aA
Jau kelintą kartą stebime, kaip politikos ir visuomenės veikėjai įvarinėja save į kampą, susidūrę su jautria istorijos tema. Negalėčiau patikėti, kad tokia figūra kaip Vilniaus meras priimtų sprendimą nepasikonsultavęs bent jau su pora istorikų. Bėda tik, kad mūsų istorikai retai kada užklysta į specifinį istorijos filosofijos lauką, kuriame galima būtų rasti bent jau gaires suvokimui, kokia gi yra vieno ar kito istorijos fakto prasmė.
Liudvika Pociūnienė
Liudvika Pociūnienė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Tačiau politikai ir visuomenininkai atsiduria aklavietėje ne vien dėl neišmanymo. Dažniausiai koją pakiša arba radikalus susitelkimas vien į savo kiemo reikalus (analogiškas Trumpo „America first“), arba noras pasirodyti superliberaliu tolerantu. Ir viena ir kita kraštutinė pozicija – viso labo gryniausios provincializmo apraiškos.

Provincializmas nulemtas dešimtmečių kalėjimo socialistiniame lageryje ir giliai įsėdusio sovietmečio palikimo – pilietinio mažaraštiškumo ir korupcinių papročių (kai tikrieji motyvai ir veiksmai slepiami, o viešumoje demonstruojama absoliuti ištikimybė primestiems idealams). Tą provincializmą ir šiandien, jau skaičiuojant trečią nepriklausomybės dešimtmetį, įveikti sunku. Dar daugiau – jis persiduoda jaunesnei kartai. Juk Remigijus Šimašius tik nedidelę savo gyvenimo dalį praleido sovietinio režimo sąlygomis, turėjo galimybių matyti pasaulio ir sukaupti kitokios, demokratinės patirties...

Bet nereikia stebėtis dėl tokio visuomenę supriešinančio paslydimo. Demokratija iš esmės tėra valdymo forma, gal ir tobulesnė už anksčiau buvusias, bet forma, kurią nelygu, kuo užpildysi. Prasmės problema niekur neišnyko, ir tebėra toks pat rimtas iššūkis šiandienos mąstytojams kaip ir antikos ar XIX a. genijams. Norint rasti būdą gyventi su istorija tokia, kokia ji buvo, reikia keisti mąstymo lygmenį: gilintis į faktų, skaičių, prieštarų ir kertinių įvykių prasmę. Suprantama, kad tai – nelengva. Bet būtina, norint išvengti panašių klaidų ateityje.

Aš jau nebepykstu ant istorikų, kurie kartais negali aiškiai interpretuoti vieno ar kito istorinio fakto, juolab artikuliuotai apibendrinti didelio faktų korpuso, kuris dėl tų pačių istorinių aplinkybių ilgą laiką interpretuotas prieštaringai. Dar daugiau – istorikai, netgi tie, kuriems istorijos filosofija rūpi, nėra pajėgūs vienu mostu įveikti stereotipų, kuriais labai daugelis eilinių piliečių tebesinaudoja iki šiol, skirstydami kažkada gyvenusius žmones į geriečius ir blogiečius, į mūsiškius ir svetimus, tuos, kurie anapus fronto, tuos, kurių galima nelaikyti žmonėmis.

Istorikai, netgi tie, kuriems istorijos filosofija rūpi, nėra pajėgūs vienu mostu įveikti stereotipų, kuriais labai daugelis eilinių piliečių tebesinaudoja iki šiol, skirstydami kažkada gyvenusius žmones į geriečius ir blogiečius, į mūsiškius ir svetimus, tuos, kurie anapus fronto, tuos, kurių galima nelaikyti žmonėmis. Tokie stereotipai buvo eksploatuojami visais laikais, bet ekstremalias formas įgijo komunizmo ir nacizmo pavidalais.
Liudvika Pociūnienė


Tokie stereotipai buvo eksploatuojami visais laikais, bet ekstremalias formas įgijo komunizmo ir nacizmo pavidalais. Stereotipams visada reikėjo pavyzdžių – herojų ir niekšų. Etikečių klijavimas dažnai neturi nieko bendra su realybe. Pakanka vieno pasauliniu mastu žinomo pavyzdžio: paklauskime savęs, kas toks buvo Shindleris? (turbūt savo artimiausioje aplinkoje nedaug rasime žmonių, kurie nebūtų matę filmo pavadinimu „Šindlerio sąrašas“). Bet kas jis, tas žmogus? Nacionalsocialistų partijos narys, pramonės magnatas, atsakingas už Hitlerio iškilimą? Ar tūkstančių žydų gelbėtojas? Tiesos yra ir viename ir kitame apibūdinime. Tačiau bet kuri etiketė būtų netiksli. Ir joks istorikas nesiryš vienareikšmiškai pasakyti taip ar anaip, nes yra ir viena, ir kita.

Štai čia ir prieiname prie svarbaus supratimo, kad tikroji fronto linija tarp gėrio ir blogio eina per kiekvieno žmogaus širdį; ypač tokiais istorijos laikotarpiais, kuriuos pavadinti mėsmale turbūt būtų per švelnu. Toks supratimas leidžia matyti ir visą problemos sudėtingumą, ir atsakomybę, kurią prisiimdamas žmogus tampa asmenybe, o nuo jos išsisukinėdamas savo žmogiškąjį orumą praranda.

