aA
Rytas vaistinėje. Dirba tik viena kasa, bet eilutė juda sparčiai, nes daugeliui reikia vos vienos (tos pačios) prekės. Pagyvenusi pora paprašo jodido tablečių. Jų ima ir ponia, laukianti prieš mane – žmonės ruošiasi juodžiausiam scenarijui. Jeigu susprogs Astravo AE anapus sienos.
Liudas Dapkus
Liudas Dapkus
© Asmeninio albumo nuotr.

Lietuva, įstatymu uždraudusi pirkti baltarusišką elektrą ir rengianti civilinės saugos mokymus branduolinės katastrofos atveju, – maža figūra dideliame Kremliaus žaidime. Mūsų nerimas dėl antrojo Černobylio lyg ir turėtų būti savaime suprantamas Vakaruose. Tačiau taip nėra.

Kadaise ilgai ir aplaidžiai nesupratę hibridinio karo ir naujų propagandos instrumentų, dabar jie beviltiškai pralaimi kitame fronte. Tai – branduolinės lenktynės dėl įtakos ateities pasaulyje. Šiandien – apie šią retokai aptariamą dvikovą ir mūsų galimybes joje išlikti.

Jei per klaidą ar keisto smalsumo genami atsidūrę anapus valstybinės sienos pasikalbėtumėte su Astravo gyventojais apie ateitį, jums paaiškintų: viskas čia klostosi tiesiog puikiai.

Šios vietos – vienos nedaugelio Baltarusijoje, kur gruntas nebuvo užterštas ceziu per Černobylio avariją 1986 metais. Čia suvežė evakuotus iš kitų rajonų žmones, o pilkas nykus miestas ir jo apylinkės daug metų buvo priklausomi nuo kontrabandos į Europos Sąjungą apimčių. Taikus Kremliaus atomas dabar viską pakeitė. Statybos, investicijos, karinė bazė, naujos darbo vietos.

Svaiginanti puota svetima sąskaita. Tačiau už viską kada nors tenka susimokėti. Šiuo atveju pagirios gali būti itin sunkios.

Kas moka už vaišes? O svarbiausia – kodėl? Pirmasis atsakymas akivaizdus, į antrąjį atsakyti sudėtingiau. Dviejų reaktorių Astravo atominė elektrinė kainavo 10 milijardų eurų. Viena skurdžiausių Europos valstybių sau to negalėtų leisti, šiuos pinigus jai paskolino Rusija. Davė, kad sumokėtų projektą suplanavusiai ir įgyvendinusiai Kremliaus korporacijai „Rosatom“.

Tuo pačiu – pusei amžiaus užsikrautų energetinės priklausomybės naštą, o paskui dar mokėtų Rusijai už demontavimą ir panaudoto kuro saugojimą. Už dosniai paskolintus pinigus Minskas dar gavo rusiškų „Tor“ priešlėktuvinių sistemų ir apmokė savo kareivius Rusijoje. Smulkmena, bet turėjo būti malonu abiem pusėms.

Dviejų reaktorių Astravo atominė elektrinė kainavo 10 milijardų eurų. Viena skurdžiausių Europos valstybių sau to negalėtų leisti, šiuos pinigus jai paskolino Rusija. Davė, kad sumokėtų projektą suplanavusiai ir įgyvendinusiai Kremliaus korporacijai „Rosatom“.

Minskui tai – amžiaus projektas. Kremliaus kompanijai – tik vienas iš daugelio panašių epizodų. Šis monstras tapo didžiausiu pasaulyje branduolinių reaktorių eksportuotoju. Netolimoje ateityje, ko gero, turės tik vieną rimtesnį konkurentą – Kiniją.

Šitą atominį žaidimą V. Putinas laimi visų pirma dėl schemos, kurios sau pagal prigimtį ir nacionalinę teisę negali leisti demokratiškos šalys. Tai – valstybinio kreditavimo sistema, garantuojanti pergales tarptautiniuose konkursuose. Šiuo metu „Rosatom“ turi net 30 kontraktų dėl reaktorių statybos užsienyje, o tarptautinių projektų vertė – per 205 milijardus dolerių.

Plėtros tempai ir mastai – pribloškiantys. Nuo V. Putino atėjimo į valdžią 2000 metais rusai užsienyje reaktorių pastatė daugiau nei amerikiečiai, prancūzai, kinai ir Pietų korėjiečiai kartu sudėjus. 2007 metais įkurtoje korporacijoje dirba 250 tūkst. specialistų. Valstybinės energetikos kompanijos – V. Putino užaugintas trigalvis slibinas. O „Rosatom“ – plėšriausia galva. Kol kitos dvi – „Gazprom“ ir „Rosneft“, pastaruoju metu pridusę, reikalus bent iš dalies gelbsti branduolinis biznis.

