aA
Kai buvo paskelbta, kad Vilnius taps Europos kultūros sostine, aš, ką čia slėpti, apsidžiaugiau. Man atrodė, kad šio titulo siūlomos galimybės pasiekia mus pačiu laiku, kad įvairiausi renginiai ir programos, turistų antplūdis padės ne tik pagyvinti kultūros ir menų gyvenimą, bet ir pakeisti miestiečių santykį su miestu ir vienu kitu, sustiprinti urbanistinę savimonę. Šitai turėdamas omenyje, aš nusistačiau sau vieną ženklą, pagal kurį, galvojau, galėsiu spręsti, kas ir kaip pasikeitė Vilniuje po 2009-ųjų.
L.Katkus. Kaip tampama automobilių vergais (Baladė apie mašinų miestą)

Nemanau, kad kultūros sostinės programa buvo išvien nesėkminga ir skandalinga. Buvo joje ir labai gerų, ir labai pamokančių dalykų (pavyzdžiui, supratimas, kad tokios apimties renginys negali būti be priekaištų, jei jam ruošimės paskutinę minutę, persidirbdami ir improvizuodami). Tačiau, deja, reikia prisipažinti – manasis ženklas, manasis plaukas tarp puslapių liko nepajudintas.

Turiu galvoje bene gyviausią ir svarbiausią senamiesčio gatvę – Pilies gatvę, vieną jos aspektą – mašinų eismą. Kas bebūtumėt, vilnietis ar turistas, kavinės lankytojas ar mama/tėtis su vaikais, pabandykite bet kuriuo dienos metu išeiti į Pilies gatvę pasivaikščioti. Senų pastatų ar vitrinų apžiūrinėjimą, vaikų lakstymą, arbatos gėrimą prie lauko staliuko, pašnekesį su sutiktu bičiuliu netruks sudrumsti automobiliai, ir teks trauktis iš kelio, gaudyti vaikus, kvėpuoti išmetamosiomis dujomis, ir – neišvengiamai – nužiūrinėti prašmatnių visureigių ar nušiurusių taksi vairuotojus, kurie, pajutę priešišką aplinkinių nuotaiką, ims elgtis dar agresyviau. Šiaip ar taip, neskubrus, nerūpestingas pasivaikščiojimas po miestą, kuris yra viena iš didžiųjų urbanistinių dorybių, bus sugadintas.

Ar kelių Reikšmingų personų noras privažiuoti iki savo miegamojo ar kavinės durų yra svarbesnis nei daugybės miestelėnų ir turistų patogumas?
Laurynas Katkus

Klausimai, kurie sukasi mintyse, kyla kiekvieną kartą šitai patyrus, yra tokie paprasti, kad net truputį keista juos tarti. Ar Europos Sąjungos sostinės senamiesčio širdis neprivalo būti pėsčiųjų zona? Kada Vilnius pasivys bent jau Kauno senamiestį su savo, kaip simboliška, Vilniaus gatve (patylėkime apie Laisvę)? Ar kelių Reikšmingų personų noras privažiuoti iki savo miegamojo ar kavinės durų yra svarbesnis nei daugybės miestelėnų ir turistų patogumas? Ar didesnis nei pusmilijoninis miestas negali išspręsti šio klausimo tokiu būdu, kurį akimoju išpoškintų bet kurio Čekijos ar Vokietijos miestelio meras – gyventojų ir aptarnaujančio transporto eismas leidžiamas anksti ryte ir vėlai vakare? Ką – ir jau ne pirmą dešimtmetį – veikia eismo, infrastruktūros, turizmo specialistai savivaldybėje ir kitur, kad tokius elementoriškus klausimus turi kelti literatas?

