Metafora juodoji dėžė – socialiniuose moksluose naudojama apibūdinti situaciją, kai yra kažkoks reiškinys, procesas ar įrenginys, kuris yra be galo svarbus plačiai visuomenei, tačiau didžioji dalis eilinių piliečių nesuvokia, kaip ir kodėl tai veikia.

Dažniausiai pateikiamas juodosios dėžės pavyzdys – interneto paieškos sistema. Milijonai žmonių ja naudojasi, suvokia, kad paieška atliekama matematinių algoritmų pagalba, bet tuo supratimas ir baigiasi. Savarankiškai patobulinti paieškos sistemos, kažką pakeisti ar pagerinti absoliuti dauguma negali.

Dauguma tampa priklausoma nuo mažumos, kuri turi specifinių žinių ir gebėjimų dirbti su tomis juodosiomis dėžėmis. Ilgą laiką ši metafora dažniausiai taikyta įvairiems sudėtingiems techniniams įrenginiams ir procesams aprašyti.

Didžioji dalis visuomenės gyvybiškai priklausoma nuo tų įrenginių, ir nuo tuos įrenginius kuriančių ir aptarnaujančių žmonių. Problema ta, kad juodosios dėžės vis labiau iš techninės plotmės pereina į kitas gyvenimo sritis.

Virusologija ilgą laiką buvo kone išimtinė mažos mokslininkų bendruomenės domėjimosi ir darbo sritis. Pasaulinė pandemija viską pakeitė. Kovidas du metus Lietuvoje diktavo žmonių gyvenimo ritmą, tad virusologija tapo itin svarbia sritimi.

Virusologija ilgą laiką buvo kone išimtinė mažos mokslininkų bendruomenės domėjimosi ir darbo sritis. Pasaulinė pandemija viską pakeitė. Kovidas du metus Lietuvoje diktavo žmonių gyvenimo ritmą, tad virusologija tapo itin svarbia sritimi.

Deja, eilinių žmonių, žurnalistų ir politikų žinios apie virusus nespėjo paskui besikeičiančius įvykius ir mutuojantį virusą. Kovidas ir kova su juo tapo juodąją dėže, kur svarba daugumai didelė, o absoliučios daugumos supratimas mažas.

Šiandien nauja juodąja dėže tapo Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino sprendimai ir jų logika. Tiksliau, tos logikos nebuvimas. Vasarį Rusija pradėjo niekaip nepateisinamą agresiją prieš kaimyninę Ukrainą.

Rusijos generalinio štabo atstovai, „putlerio“ klapčiukai, tarptautinių santykių ekspertai ar net pats Kremliaus Liuciferis turbūt negalėtų dorai paaiškinti, kodėl jis užpuolė Ukrainą. Ko jis siekia? Kokiomis aplinkybėmis, karas galėtų baigtis?

Priklausomai nuo karo eigos, Rusijos tikslai vis keičiami, koreguojami ir tikslinami. Akivaizdi juodoji dėžė.

Priklausomai nuo karo eigos, Rusijos tikslai vis keičiami, koreguojami ir tikslinami. Akivaizdi juodoji dėžė.

Į tai galimą būtų nekreipti dėmesio, jei ne du svarbūs faktoriai. Pirmiausia, karas veikia milijonus. Žūsta nekalti ukrainiečiai. Beprasmiškai galvas guldo užzombinti Rusijos kariai. Prieš Rusiją įjungtas didžiausias kada nors pasaulio istorijoje fiksuotas ekonominis sankcijų režimas. Tačiau niekas negali dorai iššifruoti, ko nori V. Putinas.

Kitas dalykas, kad Rusija vis dar turi vieną iš didžiausių pasaulyje branduolinio ginklo arsenalą. Sunku ramiai eiti miegoti, kai nežinai ir negali dorai pasakyti, kas pas diktatorių galvoje.

Autoritarinė Rusija yra svarbi juodoji dėžė. Niekas užtikrintai negali pasakyti, kaip Kremliuje priimami sprendimai. Kas ir kokią informaciją apie karą Ukrainoje teikia V. Putinui. Kokios ten dabar nuotaikos?

