Kai įsijungia galvojimas „savo – svetimo“ kategorijomis, prasmės dalinti patarimus ar konstruktyvią kritiką nėra. „Savas“ visuomet girs ir ras logiškus nesėkmių paaiškinimus. Esi ne „savas“, dalink nors Nobelio premijos vertės patarimus, valdantieji tavęs neklausys.

Nereikėtų stebėtis, kad valdžia neatsižvelgia į viešoje erdvėje skaidančias racionalias mintis, kaip vienokią ar kitokią situaciją pagerinti. Nors oficialiai, kaip tam tikra malda, kartojama, kad racionali kritika ir pasiūlymai yra sveikintini. Realiai niekas jų klausytis, o juo labiau įgyvendinti, neketina.

Praėjusią savaitę vien valdančiosios koalicijos 73 balsais Seimas atmetė prezidento Gitano Nausėdos veto dėl mokamų testų nevakcinuotiems arba koronavirusu nepersirgusiems darbuotojams įstatymo pataisas. Anot ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės, siekta atmesti prezidento veto ne dėl paties atmetimo, bet norint paskatinti žmones skiepytis.

Konservatorių, liberalų ir laisviečių dauguma įsitikinusi, kad taip bus pasiektas didesnis pasiskiepijusių skaičius. Mokamiems testams reikia duoti laiko. Žiūrėk, gal ims ir suveiks. Valdantieji taip galvoja ir panašu, kad niekas jų nuomonės pakeisti nesugebės. Net ir bandyti yra beprasmiška.

Kiekvienas reiškinys, įvykis iš esmės turi tris fazes: pradžią, eigą ir rezultatą. Pirmojoje fazėje, lobistai, propagandistai, politikai ir kiti suinteresuoti viešojoje erdvėje aiškina, kad pasirinkus jų propaguojamą kelią visuomenė išloš. Bus sutaupyti pinigai, išnaudota mažiau resursų ir panašiai. Jei argumentai įtikinami, tuomet siūlymai įgyvendinami. Tai antroji fazė. Vėliau, procesą pabaigus, galima pažiūrėti, kokie pasiekti rezultatai. Ar tai, kas žadėta, įgyvendinta?

Bėda ta, kad tarp sugalvotų planų ir jų įgyvendinimo neretai yra labai didžiulė skirtis. Galvojom, planavom vienaip, o išėjo kitaip. Tuomet pasigirsta pagrįsta kritika. Tad noro ypač iš tų, kurie žadėjo, bet netesėjo, pažiūrėti į praeitį nėra.

Kol schema „pažadėta ir ištesėta“ veikia, tol viskas gerai. Bėda ta, kad tarp sugalvotų planų ir jų įgyvendinimo neretai yra labai didžiulė skirtis. Galvojom, planavom vienaip, o išėjo kitaip. Tuomet pasigirsta pagrįsta kritika. Tad noro ypač iš tų, kurie žadėjo, bet netesėjo, pažiūrėti į praeitį nėra.

Praėjusį šeštadienį suėjo trys Galimybių paso reikalavimo mėnesiai. Nuo šių metų rugsėjo 13 dienos gyventojai, neturintys galimybių paso, nebegali eiti į kavines, restoranus ir barus. Negali naudotis viešbučių, kino teatrų, sporto klubų paslaugomis. Galimybių pasas taip pat privalomas norint lankytis didžiuosiuose prekybos centruose ar grožio salonuose. Nepasiskiepiję gali lankytis tik nedidelėse būtiniausių prekių parduotuvėse.

Įvedant galimybių pasus vyravo du argumentai. Pirmiausia – tai srautų padalijimas. Vakcinavęsi žmonės labiau apsaugoti, mažiau platina virusą, tad ir jų galimybės judėti turėtų būti didesnės. Kitas dalykas, kad galimybių pasas turėjo veikti kaip savotiškas argumentas nesiskiepijusiems tą padaryti. Nori vaikščioti po barus ir dideles parduotuves – pasiskiepyk.