O dabar išsukime iš šios gatvės. Šitokia situacija juk labai iškalbingas ženklas, liudijantis, kad požiūris į miestą per tuos didžiuosius metus nepasikeitė nė per plauką. Architektūros paminklai, gatvės, viešosios erdvės vis dar suvokiami kaip plyna erdvė, vieta, per kurią praleki savuoju plieno žirgu ir kurioje jį pastatai. Jei vietos yra – viskas gerai, jei ne – ji padaroma. Mašina šiuo atveju – ne tik transporto priemonė, bet ir statuso simbolis, ir gyvenimo būdas. Toksai mašininis nomadas visus kitus traktuoja kaip konkurentus, kurie – tą jausti ypač smagu – yra pasmerkti pralaimėti, nes neturi tokių techninių galių, nes yra, taip sakant, natural born loosers. (Beje, prie jų dažniausiai priskiriami ne tik pėstieji ar dviratininkai, bet ir prastesnių automobilių savininkai.)

Šitokio mentaliteto purslais žiba visas miestas. Apmaudu, kad miesto valdžia ir tvarkdariai nesistengia jo pažaboti, o neretai ir pateisina, remdamiesi argumentais, panašiais į – o ką, juk automobilininkams irgi reikia gyventi, jie juk irgi žmonės. Turbūt tik tuo galima paaiškinti tą gėdingą faktą, jog svarbiausioje sostinės poilsio ir rekreacijos zonoje – Vingio parke iki šiol važinėja automobiliai, kurių vairuotojai, apsvaigę nuo deguonies ir nuošalumo pertekliaus, dažniausiai nekreipia dėmesio ir į negausius draudžiamuosius ženklus (neseniai teko stebėti, kaip savo vardiniais automobiliais tiesiai į centrinę parko areną suvažiavo visa „Lietuvos ryto“ krepšinio komanda. Matyt, atvažiavę į sporto salę, mašinas jie parkuoja baudos aikštelėje).

Arba kitas iš ilgametės patirties žinomas pavyzdys – požiūris į dviratininkus. Net ir ten, kur dviračių takai egzistuoja, automobilininkai juos džiugiai ignoruoja. Norint tuo įsitikinti, užtenka kartą pravažiuoti populiariausiu taku Gedimino prospektu; apie mašinų ištisai užstatytą Upės gatvės taką jau nekalbu. Tą patį byloja ir paskutinis šiurpus įvykis, kai automobilis įsirėžė į dviratininkų koloną.

Antra vertus, reikia pasakyti ir „komplimentų“ takų planuotojams. Nors visuotinai žinoma, kad dviračiai ir automobiliai priklauso pernelyg skirtingoms svorio kategorijoms, kad dalintųsi tuo pačiu keliu, nors bet kuriame Europos mieste akivaizdi praktika dviračių takams skirti arčiau gatvės esančią šaligatvio dalį, kurią natūraliai žymi medžių eilė, pas mus to nedaroma. Net ir ten, kur tai puikiausiai įmanoma, kur šaligatviai platūs, o pėsčiųjų srautai menki.

Į istoriją Vilnius įeis kaip miestas, kuriame valdžią paėmė mašinos. Miestas, kuriame žmonės, patys to nepastebėdami, virto mašinų priedėliais, vergiškai pildančiais kiekvieną jų įgeidį.
Laurynas Katkus

Svajingai nusiteikę projektuotojai verčiau išradinėja dviratį ( ar jie nors kartą gyvenime juo važiavo?): pridaro visokių neįmanomų vingių ir posūkių (kaip suprantu, skirtų ne tik išbandyti dviratininkų budrumą, bet ir galutinai subalamutyti pėsčiuosius, ir šiaip dar nelabai įsisąmoninusius, kad egzistuoja toks daiktas kaip dviračių takas), sukuria kliūčių ruožus, kuriuose reikia staiga šokti nuo aukštų bordiūrų ar ropštis ant jų ir t.t. Važinėdamas po miestą prisižiūrėjau įvairių išradingų sprendimų, bet aukso medalį neabejodamas skirčiau takui Žvėryne, kuris staiga, be jokio įspėjančio ženklo ar šviesoforo, kerta judrią gatvę, tarsi ragindamas: nagi, dviratininke, išbandyk savo laimę, sulošk vilnietišką ruletę.

