aA
Seimo posėdis, kuriame buvo svarstomas trijų KT teisėjų paskyrimas, atvėrė opias teisinio reguliavimo problemas.
Liudvika Meškauskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
Liudvika Meškauskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
© DELFI

Nors niekas neabejoja, kad KT teisėjo pareigos yra aukščiausia profesionalaus teisininko karjeros pakopa, kandidatai į šio garbingo teismo teisėjus dažnai parenkami ir svarstomi, vadovaujantis politiniais motyvais ir kitais principais, neteikiant pirmenybės kandidatų profesionalumui, teisinio darbo patirčiai, jų indėliui į teisės mokslą.

Konstitucijos 103 straipsnyje tik lakoniškai yra nurodoma, kad atnaujinant KT vienu trečdaliu, po tris kandidatus į KT teisėjus skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o teisėjais juos skiria Seimas.

Taip pat Konstitucija nustato, kad šio teismo teisėjai turi būti nepriekaištingos reputacijos bei turi turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.

KT įstatymo 5 straipsnyje papildomai yra numatyta, kad kandidatų į KT teisėjus pavardės iki svarstymo Seime paskelbiamos spaudoje ir kad Seimui teikiamas KT teisėjų ir pirmininko kandidatūras svarsto Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas uždarame posėdyje ir po to savo nuomonę pateikia Seimui.

Akivaizdu, kad tokio teisinio reguliavimo, parenkant asmenis į šias svarbias ir atsakingas pareigas, nepakanka: būtinas atrankos procedūrų reglamentavimas KT įstatyme arba specialiame teisės akte, sudarymas sąlygų atrankos procedūrose dalyvauti platesniam kandidatų ratui, aiškių kandidatų atrankos kriterijų (prioritetų) nustatymas.

Atsižvelgiant į tai, kad KT teisėjus skiria Seimas, Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas turėtų pateikti Seimui ne po vieną, o bent po kelis kandidatus. Tokių procedūrų įvedimas ženkliai prisidėtų prie KT teisėjų skyrimo procedūros skaidrumo ir objektyvumo.

Skiriant žemesnio rango teisėjus, yra numatyta gana detali kandidatų atrankos procedūra, reglamentuota Teismų įstatyme ir kituose teisės aktuose. Prezidento kanceliarija paskelbia atranką Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje. Kandidatų sąrašo sudarymui paprastai nustatomas 14 dienų arba 2 mėnesių terminas.

Liudvika Meškauskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė. Konstitucinio Teismo teisėjų skyrimo džiunglės
© DELFI / Kiril Čachovskij

Pasibaigus šiam terminui, Nacionalinė teismų administracija pagal Prezidento kanceliarijai adresuotus prašymus ir bazių duomenis sudaro ir pateikia Prezidento kanceliarijai atrankoje ketinančių dalyvauti asmenų sąrašą. Prezidento kanceliarija, gavusi atrankoje ketinančių dalyvauti asmenų sąrašą, priima atitinkamą sprendimą ir po to atrankos procedūra tęsiama Pretendentų į teisėjus atrankos komisijoje.

Taigi, pirma, atrankoje gali dalyvauti visi pageidaujantys ir atitinkantys nurodytus kriterijus asmenys, antra, atranka vykdoma etapais, tokiu būdu sudaroma galimybė atrankos procese visapusiškai įvertinti kandidatų tinkamumą tam tikro teismo teisėjo pareigoms užimti.

Nuo 2020 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Teismų įstatymo pakeitimai, kuriais numatyta atranka ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų pareigas (iki tol kandidatūras į LAT teisėjus parinkdavo ir Lietuvos Respublikos Prezidentui pasiūlydavo Aukščiausiojo Teismo pirmininkas).

Netgi skiriant teisėjus į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Sąjungos Bendrojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjų pareigas yra organizuojama Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymais reglamentuota atrankos procedūra, kurioje visi asmenys, atitinkantys teisės aktuose nustatytus kriterijus, turi galimybę pateikti paraiškas ir dalyvauti atrankoje.