Menininkas apie tai turi daug didesnes galimybes kalbėti visiems nei istorikas, filosofas ar teisėjas. Todėl turbūt ne kartą dar grįšime prie Spielbergo ar Istvano Sabo kūrinių. Galiausiai prie Tolkieno, kurio alegorijos yra nepranoktas visų Antrojo pasaulinio karo preliudijų ir atomazgų vaizdinys: nykštukai, pernelyg susitelkę į savo turtus, kurie prisišaukia dar godesnio drakono puolimą; žiedas, suteikiantis neribotą autoritetą ir galią, bičiulystės ir kilnaus poelgio svarba... Vertybės, kurios išvaduoja iš siauro provincialaus požiūrio ir atveria visai kitus, nebijosiu žodžio – dvasinius horizontus.

Galima nukrapštyti skulptūras nuo Žaliojo tilto ir įsivaizduoti, kad su sovietiniais stereotipais jau baigta. Bet tai – tik lengvoji dalis. Žymiai sunkiau stereotipus nukrapštyti nuo smegenų...
Liudvika Pociūnienė


Tikrosios grumtynės tarp gėrio ir blogio vyksta kiekvieno žmogaus viduje. Kai kalbam apie istorines asmenybes, ne visada galim žinoti, kuo tos grumtynės baigiasi. Žmogus nenori palikti savo artimųjų plėšikų valiai ir stoja tarnauti į okupacinės teisėtvarkos struktūras, kuriose priverstas pasirašyti žydų tautybės asmenų perkėlimo į getą dokumentus; po kurio laiko (o gal nuo pat pradžių?) yra antinacinio pogrindžio dalyvis, už pasipriešinimą nacistinio režimo veiksmams įkalintas Štuthofe, nužudytas už pasipriešinimą jau sovietiniam okupantui... Kas jis toks – galime klausti kaip ir Shindlerio atveju.

Būtų geriau, kad Vilniaus meras tokį klausimą būtų uždavęs pats sau, prieš užsimodamas įtartinai paslapčia nuimti atminimo lentą Generolui Vėtrai. Apskritai, prieš imantis sprendimų istorijos įamžinimo klausimais, reikėtų atsikratyti provincialių stereotipų, nepriklausomai nuo jų ideologinės prigimties. Galima, pavyzdžiui, nukrapštyti skulptūras nuo Žaliojo tilto ir įsivaizduoti, kad su sovietiniais stereotipais jau baigta. Bet tai – tik lengvoji dalis. Daug sunkiau stereotipus nukrapštyti nuo smegenų...

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(167 žmonės įvertino)
4.5329

Top naujienos

Žmogus, iliustravęs epochą: lietuvis tapo septintojo dešimtmečio legenda (5)

Nors Stasio Krasausko pavardė šiandien gal ir nėra plačiai žinoma, šis lietuvis buvo tikra...

Sutrumpinusi darbo savaitę įmonė skaičiuoja rekordinius metus: kiti mums sukioja pirštą prie galvos (10)

Prieš kelis metus statybinės chemijos produktų vystymo ir platinimo įmonė „Tegra State“...

Atvykę į nuostabaus grožio paplūdimį poilsiautojai gailisi: verslininkų įžūlumas siutina ne tik lietuvius (71)

Nors daug žmonių atvykę į vieną gražiausių Europos vietų – Pozitaną, Amalfio pakrantėje...

Sinoptikai perspėja: atkeliauja pirmosios šalnos (5)

Iš šiaurės besileidžiantis šaltasis atmosferos frontas atneš nedaug lietaus, tačiau oras keletu...

Net vidurinės nebaigęs vyras sugebėjo metus laiko dirbti gydytoju kolegoms nieko neįtariant (71)

Leidykla „Briedis“ pristato pasauliniu bestseleriu tapusią tikrą istoriją apie ano amžiaus...

Mokytojos pastaba kaukę pamiršusiam vaikui įsiutino mamą: pasiūlė paskaičiuoti, kiek tai kainuoja (399)

Išpuolis mokykloje, kurį patyrė kaukę pamiršęs vaikas, privertė jo motiną susimąstyti, ar...

Atnaujintas paveiktų šalių sąrašas: praneša apie izoliacijos pokyčius (97)

Nuo pirmadienio, izoliuotis reikės atvykus iš Švedijos, Norvegijos, Bulgarijos, Gruzijos, Kanados,...

Brangiausių automobilių TOP 3: kokie modeliai bei kainos dominuoja Baltijos šalyse, Ukrainoje ir Baltarusijoje? (40)

„Porsche“, „Ferrari“, „Lamborghini“, „Bentley“ savo savininkus dažniausiai randa...

Amanda apie santykių formą, kurią praktikuoja retas: daugelis tai supranta kaip mano sutikimą miegoti su visais (56)

Amsterdame gyvenanti Amanda savo tikrojo vardo atskleisti nenori. Mergina atvira – ne visa jos...

CSKA nepaliko jokių vilčių Maksvyčio komandai – laimėjo Gomelskio taurę (2)

Maskvos CSKA penktadienį triuškinamai net 91:51 nugalėjo Permės „Parma“, kurią treniruoja...

|Maža didelių žinių kaina