Ir nušvito birželio 18 vaivorykštės spalvom. Šeštadienį Vilniaus Gedimino prospektas priminė Sąjūdžio laikus. Tokia galybė besišypsančių, taikių žmonių, kurie žygiavo už lygybę, už demokratiją, už teisę būti savimi. Prisimenu, kai prieš trejus metus homofobai šaukė „Grąžinkite vaikams vaivorykštę“. Jų prašymas išgirstas – vaivorykštės vėliavų jūroje, žygiavo ir šeimos su vaikais. Va jums ir šeimos eitynės!
Nei tvorų, nei šimtų policininkų, tik skystagerkliai Šustauskas, Buškevičius ir keletas jų bendražygių. Pastarieji – demokratijos įtvirtinimui, ir labai džiugu, kad jiems teisėsauga nedraudė nei kartu žygiuoti, nei savais plakatais, kad ir kokie jie būtų įžeidūs, mojuoti.
„Pyd..., pyd“, – Šventaragio gatvėje šūkavo du vyriškai, bet kada į juos atsukau mikrofoną ir paprašiau pareikšti nuomonę, nusisuko, susigėdo. O aš taip siekiau juos pakalbinti, kad išklausyčiau antrąją pusę ir nebūčiau apkaltintas „homoseksualumo propaganda“.
Eitynėse žygiavę užsienio valstybių ambasadoriai šypsojosi ir džiaugėsi, kokią neįtikėtiną pažangą Lietuva padarė per keletą metų. Viešojoje erdvėje skleidėsi vaivorykštės vėliavos ir pagrįstas džiūgavimas, kad žengiame pirmyn. Europai pasiuntėme žinią, kad priklausome Vakarams, atsikratome putiniškų vertybių.
Net vienos homofobiškiausių – konservatorių partijos lyderis Gabrielius Landsbergis feisbuke džiaugėsi, kad „Lietuva šiandieną pasitiko kitaip, kur kas pagarbiau negu anksčiau, oriai, taip, kaip ir priklauso vakarietiškai valstybei“. „Kas norėjo, tas dalyvavo, naudodamasis teisėmis, užtikrintomis Konstitucijoje. O kas nenorėjo – turėjo teisę ignoruoti veiksmą Gedimino prospekte ir pavyzdžiui švęsti kieno nors gimtadienį“, – Vilniaus merui Remigijui Šimašiui įgėlė G. Landsbergis, nežinia kuo užkamšęs burnas etatiniams partijos homofobams, kad jie šįmet tylėjo ir žmonių nekiršino.
Tačiau neapsigaukime – tamsumos, prietarų visuomenėje dar daug. Net Vilniaus universitete, kurio bendruomenė išdidžiai žygiavo eisenoje, garbus profesorius leidžia homoseksualumą prilyginti kanibalizmui ir tiesiogiai vadina homoseksualius asmenis iškrypėliais. Tegyvuoja mokslo šviesa!
Šioje šalyje vaikams dar draudžiamos pasakos apie įsimylėjusius princus, o pagal įvestą, tačiau realybėje nepritaikytą Nepilnamečių apsaugos įstatymo straipsnį, teigiama informacija apie homoseksualus laikoma įstatymo pažeidimu.
O žygiuoti Lietuvoje verkiant reikia. Reikia žygiuoti už šeimose skriaudžiamas moteris, už išnaudojamus, neprižiūrimus vaikus, už darbuotojų teises, už nevykstantį lytinį švietimą, už neįteisintą partnerystę. Žygiuokime už vaikus, kuriuos Lietuvoje vis dar galima mušti, nes taip nori Gražulis ir Dagys.
Aš visada maniau, kad Lietuvos žmonės yra kur kas protingesni nei įsivaizduoja politikai. Nepaisant kartais ištinkančių psichozių, kaip nutiko Garliavos ir „Barnevernet“ skandalų atveju, žmonės gyvena savo gyvenimus nelaukdami, kol Seimo davatkos nustatys tinkamą šeimos modelį ar pasakys, ką mylėti. Prisiminkime tai, kai Seime vėl išgirsime „Lietuvos žmonės tam nepasiruošę“.
Atsakymas Dariui iš Klaipėdos: premijos už darbą per eitynes negavau. Ir Gėjų lyga, kaip mėgstama manyti apie žmogaus teises rašančius žurnalistus, neatsilygino.
Domina autoriaus mintys? Sekite feisbuke.