„Galimybių pasas yra tik vienas iš įrankių, kaip kurti saugią aplinką, įveikti pandemiją, nes kokia alternatyva – alternatyva viską uždaryti? Matyt, kad ne. Taip, kaip žinot, tame senovės laive, 40 dienų visos valstybės uždaryti neįmanoma, ir dabar nereikia, nes mes tam turime įrankių“,v – rugsėjo 10 –tą kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Jis taip pat žadėjo, kad dėl kontaktinio ugdymo ir nemažos dalies nepasiskiepijusių dvi keturias savaites turėsime sunkesnes, bet vėliau neturėsime tokio gruodžio ir sausio, kaip turėjome praėjusiais metais.

Realybė pasirodė gerokai skaudesnė. Praėjus trims mėnesiams matyti, kad valdančiųjų galimybių paso įvedimo argumentai pasirodė klaidingi. Srautų padalijimas nesustabdė viruso plitimo. Galimybių pasas taip pat nepaskatino skiepijimosi.

Realybė pasirodė gerokai skaudesnė. Praėjus trims mėnesiams matyti, kad valdančiųjų galimybių paso įvedimo argumentai pasirodė klaidingi. Srautų padalijimas nesustabdė viruso plitimo. Galimybių pasas taip pat nepaskatino skiepijimosi.

Nuo pandemijos pradžios iki 2021 metų spalio vidurio Lietuvoje išaugo mirčių skaičius. Skaičiuojant milijonui gyventojų pagal prarastas gyvybes Lietuva Europoje – antra nuo galo. Mus lenkia tik Bulgarija, kuriai tenka 5757 mirtys. Lietuvoje – 3964 mirtys.

Rezultatas yra labai blogas. Kas žadėta, netesėta. Tiesa, visuomet galima rasti pasiteisinimą. Valdžia meistriškai sugebėjo permesti atsakomybę už prastus pandemijos valdymo rezultatus ant prieštaraujančiųjų ir nepasiskiepijusių. Ne valdžios planas ir idėjos neveiksnios, bet kalti kiti. Šiuo atveju, vengiantys vakcinuotis. Jie kalti, o valdžios planas – geras.

Realiai situacija tokia, kad iš dešimties suaugusių net septyni yra pasiskiepiję ar persirgę. Tik trys neskiepyti. Lietuvos vakcinavimo rodikliai geresni nei Latvijoje, Estijoje ar Lenkijoje.

Priimant komunikacinę žinią, kad gerų valdžios darbų griovėjai yra neskiepyti, matematiškai išeina kognityvinis disonansas. Viena sako valdžia, kita – matematinė logika.

Kaip tie trys gali diktuoti sąlygas likusiems, kai jiems nuo rugsėjo įvestas savotiškas namų areštas, neaišku.

Bet jei nesigilini, tai viskas taip ir yra, kaip Sveikatos apsaugos ministerija sako.

Galimybių pasas suvaržo žmogaus teises ir laisves. Problema ta, kad normalias ikipandeminiais laikais toks žmogaus teisių ir laisvių suvaržymas absoliučios daugumos būtų laikomas nepriimtinu. Pandemijos laikotarpiu tai tampa nauja norma.

Kas įvesta kaip laikina priemonė, žiūrėk, virs amžina. Todėl kalbėjimas apie galimybių paso poveikį būtinas, nes jei tai neveikia, tai turėtų būti panaikinta.

Kas įvesta kaip laikina priemonė, žiūrėk, virs amžina. Todėl kalbėjimas apie galimybių paso poveikį būtinas, nes jei tai neveikia, tai turėtų būti panaikinta. Priešingu atveju, žiūrėk, galimybių pasas šalia paso ar tapatybės kortelės taps privalomu dokumentu.

Šiandien pandemijos valdymo klausimu viešuomenė ir politikai yra susiskaldę ir susipriešinę. Net balsavimas dėl prezidento veto atmetimo parodė, jog į vieną pusę stojo valdantieji, į kitą – prezidentas su opozicija.

Reikia pripažinti, kad galimybių pasai, kaip viruso prevencijos priemonė, niekada nedirbo gerai. Panašu, kad ir nedirbs. Galimybių pasų tikslas buvo ir yra ne infekcijos pažabojimas, bet nepaklusnių nesiskiepijančių nubaudimas.

Klausimas, kiek laiko turės praeiti, kol pamatysime, ar mokamų testų nevakcinuotiems įvedimas paskatins skiepijimą, kol kas lieka atviras. Po trijų mėnesių bus galima pažiūrėti.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (62)