Teoriškai galime pasvarstyti, kad ištikimi V. Putinui saugumiečiai diktatorių ilgą laiką maitino pramanais apie padėtį Ukrainoje. Pasakota, kad eiliniai ukrainiečiai tik ir laukia iš Maskvos atnešamos rusų pasaulio.

V. Putinas ėmė tuo ir patikėjo, o pasirodė, kad tai blefas. Tad vienam iš melo „architektų“ – Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) Operatyvinės informacijos ir tarptautinių ryšių padalinio vadovui, generolui pulkininkui Sergejus Besėdai – teko sėsti į kalėjimą.

V. Putinas daug tikėjosi iš Rusijos armijos, bet ir ta smarkai nuvylė. Mordoro vajakos Ukrainoje toliau patiria vieną nesėkmę po kitos. Nei vienas didelis Ukrainos miestas neužimtas. Teko atsitraukti nuo Kyjivo. O vykstantis Donbaso puolimas kažkoks išdvėsęs ir be apčiuopiamų rezultatų.

Nesėkmingas karas Ukrainoje sudrebino V. Putino valdžios pamatus. Kalbama, kad Kremliuje vis labiau įsibėgėja kaltųjų paieškos. Kalta FSB, kalta kariuomenė, bet kaltas yra ir pats „švenčiausias“ Kremliaus reichsfiureris.

Nesėkmingas karas Ukrainoje sudrebino V. Putino valdžios pamatus. Kalbama, kad Kremliuje vis labiau įsibėgėja kaltųjų paieškos. Kalta FSB, kalta kariuomenė, bet kaltas yra ir pats „švenčiausias“ Kremliaus reichsfiureris.

Kažkas turi atsakyti. Sunku kariuomenės ir FSB generolams gyventi ir bijoti, kad naktį tavęs areštuoti ateis saugumiečiai. Tvyrant nuolatinei įtampai, kai už nesėkmę Ukrainoje gali būti asmeniškai apkaltintas, generolams gali kilti noras atsikratyti V. Putinu.

Pašalinus V. Putiną, galima būtų visą kalę suversti buvusiam diktatoriui. Galima būtų užbaigti karą, o V. Putinas taptų atpirkimo ožiu. Vadovaujantis tokia logika, Putlerio pašalinimas dideliu siurprizu nebūtų.

Kita vertus, tai tik edukuotas galimas įvykių scenarijaus pateikimas. Kremlius yra juodoji dėžė ir kaip, kas, kokiomis aplinkybėmis priima sprendimus, nežinome.

Praėjusią savaitę Lietuva dar kartą įsitikino, kad turi ir savo juodąją dėžę – šalyje teisingumą vykdančius teismus.

Dauguma žmonių tikėjosi, kad taip vadinamojoje „MG Baltic“ byloje bus priimti kaltinamieji sprendimai. Spėliota tik, ar kaltinamieji gaus realias laisvės atėmimo bausmes, ar teismas bus maloningesnis.

Išėjo priešingai. Praėjusį antradienį Vilniaus apygardos teismas visus aštuonis kaltinamuosius išteisino. Kodėl? Todėl, kad Lietuvos teisimai – tai juodoji dėžė. Jie vykdo teisingumą, bet absoliuti dauguma žmonių negali paaiškinti, kodėl tas teisingumas būtent toks.

Lietuvos teismai – tarsi uždara sistema. Kritikuoti juos nerekomenduojama. Teisėjai nelinkę aiškinti savo sprendimų. Nori suprasti, kodėl priimtas sprendimas – skaityk teismo nutartis.\

Juodosios dėžės neišvengiamas modernaus pasaulio palydovas. Kita vertus, tuomet, kai šių dėžių reikšmė ir įtaka visuomenės gyvenimui tampa neproporcingai didelė, tai kelia rimtą pavojų pačiai visuomenei ir jos demokratijai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją