Dabartinę Švedijos demografinę padėtį XX amžiaus pabaigoje formavo keli persipynę faktoriai. Tai – karai ir humanitarinės nelaimės svetur bei begalinė atjauta ir svetingumas nelaimės ištiktiems svetimšaliams, nuolatos skatinami ir vietos politikų. Pirmieji reikšmingo dydžio musulmonų atvykimai į karalystę prasidėjo po pilietinių karų buvusios Jugoslavijos teritorijoje. Vėliau jų pramintais keliais patraukė nuo konflikto Somalyje bėgantys imigrantai, o šio amžiaus pradžioje plūstelėjo pabėgėliai iš Irako ir Sirijos.

Anais laikais poreikius priimti kuo daugiau atvykėlių paslaugiai atliepė ir skubiai taisomi įstatymai, iš esmės kuriantys rojų žemėje visiems, kurie tik sugebėdavo pasiekti Švediją ir pasiprašyti prieglobsčio. Laukiami buvo visi: be dokumentų, be profesijų ar socialinių įgūdžių. Turtinga, pažangi, atvira demokratija pasitikėjo gera žmogaus prigimtimi ir savo galimybėmis paversti atvykusius tokiais lyg ir švedais ar bent jau norinčiais tapti į juos panašiais. Tuo metu šalyje didžiausią grėsmę piliečių saugumui kėlė visokios baikerių gaujos ir iš Rytų Europos kartais užklystantys banditai. Savų banditų švedai neturėjo.

Nuomonė

Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (25)