Žinoma, į reitingus kol kas reikia žvelgti su nemaža atsargumo doze. Patys sociologai pastebi nestebinančią tendenciją – praeityje asmeniui paskelbus apie tai, jog sieks Prezidento posto, reitingai neretai pakildavo. Viena yra teoriškai mąstyti apie galimas alternatyvas, visai kas kita – rinktis iš jau aiškių kandidatų. Be to, diskusijos apie kandidatus į prezidentus apsiriboja vien dabartiniais politinio lauko lyderiais arba asmenimis, kurie apie tokią galimybę yra užsiminę. Tačiau niekada negalima atmesti tikimybės, jog bus ir netikėtų nepriklausomų kandidatų.
Kiekvienas asmuo, turintis ambicijų tapti rūmų Simono Daukanto aikštėje šeimininku, pirmiausia svers galimybes nukarūnuoti Gitaną Nausėdą. Pastarasis dar iki 2019 m. Prezidento rinkimų buvo dažnai minimas tarp visuomenės veikėjų, kurie ateityje galėtų vadovauti Lietuvai. Kodėl tik 2019 m., jeigu buvo galima kandidatuoti jau anksčiau? Atsakymas veikiausiai slypi tame, kad 2009 ir 2014 m. Prezidento rinkimuose dalyvavo aiški ir sunkiai išjudinama favoritė Dalia Grybauskaitė.
Kaip vertinti Gitano Nausėdos pozicijas tikintis, kad jis veikiausiai sieks perrinkimo? Paskutinė „Vilmorus“ apklausa, įvykdyta jau paaiškėjus faktui, jog prezidentas Vyriausiosios rinkimų komisijos anketoje nenurodė, kad priklausė komunistų partijai, parodė sumenkusį populiarumą. Dabar G. Nausėdą palankiai vertina 55 proc. respondentų. Tačiau jis vis tiek lenkia visus šalies politikus. „Delfi“ / „Spinter tyrimų“ apklausoje, kurioje žmonių klausta, už ką jie balsuotų Prezidento rinkimuose, G. Nausėdos reitingas balandį pasiekė piką nuo apklausų vykdymo pradžios.
Rinkimai bus rimtas išbandymas perrinkimo siekiančiam Prezidentui. Kartais nutinka taip, kad net aukštą palaikymą visuomenėje turintys prezidentai rinkimuose suklumpa – užtenka prisiminti Valdo Adamkaus pralaimėjimą Rolandui Paksui 2002 metais. Ir tokių istorijų nutinka ne taip jau retai. 2018 m. gruodį, likus metams iki rinkimų, Kroatijos prezidentės Kolindos Grabar-Kitarovič palaikymas prezidentinėje apklausoje siekė 41 proc., o hipotetinio antrojo turo apklausos rodė 20 proc. atotrūkį nuo galiausiai rinkimus laimėjusio Zorano Milanovičiaus. Vangoka kampanija ir nuo realybės atitrūkę pažadai lėmė netikėtą pralaimėjimą.
Esant dabartinei padėčiai, G. Nausėda likus metams iki rinkimų yra jų favoritas. Tačiau jam bus sunkiau negu 2019 metais. Dabar jis neš atsakomybę už pirmąją kadenciją. Konkuruojantys kandidatai sieks parodyti savo pranašumą prieš G. Nausėdą. Geriausios startinės pozicijos ne visada garantuoja pergalę.
Dabar Prezidentas yra rimčiausiai Vyriausybei oponuojanti jėga. Todėl dabartinės koalicijos partnerės turbūt bene labiausiai iš visų yra suinteresuotos, kad pasikeistų rūmų S. Daukanto aikštėje šeimininkas. Iš politikų pasigirsta minčių, jog trys valdančiosios partijos galėtų iškelti bendrą kandidatą į prezidentus. Dažniausiai minimos premjerės Ingridos Šimonytės, krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko ir Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pavardės. Žinoma, kad bendro kandidato iškėlimas leistų pasiekti geresnį rezultatą rinkimuose. Tačiau valdančiųjų lubos taip pat yra gana aiškios. Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatai nuolat kenčia nuo „antrojo turo sindromo“, nes mažai tokių rinkėjų, kurie šią politinę jėgą vertintų neutraliai. Nepoliarizuojanti reputacija antruose rinkimų turuose yra labai svarbus faktorius. Galiausiai, nors ne taip ryškiai kaip 2019 m., bet į socialiai konservatyvesnių dabartinės valdančiosios daugumos palaikytojų balsus galės pretenduoti ir prezidentas.
