Per pastaruosius mėnesius žiniasklaidai buvo paviešinta nemažai skirtingų apklausų – užsakytų tiek partijų, tiek žiniasklaidos priemonių. Rezultatai skiriasi, tačiau žvelgiant į apklausas kaip į visumą, atspindi bendras rinkimų tendencijas.
Gana akivaizdus pirmojo turo favoritas yra Artūras Zuokas. Jo pozicijos stipriausios tarp vyresnio amžiaus rinkėjų – jaunesnių negu 35 metai respondentų kategorijoje favoritai kiti, tačiau A. Zuokas pirmauja visose kitose amžiaus kategorijose. („15min“ / „Norstat“).
„Vilmorus“ apklausa atskleidžia tvirtas „Laisvės ir teisingumo“ kandidato pozicijas tarp rusakalbių rinkėjų. Nors daugiau negu dešimtmetį su pertraukomis ėjęs mero pareigas politikas įsipainiojo į ne vieną skandalą, tačiau šias nemalonias istorijas jau dengia didesnis dulkių sluoksnis.
Po jo pareigas ėjęs R. Šimašius buvo žurnalistinių tyrimų objektas, ypač dėl savo žmonos sėkmės savivaldybės organizuotuose konkursuose. Atsižvelgiant tiek į politinės karjeros trukmę, tiek į užimtas pareigas, patirtimi su A. Zuoku gali varžytis tik Waldemaras Tomaszewskis. Nors po dviejų iš eilės pralaimėtų mero rinkimų galėjo atrodyti, kad A. Zuoko politinė žvaigždė blanksta, bet 2019 m. Vilniaus mero rinkimuose jis gavo daugiau balsų negu 2015 m.: beveik 49 tūkst. pirmame ture, 76 tūkst. – antrajame.
Nors R. Šimašius abu kartus laimėjo užtikrintai, bet A. Zuoko populiarumas tarp rinkimų ūgtelėjo. Tai, kad A. Zuokas turėtų laimėti pirmą turą, dar nereiškia, kad jis favoritas ir antrajame. Tačiau jo šansus didina tai, kad daugelis partijų pasirinko ne pirmo ryškumo kandidatus.
Tėvynės sąjungos (TS-LKD) sąrašas yra realiausias pretendentas iškovoti daugiausia vietų taryboje. TS-LKD pastaruoju metu stiprino sostinėje dominuojančios politinės jėgos reputaciją. Tik vienoje iš Vilniaus vienmandačių apygardų 2020 m. Seimo rinkimuose laimėjo ne TS-LKD kandidatas (Mykolą Majauską įveikė Viktorija Čmilytė-Nielsen). Kandidato į merus Valdo Benkunsko pozicijas dešiniųjų flange stiprina ir tai, kad atsakomybę už dvi kadencijas, kai miestą valdo R. Šimašius, dabar jau neša Laisvės partija.
Tačiau žmonės dažnu atveju už TS-LKD balsuos ne dėl jo kandidatavimo į Vilniaus merus. Atvirkščiai – V. Benkunskas gali turėti ambicijų tapti miesto meru tik todėl, kad jis yra Tėvynės sąjungos kandidatas. Personalizuotuose rinkimuose tai nėra geras faktorius, nes jie paprastai susiveda ne į programas, o į asmenybes.
Žinoma, vien stiprių partijos pozicijų V. Benkunskui gali pakakti, kad jis pasiektų antrą rinkimų turą. V. Benkunskas pasirodė populiariausias kandidatas į merus 25–34 m. amžiaus kategorijoje „Norstat“ / „15min.lt“ apklausoje.
