Dalis ateities prognozių yra nepatikimos. Sunku tiksliai pasakyti, kokios ekonominės, politinės ir socialinės tendencijos pasaulyje vyraus po trijų ar penkerių metų. Kita vertus, numatyti, kad rudenį pakeis žiema, daug proto nereikia.

Ateinantis šildymo sezonas Lietuvoje gali būti brangus. Praėjusią savaitę Valstybinė energetikos reguliavimo taryba pareiškė, kad vadovaujantis jų prognozėmis centralizuotas šildymas artėjantį sezoną Lietuvoje gali vidutiniškai brangti iki 30 proc. palyginti su praėjusiu šildymo laikotarpiu. Tuo tarpu Vilniuje, kur šilumos gamybai daugiausiai kūrenamos dujos, kaina gali kilti net iki 60 procentų.

Nemalonus atsakymas – Vilnius ir jo šaunusis meras nesugebėjo laiku miesto centrinio šildymo sistemos pervesti nuo gamtinių dujų prie biokuro.

Kodėl sostinėje šildymo kaina auga dvigubai, kai tuo tarpu Kaunui prognozuojamas tik 5 – 10 proc. kainos padidėjimas? Paprastas atsakymas – centralizuotos šilumos tiekimo kaina auga, nes brangsta dujos. Tai pasaulinė tendencija, o sostinė neturi galimybių paveikti šių pasaulinių kainų. Nemalonus atsakymas – Vilnius ir jo šaunusis meras nesugebėjo laiku miesto centrinio šildymo sistemos pervesti nuo gamtinių dujų prie biokuro.

Galvojo, prognozavo, kad ateityje gamtinės dujos jei ir brangs, tai augimas bus nedidelis. Tikėjosi, kad kaina nekils, o gal net ir kris. Tad nematė reikalo kažką keisti miesto centriniame šildyme. Apsiriko, ir turime rezultatą – šildymo kaina Vilniuje augs labiausiai.

Reaguodama į galimą kainų drastišką augimą, Energetikos ministerija pareiškė, kad kainoms pasiekus tam tikrą lygį ministerija siūlys jas įšaldyti, o kainų padidėjimą vartotojams išskirstyti per ateinančius penkerius metus.

„Siekdami suvaldyti kainų šoką mes planuojame nupjauti kainų kilimo piką ir jį išdėstyti per ateinančius penkerius metus. Manome, kad šis pikas yra laikinas“, – praėjusią savaitę aiškino energetikos ministras Dainius Kreivys.

Realiai niekas su šimtaprocentiniu užtikrinimu negali atsakyti, ar šis pasaulinis gamtinių dujų kainų išaugimas yra laikinas fenomenas, ar kainos gali aukštumoje įsitvirtinti ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui. Ateitis sunkiai prognozuojama. Gali planuoti vienaip, o gautis visai kitaip.

Jei energetikos ministro prognozė, jog kainų kilimas yra laikinas dalykas, nepasitvirtins, tuomet didesnės šildymo kainų sąskaitos žmones pasivys netolimoje ateityje. Dabar „nupjovus kainų kilimo piką“, ateityje visi Lietuvos mokesčių mokėtojai bus priversti finansiškai paremti neefektyvią centrinio šildymo sistemą naudojantį Vilnių.

Tiesa, šis „kainų nupjovimas“ turi ir dar vieną ateities dedamąją. Tai tarsi sąskaitos permetimas būsimai valdžiai. Šiluma šiandien, sąskaita rytoj.

Tiesa, šis „kainų nupjovimas“ turi ir dar vieną ateities dedamąją. Tai tarsi sąskaitos permetimas būsimai valdžiai. Šiluma šiandien, sąskaita rytoj. Apmokėjimo problema bus perkelta kitai valdžiai ir tai bus jos galvos skausmas.

Viešajame administravime, politikoje, versle yra daugybė situacijų, kai turi pasirinkti veikimo kryptį. Čia tarsi pasakoje, kai stovi prie sankryžos ir reikia kažkur pajudėti. Tiesa, sufleruojančių užrašų, kas laukia tavęs ateityje pasukus į dešinę ar einant tiesiai, nėra. Nežinai ir nėra jokių garantijų, kad pasirinkta kryptis bus sėkminga.