„Rosatom“ praktiškai neturi konkurentų, nes veikia visai pagal kitą principą, nei daugelio kitų šalių kompanijos. Jos įkurtos tam, kad uždirbtų pinigus. Kremliaus korporacijos tikslas – kitoks. Tai strateginis eksportuotojas, kurio esminis tikslas – ne pelnas, o geopolitinė įtaka.

Valstybinės energetikos kompanijos – V. Putino užaugintas trigalvis slibinas. O „Rosatom“ – plėšriausia galva. Kol kitos dvi – „Gazprom“ ir „Rosneft“, pastaruoju metu pridusę, reikalus bent iš dalies gelbsti branduolinis biznis.

Toks, sakytum, V. Putino režimo batas, kurį įkišus į tarpdurį, paskui galima įsibrauti ir užvaldyti blogai saugomus namus. Kad tai vyktų kuo sklandžiau, greičiau ir plačiau, laikomasi ne sykį išbandytų schemų, tačiau esminis privalumas – pirkėjui (valstybei) pasiūloma ne tik prekė, bet ir paskola itin geromis sąlygomis. Taip jie laimi konkursus visuose žemynuose, braunasi į Europos Sąjungos ir NATO šalis. Taip jie supančiojo Vengriją, Bulgariją, įkėlė koją į Turkiją. Mielai pasiūlys paslaugą ir kitiems draugams Europoje, kur dėl palankių aplinkybių į valdžią demokratiškai bus išrinkti tam tikro mąstymo politikai.

Demokratiškos šalys veikia pagal griežtas taisykles. Todėl, tarkime, „Westinghouse“, didžiausia JAV branduolinių technologijų kompanija, neturi šansų konkuruoti su rusais daugelyje naujų rinkų. Pasekmės – skaudžios. Užsakymų nuolat mažėja, o pernai Vašingtonas skaudžiai pralaimėjo net tradicinės įtakos šalyje Egipte. Kairas 30 milijardų vertės projektą atidavė „Rosatom“. Žinoma, už gerojo Kremliaus skolintus pinigus.

Vienas simptominių šalies užvaldymo pavyzdžių – atominis projektas Vengrijoje, kurios buvimas Europos Sąjungoje vis labiau primena Trojos arklio istoriją. Rusija ir sovietai yra ne kartą okupavę šią šalį bei terorizavę jos žmones. Tačiau nepaisant istorinių žaizdų Budapešto ir Maskvos santykiai dabar primena pragmatišką flirtą.

Jų ašis – atominis projektas Pakso mieste. 1966-1987 metais sovietai ten pastatė keturių reaktorių AE. 2003-aisiais po rimto incidento rusai gavo užsakymą likviduoti padarinius. O štai 2014 m. Budapeštas pasirašė kontraktą su „Rosatom“ dėl naujos Pakso AE statybų.

Vienos pusės esminė sąlyga: 10 mlrd. eurų lengvatinė paskola. Kitos pusės pageidavimai protokoluose nebuvo fiksuoti, bet po šio susitarimo Vengrijos valdžios požiūris į V. Putino režimą tapo minkštas ir pūkuotas. Efektyvi propagandos kampanija apie neva atpigsiančią elektrą padėjo V. Orbanui ir jo partijai „Fidesz“ laimėti ne vienus rinkimus. Šioje ES ir NATO šalyje rusų šnipai jaučiasi kaip Vrubliovkos vasarnamiuose. Vengrija net pačius įžūliausius rusų agentus išsiunčia patylomis. Kad neerzintų Kremliaus.

Į Paksą atvyko tūkstančiai rusų atominės energetikos darbuotojų. Savaime suprantama, dalis jų yra FSB ir GRU agentai. Rusiško kapitalo investicijos į šios šalies ekonomiką ėmė sparčiai didėti, taip pat – ir įtaka valdžios atstovams. Klasikinis atominių spąstų atvejis, išmėgintas patyrusių Rusijos taikaus atomo ir kitų sričių specialistų.

Rusiško kapitalo investicijos į šios šalies ekonomiką ėmė sparčiai didėti, taip pat – ir įtaka valdžios atstovams. Klasikinis atominių spąstų atvejis, išmėgintas patyrusių Rusijos taikaus atomo ir kitų sričių specialistų.