Prie šių pavyzdžių, manau, kiekvienas pridurtų antra tiek (aš, pavyzdžiui, galėčiau nemažai papasakoti apie kitos sparčiai populiarėjančios transporto priemonės/sporto atstovų – riedutininkų bėdas), tačiau skaitytojo galva turbūt jau ūžia nuo tų , kaip pasakytų Grajauskas, mažumynų. Kita vertus, tai yra simptomai tos pačios Vilnių, o ir visą šalį krečiančios ligos niekinti kiekvieną, kuris neapsirūpinęs ištaiginga gelda, kitaip tariant, nėra Žymus ir Galingas. Be to, juk ne iš ko kito, o iš smulkmenų randasi pojūtis, kad mieste gyventi gera ir patogu, kad į jį norisi sugrįžti, kad tai tikrai miestas, urbs, o ne kažkoks neatpažintas gyvenamasis objektas.

Prieš keletą metų mane aplankė bičiulis, lyginamosios literatūros profesorius iš Berlyno. Prieš viešnagę miesto tinklapyje jis peržiūrėjo Vilniaus perspektyvinės vizijos vizualizuotą pristatymą. „Nelabai simpatiškas vaizdas“, diplomatiškai pasakė jis, „ visur tik keliai ir greitai skriejantys automobiliai, automobiliai...“ Tada neprisipažinau jam, kad kartais man vaidenasi, jog į istoriją Vilnius įeis kaip miestas, kuriame valdžią paėmė mašinos. Miestas, kuriame žmonės, patys to nepastebėdami, virto mašinų priedėliais, vergiškai pildančiais kiekvieną jų įgeidį. Bet kai pamatau dar vieno Pilies gatve atburzgiančio visureigio blizgius nasrus, krūpteliu, kad mano nuojauta galbūt jau tapo tikrove.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Veryga apie naujus draudimus: situacija dabar visiškai kitokia nei buvo pavasarį sveikatos priežiūros paslaugų gali mažėti savaime (320)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ( NVSC ) pirmadienį pranešė apie dar vieną naujų...

Mokslininkai: pradeda dominuoti nevaldomi COVID-19 židiniai, gali laukti Čekijos likimas griežto karantino reikia jau lapkritį (138)

Šiuo metu Lietuvoje galimi net keturi koronaviruso epidemijos vystymosi scenarijai. Vadovaujantis...

Mokesčių pakeitimai 2021 metais: perskaičiuota NT vertė, didesni akcizai, naikinama PVM lengvata įtakos turės ir „Brexit“ (280)

Kitų metų valstybės biudžete nenumatoma naujų pakeitimų mokesčių sistemoje, tačiau nuo sausio...

Plintant koronavirusui – svarbi informacija tėvams: kas ir kada gali gauti „biuletenį“ už vaikų priežiūrą? (20)

Koronavirusui plintant visuomenėje, dalyje švietimo įstaigų pereinama prie nuotolinio ar mišraus...

Delfi tema. Kibernetiniam saugumui rekordiškai sunkūs metai: sukčiams lietuviai jau spėjo atiduoti milijonus (10)

Kibernetinio saugumo specialistai skaičiuoja, kad 2020 metais kibernetinių nusikaltėlių padaryta...

Minske sulaikyti medikai: skubią pagalbą pacientams teikiantis skyrius nebegali dirbti Cichanouskaja: režimas išsigando (212)

Minske sulaikyta 11 Baltarusijos respublikinio mokslinio-praktinio centro „Kardiologija“...

Primena suskubti dėl paramos: Lietuvos daugiabučiuose masiškai šalinami dujų balionai

Bendrijos, administratoriai ir savivaldybių įmonės aktyviai talkino gyventojams, išreiškusiems...

Dar vienas nerimo signalas Seime – koronavirusas diagnozuotas dviem darbuotojoms (9)

Seimo kanceliarijos dviem darbuotojoms nustatytas COVID-19 virusas.

Tyrimas: su šiuo veiksniu gali būti susijusios 15 proc. mirčių nuo COVID-19 (3)

15 proc. mirčių nuo COVID-19 ligos visame pasaulyje „gali būti susijusios su ilgalaikiu...

|Maža didelių žinių kaina