Retrospektyviai pažiūrėjus į šiuos Vyriausybės pandemijos suvaldymo veiksmų logiką matyti, kad buvo laikomasi trijų žingsnių plano. Pirma plano dalis: pradžioje reikia visus izoliuoti griežtame karantine ir taip pristabdyti viruso plitimą.

Antras žingsnis – paskiepyti absoliučią daugumą šalies gyventojų ir taip sukurti kolektyvinį imunitetą. Trečia – komunikacijoje apie pandemijos suvaldymą kalbėti tik palankiai apie vakcinaciją. Neigiamas žinias ignoruoti, jas skleidžiančius menkinti, jei ignoruoti neįmanoma, tuomet diskusiją pakreipti „mes žinome, o jūs neišmanote“ linkme.

Tai buvo planas, kuris nesuveikė. Neteisingai suprognozuotas viruso, valstybinių institucijų ir visuomenės veikimas. Seną Uhano Korona viruso atmainą pakeitė labiau užkrečiama Delta atmaina. Vakcinavimo kampanija jau vasaros pabaigoje išsikvėpė. O atviroje visuomenėje teikti vienašališką informaciją – neįmanoma.

Pandemija vienaip ar kitaip pasibaigs. Tai, kas svarbu ir aktualu dabar, po kokių trijų – penkerių metų gali būti nereikšminga. Gyvenimas šia diena nesibaigia. Valstybei norint išlikti efektyviai ir konkurencingai pasauliniame kontekste, būtina galvoti apie rytojų.

Iš esmės yra dvi ateities prisitaikymo strategijos. Kadangi tiksliai ir teisingai numatyti, kas bus ateityje, yra sudėtinga, tuomet pasirenkama prisitaikymo strategija. Prie naujų aplinkybių ir sąlygų bandoma adaptuotis einamuoju laikotarpiu. Esant šiai strategijai neišvaistomi valstybės resursai, kai prognozuojama viena raidos kryptis, kuri nepasitvirtina.

Kita vertus, ekspertinio išmanymo lygmuo, galimybė plėstis ir ekonomiškai išlošti iš atsiradusių naujų aplinkybių šioje strategijoje yra prarandama. Tvaresnis, bet kartu ir rizikingesnis kelias, tai ne tik laukti rytojaus, bet ir ruoštis jam. Žiūrint į šiandieninę Lietuvą matomi du didžiausiai iššūkiai.

Pirmiausia – tai bloga demografinė situacija. Lietuva senėja ir traukiasi, o ateinančios kartos mažėjimo nekompensuoja. Tai – problema, kurią reikia spręsti jau šiandien, jei nenorime ateityje atsidurti panašioje situacijoje, kaip šiandien Vilnius su centrinio šildymo kainomis.

Pirmiausia – tai bloga demografinė situacija. Lietuva senėja ir traukiasi, o ateinančios kartos mažėjimo nekompensuoja. Tai – problema, kurią reikia spręsti jau šiandien, jei nenorime ateityje atsidurti panašioje situacijoje, kaip šiandien Vilnius su centrinio šildymo kainomis.

Kitas iššūkis – ekonominis. Panirę einamosiose kasdienybės problemose, nepastebime pasaulyje vystančios didžiulės technologinės pažangos. Dirbtinio intelekto pritaikymas įvairiose gyvenimo srityse, savaeigiai automobiliai, novatoriški energijos gamybos ir konservavimo būdai – tai tik maža dalis naujų technologijų.

Technologijų, kurios keis mūsų kasdieninį gyvenimą, o kartu ir ekonominę sanklodą. Esamoje tinklo ekonomikoje įsivyrauja tendencija, kai dvi ar trys bendrovės pasidalija visą pasaulio rinką. Kiti nustumiami į pakraštį. Klausimas, ką Lietuva gamins ir pardavinės pasaulio rinkai po dešimties metų, lieka ne tik atviras, bet ir aktualus. Ši ateitis ateis greičiau, nei mes įsivaduojame.

Negalime užmerkti akių į šių dviejų klausimų sprendimą. Jau šiandien turime ieškoti sprendimo būdų. Priešingu atveju pasivyti toliau pažengusias šalis gali labai brangiai kainuoti.

Net jei ir nemaža dalis šiandieninių pastangų pasirodys neteisingos, bet ta dalis, kur pataikysime, gali duoti didelių dividendų. Lietuvių liaudies išmintis sako: kaip pasiklosi, taip ir išmiegosi. Savo ateitį klojamės šiandien.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (36)