Turbūt valdančiųjų svajonių scenarijus būtų toks, koks buvo 2009 ir 2014 m., kai partija parėmė nepartinę D. Grybauskaitę. Tačiau šiuo metu neatrodo labai tikėtina, kad pavyktų surasti netikėtą kozirį kitų metų rinkimams. Galiausiai, Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis rimtai vertins neigiamas bendro kandidato iškėlimo puses. Artėjant Seimo rinkimams, mažosioms koalicijos partnerėms naudinga mažiau tapatintis su didžiąja. Mažieji koalicijos partneriai įprastai rinkėjų laikomi solidariai atsakingais už koalicijos veiklos rezultatus ir nuo 2008 m. Seimo rinkimų visada bent viena iš valdančiųjų partijų nebepatenka į Seimą. Naujausioje prezidentinėje apklausoje susumavę palaikymą I. Šimonytei ir A. Anušauskui, gautume 15,8 proc., V. Čmilytę-Nielsen pasirinktų dar 2,7 proc. Žinoma, kad balsai nesisumuotų mechaniškai, bet įvertinus statistinės paklaidos ribas, bendras valdančiųjų kandidatas pagal dabartines tendencijas galbūt tik nežymiai pirmajame ture atsiliktų nuo G. Nausėdos.
Opozicijos stovykloje nebus keliamas bendro kandidato klausimas. Aukščiausią palaikymą prezidentiniuose reitinguose šiuo metu turi Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė – 6,6 proc. Atsižvelgiant į tai, kad partijos reitingas šiuo metu 2,5 karto aukštesnis, tai gana kuklus rezultatas. Miglotai apie galimybę dalyvauti Prezidento rinkimuose kalba Saulius Skvernelis, tačiau Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ kaip naujai politinei jėgai būtų svarbu dalyvauti rinkimuose su stipriu kandidatu. O rimtų alternatyvų partijos stovykloje kol kas nematyti. 2019 m. Prezidento rinkimuose socialdemokratų rinkėjai daugiausia balsavo už G. Nausėdą, tikėtina, kad opozicinėms partijoms ir dabar jis bus pagrindinis konkurentas kovoje dėl balsų. Ir tai mažins jų kandidatų galimybes patekti į antrąjį turą.
Viešojoje erdvėje daug diskutuojama apie advokato Igno Vėgėlės galimybes. Apklausose jis atsilieka tik nuo G. Nausėdos ir I. Šimonytės. Tačiau jo dabartinį rezultatą reiktų vertinti atsargiai. Nebūtinai jis vienintelis Prezidento rinkimuose taikysis į antisisteminį elektoratą – 2019 m. tokių kandidatų buvo trys: Arvydas Juozaitis, Naglis Puteikis ir Mindaugas Puidokas. Žinoma, galbūt jam pagelbėti galėtų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos parama (LVŽS) – Ramūnas Karbauskis yra minėjęs, kad partija galėtų remti dabartinį Prezidentą, I. Vėgėlę arba kelti Aurelijų Verygą.
Mažvydas Jastramskis yra rašęs apie tai, kad Lietuvos politikoje itin patogus vaidmuo yra būti trečiuoju poliumi šalia valdančiosios partijos ir pagrindinės opozicijos. Tai 2016 m. išnaudojo LVŽS (du poliai buvo valdantieji socialdemokratai ir pagrindinė opozicija – TS-LKD), 2019 m. Gitanas Nausėda (du poliai: valdančiųjų iškeltas S. Skvernelis ir opozicijos – I. Šimonytė). Tačiau M. Jastramskis atkreipia dėmesį, kad abiem atvejais kalbame apie gana nuosaikią trečiojo poliaus liniją rinkimuose. I. Vėgėlė tokio profilio neatitinka, tad ir galimybės pritraukti balsų mažesnės.