Skyrimo į KT teisėjus tvarka yra ydinga, nes joje neturi jokių galimybių dalyvauti asmenys, kurie nors ir atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, yra aukščiausio lygio teisės praktikai ir mokslininkai, bet jų nepasiūlė atitinkamo rango politikai.

Be to, teisės aktuose nereglamentavus atrankos procedūrų ir jų neatliekant, lieka neaišku, kodėl politiko pasiūlytas kandidatas yra pranašesnis už kitus jo kolegas. Atsižvelgiant į KT ypatingą vaidmenį, išskirtinis dėmesys atrenkant kandidatus turėtų būti kreipiamas į praktinio bei mokslinio darbo turinį, pirmenybę teikiant tiems teisininkams, kurie tiesioginiu praktiniu ilgamečiu darbu, nagrinėdami atitinkamas bylas, įgijo teisinio darbo stažą, bei teisės mokslininkams, kurių moksliniai darbai atitinkamoje teisės srityje yra pripažinti ir vertinami.

Pradėjus galioti atrankos procedūrai skiriant LAT teisėjus, skyrimo į KT teisėjus tvarka liko vienintelė, kurioje kandidatai į teisėjus parenkami tik subjektų, turinčių teisę siūlyti kandidatus, nuožiūra, t. y. be skaidrios atrankos procedūros.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(36 žmonės įvertino)
4.5000

Top naujienos

Pastebėję bent vieną iš šių 3 simptomų, kuo greičiau kvieskite greitąją pagalbą: kiekviena minutė yra aukso vertės (88)

Lietuvoje per metus insultą patiria apie 10 tūkst. žmonių, o 3,5 tūkst. lietuvių insultas...

Kremlius apsimelavo net švenčiausią sau dieną: milijonams žiūrovų pasiūlė klastotę (741)

Gegužės 9-oji arba Rusijoje vadinamoji Pergalės diena dešimtmečius neatsiejama nuo karinio...

Kraupus lietuvio nusikaltimas Airijoje: dukros akivaizdoje nužudė vaiko mamą vyras kalės iki gyvos galvos (18)

51-erių Airijoje gyvenantis lietuvis Edmundas Daukša pripažintas kaltu kraupioje nužudymo...

Po metų pertraukos sugrįžta legendinės, aukso amžių menančios kelionės, kuriose uždrausti džinsai (10)

Pasaulinė pandemija metams sustabdė ir istorinį Rytų ekspresą. Aišku, metai pertraukos – tik...

Po merkiančio lietaus periodo orai keisis: viena savaitgalio diena turėtų maloniai nustebinti (4)

Šiandien Lietuvos orus dar lemia mums labai neįprastas, net nuo Kaspijos jūros atkeliavęs pietinis...

Daktaras Rauba įvertino savo imuniteto būklę po antro skiepo: antikūnų tyrimo rezultatas – iškalbingas (242)

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro...

Andrius Užkalnis | D+

Iššifruoti Rusiją. Vienintelis rusų filmas, kurį reikia pamatyti (4)

Žinoma, tai ne vienintelis rusų filmas, kurį reikia pamatyti. Čia taip tik pasakiau, kad jūs...

Pasaulis gręžiasi į Kiniją vakcinų: kitos išeities nėra (36)

Pasaulis sparčiai tampa vis labiau priklausomas nuo Kinijos dėl vakcinų , kai Indijoje...

Nauja automobilių pardavimo tvarka apsunkino prekybininkų darbą: „Regitra“ tikina, kad laiko pasiruošti buvo per mažai (68)

Nuo gegužės įsigaliojusi nauja automobilių pardavimo tvarka, kuomet privalu iš „Regitros“...

Joana Balčiuvienė | D+

Laidotuvių etiketas, arba kaip nedera elgtis šarvojimo metu: gėda buvo klausytis (4)

„Negaliu kalbėt, Danute, aš pagrabe... Pagrabe, sakau!“ – rikteli dėdulė šarvojimo metu...