Tik ar verta? Karantino laikotarpis parodė, kad galime gyventi ir kitaip.

Šių metų liepos pirmą baigėsi net aštuonis mėnesius trukęs karantinas. Vietoj viduramžiais įprastų keturiasdešimties karantino dienų, Lietuva karantinovosi beveik 240. Daugumai teko dirbti nuotoliniu būdu iš namų. Sumažinti komandiruočių, išvykų skaičių.

Ir ką?

Statistika rodo, kad žmonių produktyvumas dirbant iš namų nesumažėjo. Remiantis liepą paskelbtais duomenimis, nepaisant pandemijos ribojimų šalies ekonomika viršijo prieš krizę buvusį lygį. Lietuvos BVP antrąjį šių metų ketvirtį buvo net 8,6 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Statistika rodo, kad žmonių produktyvumas dirbant iš namų nesumažėjo. Remiantis liepą paskelbtais duomenimis, nepaisant pandemijos ribojimų šalies ekonomika viršijo prieš krizę buvusį lygį. Lietuvos BVP antrąjį šių metų ketvirtį buvo net 8,6 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Žinoma, statistiką galima aiškinti ir interpretuoti įvairiai, bet faktas lieka faktu. Lietuvos ekonomikos produktyvumui darbas iš namų nepakenkė.

Jeigu produktyviai galima dirbti nuotoliniu būdu, tai kam grįžti į biurus? Ilgą laiką, verslo požiūriu, biuro patalpų nuoma buvo viena iš neišvengiamų išlaidų eilučių. Gali išsikelti į kitą, ne tokią brangią biuro patalpų nuomos vietą, bet biuras turi būti.

Darbuotojai turi susirinkinėti, mokintis dirbti komandoje, eiti kartu pietauti. Priešingu atveju įmonė neišmoks dirbti kaip darnus mechanizmas, nebus pelno, verslas žlugs. Pandemija parodė, kad toks požiūris – tai faktais mažai grįsta konvencinė išmintis.

Tikiu tuo, nes visi aplinkui tiki, bet kodėl tiki, nežinau.

Niekas nesako, kad biurų neliks, kaip kažkada arklio traukiamas karietas gatvėse pakeitė automobiliai. Verslui biurų reikės, bet gerokai mažiau.

Tikėtina, kad viena pandemijos atnešta naujovė bus hibridinis darbas, kai kolektyvas susiskaidęs į biurą ateiną kartą ar du per savaitę, bet visas nesusirenka niekuomet. Tokiu atveju biuro patalpos gali būti mažesnės, darbuotojas neturės pastovios darbo vietos biure, bet tik laikiną tai dienai skirtą kvadratinių metrų plotą.

Verslui tai didelis sutaupymas. Didžiulės biuro nuomos sąskaitos gali sumažėti 40 – 60 proc., o tai labai daug.

Verslo požiūriu darbas iš namų yra ekonomiškai naudingas.

Nepamirškime ir to, kad kovidas vis dar tarp mūsų. JAV korporacija Amazon rugpjūtį paskelbė, kad darbuotojai į biurus anksčiausiai grįš kitų metų pradžioje. Google valdanti bendrovė Alphabet pareiškė, kad darbas iš namų pratęsiamas iki spalio 18 dienos. Socialinis tinklas Twitter, liepos pradžioje sugrąžinęs žmones į biurus, rugpjūtį biurus uždarė ir išsiuntė darbuotojus dirbti iš namų.

Verslo požiūriu darbas iš namų yra ekonomiškai naudingas.

Naudos gauna ir darbuotojai. Kurie sutaupo laiką važinėjimui į darbą ir atgal. Jei į darbą ir atgal per dieną sugaištate 2 valandas, tai per penkias darbo dienas tam skiriate 10 valandų. Vadinasi, per savaitę kelyje į darbą ir atgal praleidžiate daugiau nei visą darbo dieną. O tai daug!

Dėl darbo iš namų sumažėjo kamščiai miestuose. Tad idėjos Vilniuje tiesti tramvajaus liniją ar kasti metro tampa nebeaktualios. Kam to reikia, kai mieste kamščių nėra? Dėl sumažėjusios taršos pagerėjo oras.

Jungtinių Tautų padalinio, atsakingo už švietimą, mokslą ir kultūrą, UNESCO duomenimis, 2020 – 2021 mokslo metais dėl karantino pasaulyje mokyklos vidutiniškai buvo uždarytos 18 savaičių. ES šalių narių vidurkis – 20 savaičių. Lietuvos moksleiviai net 27 savaites fiziškai nėjo į mokyklą.

Pirmoji į galvą ateinanti mintis: šiandieninis mokyklų uždarymas – tai didelių nepataisomų akademinių spragų užprogramavimas ateičiai. Kitaip sakant, ateityje užaugs beraščių karta.