Tačiau yra ir vilties teikiančių epizodų. Lietuva kelia gerą (nors ir pavėluotą) triukšmą dėl Astravo – pamažu tai pasiekia reikalingas ausis. Netekęs Vakarų eksporto rinkų Minskas bus priverstas drastiškai didinti vidinį elektros vartojimą, o tai savo ruožtu dar labiau kirs per rusiškos naftos ir dujų vartojimą.

Bolivija neseniai išspyrė pradėtą statyti „Rosatom“ 350 mln. dolerių vertės branduolinių tyrimų centrą (už paskolą). Paaiškėjo, kad buvusi valdžia taip mylėjo Maskvą, kad pasirašė reto įžūlumo korupcinį kontraktą. Skaudus antausis, kokių ateityje turėtų būti ir daugiau.

Rekordiškai smukusios naftos ir dujų kainos tuština Maskvos režimo išteklius. Po A. Navalno nuodijimo atsikvošėjusi Vokietija, panašu, sustabdys „Nordstream 2“ projektą. Tai – geri ženklai. Tačiau atominei V. Putino pasiutpolkei tai neturi jokios įtakos. Jei artimiausiu metu Vakarų valstybių požiūris nepasikeis, 2030-2040 metais branduolinės energetikos rinkoje dominuos dvi autoritarinės galybės – Rusija ir Kinija. Ar tai įmanoma pristabdyti? Vienintelis būdas – mažinti atominės energetikos santykį, kaip tai po Fukušimos katastrofos ir yra numatę kai kurios pažangios valstybės.

Po A. Navalno nuodijimo atsikvošėjusi Vokietija, panašu, sustabdys „Nordstream 2“ projektą. Tai – geri ženklai. Tačiau atominei V. Putino pasiutpolkei tai neturi jokios įtakos.

Atsinaujinančių šaltinių energetikos plėtra – esminė sąlyga, kuri leistų pažaboti šią branduolinę Kremliaus įtakos ataką. Kuo daugiau šalių tai supras, kuo anksčiau pamatys į tarpdurį kišamą paauksuotą rusišką kerzinį batą, tuo jiems bus sunkiau šitaip plėsti savo tinklus, o pasaulis taps saugesnis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(139 žmonės įvertino)
4.4748

Top naujienos

Įvertino Nausėdos sprendimus: tai naujas politinio susidorojimo žanras (220)

Prezidentas Gitanas Nausėda užkirto kelią buvusiems Sauliaus Skvernelio Vyriausybės nariams:...

Nuo COVID-19 mirė jaunas marijampolietis: jo ligos aplinkybės specialistams kelia klausimų (124)

Kauno klinikose antradienio naktį užgeso jauno Marijampolės miesto gyventojo gyvybė.

Liudininkai: Baltarusijoje įrengta stovykla protestuotojams kalinti, paviešintos nuotraukos (44)

Spygliuota tvora, žmonės su šunimis ir pusiau kalėjimo režimas. Taip rugpjūtį Baltarusijoje...

Alytuje gyvenantis jaunas tėvas įtariamas nužudęs naujagimį

Alytuje gyvenantis jaunas vyras įtariamas nužudęs naujagimį , teismas jį leido suimti trims...

Rekordinė para: daugiausiai pranešimų dėl sniego sukeltų nelaimių sulaukta iš trijų šalies rajonų kokių orų tikėtis toliau? (49)

Vis dar stebime besitęsiantį snygį. Daugiausiai pranešimų apie itin didelio sniego sukeltas...

Kartu su karantinu Vyriausybei iki vasario 28 d. siūloma pratęsti ir judėjimo ribojimus (750)

Vyriausybė trečiadienį turės apsispręsti ne tik dėl karantino pratęsimo iki pat pavasario....

Lietuvoje ruošia būdą investuoti kitaip – mokesčių nebūtų iki išsiimant sukauptą sumą (120)

Lietuvoje vėl keliamos diskusijos dėl galimybės pasiūlyti naujas investicines sąskaitas, kurioje...

Verslas sulauks didesnės paramos – aiškėja, kokios priemonės bus taikomos antruoju pagalbos paketu (38)

Šiuo metu derinamas 150 mln. Eur vertės antrojo pagalbos verslui paketas, jis startuos vasario...

Naudinga žinoti: mokslininkai paaiškino, kodėl motinos pienu žindomų kūdikių imunitetas yra tvirtesnis (4)

Kai gimstame, visą kūną padengia apsauginis sluoksnis iš mikrobų. Jei žinotume, kurias...

Pasigrožėkite: „Chanel“ pristatė 2021 m. pavasario ir vasaros aukštosios mados kolekciją

Prancūzų mados namai „Chanel“ , pristatydami savo 2021 metų pavasario – vasaros aukštosios...