M. Jackevičius. A. Butkevičius praregėjo – jie išvažiuoja

Andrius Užkalnis juos vadina čikenfektoriais, Irena Degutienė – tėvynės nemylinčiais. Užtat premjeras Algirdas Butkevičius visai kitoks: nepraėjo nė ketveri metai vadovaujant ministrų kabinetui, ir ketvirtadienį pareiškė padaręs išvadas, kodėl žmonės emigruoja.

Nueikite į klasės susitikimą – ir pamatysite tikrąjį Lietuvos veidą. Jei tėvų karta skaičiuoja, kas jau miręs, tai maniškė, brendusi nepriklausomoje Lietuvoje, aiškinasi, kas dar likęs Lietuvoje. Išvažiuoji iš Vilniaus, eini gilyn į Lietuvą ir visa situacija kaip ant delno. Žmonės žino viską – kas, kur ir už kiek žuvis darinėja, kas statybose pluša ar vaikus prižiūri. O kas ir labai aukštas pareigas eina.

Todėl kada baigiantis kadencijai Vyriausybė prieš keletą savaičių paprašė žmonių patarimų, kaip stabdyti emigraciją, net nupurtė. Iš V. Kudirkos aikštės padvelkė neįgalumu ir nesiorientavimu. O užtektų nuvažiuoti į oro uostą ir pakalbinti išvykstančius – tiek pasiūlymų pateiktų, kad maža nepasirodytų.

A. Butkevičius padarė atradimą, kad žmonių netenkina ekonominės ir socialinės sąlygos. Premjeras suprato tai, kas žmones gena svetur: dirbdamas virėju ar indų plovėju uždirbsi daugiau nei čia. Įžvalga, verta mokslų daktaro laipsnio.

Premjerui nušvitimas atėjo, jis net žino, ką reikia daryti: „Galvojant apie tai, ką reikėtų daryti, pirmiausia iš ministerijų paruoštų planų mes turime sudaryti tarpinstitucinį programų kompleksą“. Išversiu į žmonių kalbą: sukursime dar vieną darbo grupę. Bet jis bent sako emigracijos priežastis supratęs.

O va konservatorei Irenai Degutienei suprasti sunkiau. Prieš penkerius metus tuometinė Seimo pirmininkė pareiškė nesuprantanti, kaip žmonės ryžtasi palikti savo tėvynę dėl geresnio gyvenimo perspektyvos užsienio valstybėje. Šįmet ta pati I. Degutienė, tik jau būdama Seimo vicepirmininke, nusistebėjo, kaip Kovo 11 d. galima važiuoti pigiau apsipirkti į Lenkiją.

Politikai sau, o „Ryanair“ lėktuvai Londono ir Olesiundo kryptimi toliau pilni kyla. Eurostato duomenimis, praėjusiais metais buvome valstybe, netekusia daugiausia žmonių. Statistikos departamentas paskelbė, kad pirmą šių metų pusmetį emigravo beveik 23 tūkst. gyventojų. Tai – 6,5 proc. daugiau negu tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Maždaug tiek, kiek gyvena Varėnos rajono savivaldybėje.

O aš tuo visai nesistebiu. Aš savo išvadas padariau jau anksčiau. Pavyzdžiui, kai gulėjau perlinėje vonioje Druskininkuose ir išgirdau, kiek uždirba 12 val. per dieną procedūras atliekančios moterys. Beje, dauguma jų – nuo sunkaus darbo iškrypusiais stuburais. Ogi net po 300 eurų! Vienos jų dukra, šįmet baigusi slaugos studijas, iškart pasakė: „Mama, aš nevargsiu kaip tu ir už tiek nedirbsiu“. Ir išvyko į Norvegiją.

Teko kalbėti su ne vienu atostogų į Lietuvą grįžusiu emigrantu. Labiausiai mane žavi vyresnės moterys, kurios, palikusios mušančius vyrus ar vergišką darbą siuvyklose už mažesnį nei minimalų atlyginimą, emigruoja, iš ten grįžta išgražėjusios, pasipuošusios, pasitikėjimo savimi įgavusios ir oriau pasijutusios.