Vadinasi, esminis siekis – vaikai nuo rugsėjo mokytųsi tik kontaktiniu būdu. Juo labiau, kad Jungtinių Tautų vaikų fondo UNICEF teigimu, moksliniai tyrimai rodo, kad mokyklų uždarymas neturi poveikio epidemiologinei situacijai. O blogai edukuota karta turės neigiamą reikšmę valstybių ekonominei raidai ateityje.

Tiesa, gerų, pagrįstų tyrimų, kurie vienareikšmiai įrodytų, kad sėdėjimas klasėje, palyginimui su nuotoliniu mokymusi, yra daug pranašesnis – nėra. Realiai pamatuoti, kuris mokymosi būdas yra geresnis, yra labai sudėtinga.

Matuojantys turi turėti dvi grupes. Vieni mokiniai mokintųsi nuotoliniu būdu, kiti – klasėse. Tuomet laikytų egzaminą ir galėtume pasakyti, kurie geriau išmoko. Tiesa, tokio eksperimento imtis turi būti pakankamai didelė. Lyginami mokiniai neturėtų per daug skirtis. Be to, nekorektiška būtų lyginti neįsivažiavusio nuotolinio mokymo su iki skausmo „atkaltu“ darbu klasėje. Sąlygos turėtų būti maksimaliai vienodos.

Tad realiai niekas tokio eksperimento nedarys. Išvados padaromos paprastuoju būdu. Mano tėvas taip mokėsi, aš taip mokiausi, vadinasi, ir mano vaikai taip turi mokytis.

Futuristas Kevinas Kelly knygoje Išrandamas: suvokiant 12 technologijų, kurios pakeis mūsų ateitį (angl. The Inevitable: Understanding the 12 Technological Forces That Will Shape Our Future) teigia, kad vienas iš labiausia tikėtinų pokyčių – tai mokymosi proceso transformacija.

Mokysimiems ne tik nuotoliniu būdu, nes taip nekeičiant savo gyvenamosios vietos gali turėti prieigą prie geriausių pasaulio dėstytojų ir mokytojų. Į mokymo procesą turėtų pasijungti dirbtinis intelektas ir virtuali realybė.

Tarkim istorijos pamoka nebūtinai turi būti tik istorijos vadovėlio skaitymas. Užsidėjęs virtualios realybės akinius (kas nežino – tai tokis labiau į slidininko akinius panašus daiktas, pro kurį nieko nematai, kas vyksta aplinkui, bet dėvinčiajam rodomas labai tikroviškas vaizdas) virtualiai atsidursi senovės Romoje, vaikščiosi po jos gatves, patirsi praeitį ir taip geriau įsisavinsi temą.

Inovacinių technologijų kūrėjas ir verslininkas Kai Fu Lee teigia, kad mokymosi procesas visame pasaulyje yra viena mažiausiai pasikeitusių institucijų. Anot jo, ateityje pasitelkiant dirbtinį intelektą ir nuotolinį dėstymą, mokymosi procesą galimą bus individualizuoti. Mokiniai skirtingu greičiu, bet tvirčiau įsisavins dėstomą programą.

Pripažinkime, kontaktinis mokymas Lietuvoje nebuvo jau toks nuostabus ir be nuodėmės. Įvairūs tarptautiniai ir šalies palyginamieji mokslo rezultatų tyrimai rodė, kad viduriniame išsilavinime yra daug taisytinų dalykų.

Dalis rajonų mokyklų seniai švietimo funkcijos pirmumą užleido socialinės rūpybos klausimų sprendimui. Kitur dėl katastrofiško mokytojų dalykininkų trūkumo būdavo susitaikoma su dėstymo kokybės praradimu, kad tik būtų iš viso mokoma.

Paradoksalu, pandemija ir karantinas atnešė naujas galimybes. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija galėjo imtis lyderystės ir pasiekti, kad nuotoliniu būdu vaikams dėstytų geriausi šalies mokytojai. Juk mokytojas per kompiuterį temas gali dėstyti ir keliems šimtams vaikų. Nebūtina įsikibus laikytis kamerinės maksimum dvidešimt mokinių klasėje aplinkos. Juo labiau, kad mažesnės klasės nebuvo geresnio įsisavinimo garantas.

Nuotolinis mokymas atnešė naujas galimybes, bet panašu, kad per pusantrų karantino metų, neišmokome efektyviausiai ir produktyviausiai jų išnaudoti. Darėme tai nenoromis. Laukdami dienos, kai fiziškai grįšime į mokyklą.

Nuotolinis mokymas atnešė naujas galimybes, bet panašu, kad per pusantrų karantino metų, neišmokome efektyviausiai ir produktyviausiai jų išnaudoti. Darėme tai nenoromis. Laukdami dienos, kai fiziškai grįšime į mokyklą.

Savo esme nenorime nieko keisti, o ypač švietime. Atrodo, kad pats geriausias būdas mokytis taip, kaip buvo: seni suolai, juoda lenta su užrašu, su ta pačia gramatine klaida.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (75)