TS-LKD pozicijas labiausiai sujaukė Mykolo Majausko sprendimas siekti Vilniaus mero posto. Jeigu ne šis žingsnis, turbūt pirmame ture intrigos turėtume mažai. Konfliktas su TS-LKD vadovybe gerokai išaugino politiko matomumą. Šalyje, kurioje politinėmis partijomis pasitiki vos keletas procentų gyventojų, konfliktas su valdančiosios partijos vadovybe yra efektyvi rinkiminė strategija. Nesvarbu, kad frakcijos drausmės užtikrinimas yra vienas iš įprastinių demokratijose parlamentarizmo kultūros atributų, M. Majauskas išėjo kaip nugalėtojas.
Kad atskalūno kelias politikoje gali duoti dividendų, parodė jau ne vienas politikas – Rolandui Paksui tai netgi padėjo tapti Lietuvos Prezidentu. Žinoma, pridėtinės vertės mokesčio lengvata restoranams yra sunkiau rinkėjams parduodamas klausimas negu abejonės dėl naftos perdirbimo gamyklos privatizavimo, bet efektą turi.
Žvelgiant į apklausas, M. Majausko patekimas į antrą turą nenustebintų, bet realesnės atrodo V. Benkunsko galimybės. Kitų kandidatų populiarumas mažesnis, bet negalima visiškai atmesti ir netikėtų rezultatų galimybės.
Nemaža tikimybė, kad tarybos sudėtis bus gana marga. Savivaldos rinkimuose partijų sąrašams reikia įveikti 4 proc. barjerą. Be TS-LKD bei „Laisvės ir teisingumo“ sąrašų neabejotinai taryboje dirbs ir Laisvės partija bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Dabar frakcijas turi ir Darbo partija bei Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Apklausų duomenys rodo, kad jos negali būti ramios, jog po rinkimų vėl dirbs Vilniaus miesto taryboje.
Į tarybą sieks sugrįžti socialdemokratai ir Liberalų sąjūdis, bet šių partijų sėkmė taip pat negarantuota. Apklausos rodo, kad galimybių turi ir Nacionalinis susivienijimas. Ir tai nestebintų – pavyzdžiui, 2019 m. Europos Parlamento rinkimuose Vytauto Radžvilo komitetas Vilniuje gavo 4,01 proc. balsų ir tik 400 balsų atsiliko nuo tuometinės Lietuvos laisvės sąjungos sąrašo, kurį į Europos Parlamento rinkimus vedė A. Zuokas.
Didžiausia intriga persikels į antrą Vilniaus mero rinkimų turą. Patirtis poste A. Zuokui yra ir privalumas, ir trūkumas.
Per laikotarpį valdžioje jis subūrė ir ištikimų šalininkų, ir griežtų kritikų būrį. Tad daug kam antras turas bus tiesiog pasirinkimas tarp A. Zuoko ir alternatyvos. V. Benkunskui galimoje kovoje prieš A. Zuoką optimizmo pirmiausia gali įkvėpti visiškas TS-LKD dominavimas Vilniuje 2020 m. Seimo rinkimuose. Jeigu regionuose TS-LKD dažnai ištinka antro turo efektas, Vilniuje centro dešiniųjų pažiūrų rinkėjai dominuoja.
Tačiau kyla klausimas, kiek V. Benkunskui pavyks mobilizuoti paramą antram turui ir įveikti ryškų bei jau patirties mero poste turintį kandidatą. Personalizuoti rinkimai dažnai susiveda į asmenybes, o ne idėjas. M. Majauskas apskritai būtų nepatogiausias konkurentas A. Zuokui. Nepaisant sudėtingų santykių su TS-LKD, už jį neabejotinai agituotų visos valdančiosios koalicijos partijos, tačiau politikas galėtų pritraukti balsus ir tų, kuriems imponuoja jo maištas prieš TS-LKD vadovybę.
Tad nors A. Zuokas turi galimybių grįžti į Vilniaus mero postą, bet nestebintų ir jo pralaimėjimas antrame ture. Kur daug kas priklausys nuo rinkėjų motyvacijos mobilizuotis už arba prieš A. Zuoką.