Viena mano pusamžė pažįstama iš vidurio Lietuvos kas keletą mėnesių sėda į mikroautobusą ir paromis keliauja į Vokietiją, Šveicariją karšinti senukų. Jūs įsivaizduojate, kiek drąsos reikia, kiek vidinių barjerų turi perlipti, kad mokėdamas vos keletą žodžių vokiškai nuvažiuotum į svetimus namus ir pradėtum dirbti kartais ir su kitu pasauliu šnekančio senolio šeimininke?

Nieko tokiu pavyzdžiu nenustebinau – bene kiekvienas tautietis pažįsta žmonių, pasiryžusių gyvenimą kurti kitoje šalyje. Paskui juos išvyksta šeimos ir giminės. Todėl keista, kad mūsų politikams tai suvokti taip sunku, o kartais – net neįmanoma. Kaip ir daliai tautiečių, kuriuos stebina eilės prie „Lidlo“.

Štai mane labiau stebina, kad vertindami anglų kalbos egzamino kalbėjimo dalį mokytojai gavo po 2,68 euro už valandą ir tai laikoma savaime suprantamu dalyku. Arba tai, kad mūsų vaikai, atvykę į Dainų šventę, maitinami, anot vienos moksleivės, taip: dvi dešrelės, šaukštas ryžių, arbatinis šaukštelis tik raudona spalva išsiskyrusio pomidorų padažo ir ketvirtadalis agurko. „Šlapianka“ tapusi nacionaliniu patiekalu – ja šeriami (šį žodį naudoju neatsitiktinai) ligoniai. Net vasarą užkandama konservuotomis daržovėmis.

Tačiau, kaip Lietuvoje mėgstama priminti pasiskundusiems mažais atlyginimais, nepatinka – nedirbk. Bet maži atlyginimai ir didžiulė socialinė atskirtis dar pusė bėdos. Tam yra ir objektyvių priežasčių – ištrūkę iš sovietinio lagerio, per 26 metus nesukursime vakarietiškos gerovės.
Kur kas liūdnesnė bendra atmosfera šalyje. Tą po nušvitimo paminėjo ir pats premjeras: negatyvus psichologinis, emocinis, socialinis laukas.

Kasdienybe tapusios istorijos apie mušamus, rišamus, šuliniuose skandinamus vaikus. Deja, jų gimdytojai greičiausiai jau neemigruos, tad ir norvegų „Barnevernet“ į pagalbą jiems neateis.

Tačiau dar liūdniau, kad lauk vejami progresyvūs, uždirbantys, ateitį kurti galintys piliečiai. Jei būtumėt viena iš 50 tūkst. nevaisingų porų, kaip jaustumėtės, jei jums uždraustų pagal moderniausius mokslo pasiekimus gydytis nevaisingumą?

Tačiau emigracijos bėdos palauks. Kur kas svarbiau draskytis dėl jokios naudos neduosiančio šeimos apibrėžimo, kiršinti žmones tarpusavyje ir klijuoti benkartų ir nepilnų šeimų etiketes. Dar kartais ištraukti abortų draudimo įstatymą, taip pat priminti apie homoseksualų keliamas grėsmes. Kur reformuota švietimo sistema? Kur pasaulines rekomendacijas atitinkantis lytinis ugdymas? Kodėl verta likti čia, jei yra šalių, kur tokios bėdos neaktualios.

Vis dėlto aš manau, kad bet koks išvykimas – kad ir į Norvegiją žuvų skrosti – kur kas naudingesnis nei mes galime įsivaizduoti. Prieš porą mėnesių Norvegijoje dirbančio statybininko paklausiau, ar neketina ten likti, atsivežti šeimos – nereikėtų taip dažnai skraidyti.

„Gyventi Norvegijoje? Ne, ten gi vaikus už bet ką gali atimti“, – nusipurtė vyras. Ačiū Norvegijai – jis bent jau sužinojo, kad vaikų mušti negalima, priešingai, nei Seime sako Rimantas Dagys ir Petras Gražulis.

Kaip juokaujama nejuokingame anekdote, „Paskutinis išvykstantis iš Lietuvos, prašome išjungti šviesą oro uoste“.

Domina autoriaus mintys? Sekite feisbuke – https://www.facebook.com/mindaugas.jackevicius.56