Prezidentas aiškiau savo pozicijas atskleidžia tik tada, kai yra verčiamas priimti sprendimus (pavyzdžiui, pasirašydamas Lukiškių aikštės įstatymą) arba kai klausimai kuriam laikui dingsta iš darbotvarkės (užsiminė, kad nebūtų pasirašęs įstatymo dėl lyčiai neutralios partnerystės). Konkretūs atvejai leidžia suvokti, kad G. Nausėda laikosi konservatyvių pažiūrų, nors jų per daug neafišuoja. Iš vienos pusės, tai jam leidžia nerizikuoti reitingu įsitraukiant per daug aktyviai, bet numanomos pozicijos trukdo tapti lyderiu, kuris gali susodinti susipriešinusias puses prie bendro stalo.

Didžiosios užsienio politikos krizės taip pat parodė skirtingus prezidento veidus. Migracijos krizės akivaizdoje prezidentas sugebėjo gana kryptingai bendradarbiauti su Vyriausybe, tačiau neišnaudojo progos nuraminti neretai perdėtai įsibaiminusią visuomenę ir radikaliausių pasiūlymų varžytuvėse priminti, kad egzistuoja žmogaus teisės.

Visgi karas Ukrainoje buvo didžiausias politinis lūžis per G. Nausėdos kadenciją. Rusijos agresija leido jam sulaukti daugiau dėmesio ir parodyti aktyvumą. Jam vienam pasisavinti nuopelnų už išskirtinę Lietuvos ir Ukrainos draugystę nepavyktų, kadangi ryškiai veikia ir kiti šalies politikai. Tačiau G. Nausėda sugebėjo rasti sau tinkantį vaidmenį.

Prezidentas apie antrosios kadencijos galimybes kalba miglotai. Tačiau toks scenarijus yra labai realus – jis yra populiariausias politikas šalyje ir sunku sugalvoti rimtą priežastį, kodėl galėtų nutarti padėti tašką politinėje karjeroje.

Visgi istorija rodo, kad reitingai kartais gali apgauti. Valdo Adamkaus pozicijos 2002 metais taip pat atrodė gana tvirtos. Šviežesnis pavyzdys galėtų būti 2020 m. Kroatijos prezidento rinkimai (prezidento galios gana panašios į esančias Lietuvoje). Perrinkimo siekusi prezidentė Kolinda Grabar-Kitarovič reitingais skųsti negalėjo – visose iki rinkimų kampanijos pradžios atliktose sociologinėse apklausose gana ženkliai (apie 20 proc.) pirmavo hipotetinio antrojo turo reitinguose prieš kandidatą, kuris galiausiai ją įveikė – buvusį premjerą Zoraną Milanovičių. Koją prezidentei pakišo vangoka kampanija ir nuo realybės atitrūkę pažadai – atotrūkis artėjant rinkimams tirpo, o po pirmojo turo visuomenės simpatijos aiškiai pakrypo į Z. Milanovičių.

Tad nors šiandien G. Nausėda gali mėgautis populiarumu ir mintimis apie antrą kadenciją, jokiu būdu negalime teigti, jog viskas yra aišku. Nors rinkimų kampanija paprastai nėra esminis faktorius, kuris lemia pergales rinkimuose, bet prezidentas turės persiorientuoti į rinkiminį režimą ir įrodyti rinkėjams, kad yra vertas dar vieno pasitikėjimo mandato.

Tad nors šiandien G. Nausėda gali mėgautis populiarumu ir mintimis apie antrą kadenciją, jokiu būdu negalime teigti, jog viskas yra aišku. Nors rinkimų kampanija paprastai nėra esminis faktorius, kuris lemia pergales rinkimuose, bet prezidentas turės persiorientuoti į rinkiminį režimą ir įrodyti rinkėjams, kad yra vertas dar vieno pasitikėjimo mandato. Dabartinė politinė konjunktūra vėl atrodo palanki netikėtiems nepartiniams kandidatams, kurie gali visiškai sumaišyti kortas. O jie pasirodyti neskubėtų, nes per anksti įšokęs į rinkiminį traukinį, paprastai sulauki ne vien malonaus papildomo dėmesio. Kas šeimininkaus Daukanto aikštės rūmuose 2024-ųjų vasarą, išlieka atviras klausimas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(27 žmonės įvertino)
2.6667

Top naujienos

Landsbergis – apie jam suteiktą statusą: Lietuva galų gale susitvarkė (34)

Seimas ketvirtadienį galutinai pritarė valstybės vadovo statuso suteikimui Aukščiausiosios...

Ukrainos turizmo atstovė: kol kas sunkiai įsivaizduoju ukrainiečius ir rusus viename viešbutyje (1)

Karas Ukrainoje tapo dar vienu žiauriu smūgiu po pandemijos mėginančiam atsitiesti šios šalies...

Šaltasis frontas išstums tropinį orą iš Lietuvos: liūčių išvengs tik viena Lietuvos dalis

Šeštadienį per Lietuvą lėtai slinks šaltasis atmosferos frontas, kuris jau išstums karštą...

JAV žvalgyba praneša: Putinas vis dar nori užimti didžiąją dalį Ukrainos (3)

JAV žvalgyba mano, jos Rusijos vadovo artimiausio metu tikslas – sustiprinti pozicijas Donbase...

Delfi PliusVytenis Miškinis

Po košmariškos mirties – netikėta atomazga: dalis žmogaus suvalgyta, o kaltų nėra

Po beveik metus trukusio tyrimo dėl kraupios vyro mirties Šalčininkų rajone, Šaulių kaime,...

Festivalyje Lenkijoje kilo milžiniška audra: raginama nepanikuoti, evakuojami tūkstančiai žmonių, tarp jų – begalė lietuvių

Penktadienio vakarą Gdynioje vykstančio festivalio „ Open'er “ erdvę užklupo didžiulė...

Puolimo akcentais suabejojęs Maksvytis: kritiniu momentu galima pasitikėti Brazdeikiu

Ketvirtame kėlinyje dviženkliu skirtumu atsilikusi Lietuvos krepšinio rinktinė grėsmingai krypo...

Delfi PliusGintarė Bakūnaitė

Lietuvė emigrantė eidama į darbą dingo lyg į vandenį: žudikas aukos kūną furgone vežė per visą Europą (1)

2011 metų rugpjūtį Didžiojoje Britanijoje netikėtai dingusios lietuvės Vitalijos istorija...

Karas Ukrainoje. Zelenskis pabrėžė, kad Odesos puolimas yra tikslingas Rusijos teroras

Savo naktinėje kalboje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Rusijos bombardavimas...

Karas Ukrainoje. Rusijos naikintuvai apšaudė Gyvatės salą uždraustomis bombomis (2)

Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus ketvirtadienį pareiškė, kad padėtis...