aA
Norint suprasti šiandienos bei ateities geopolitines tendencijas, neturėtume pamiršti trijų spalvų – pasaulis tampa „pilkesnis“, „žalesnis“ ir „mažiau baltas“.
Linas Kojala
Linas Kojala
© DELFI / Karolina Pansevič

Tą sako Londono universiteto profesorius Paulas Morlandas. Savo naujoje knygoje jis primena, jog politiniai ir kariniai konfliktai, ekonomikos raida bei tarptautinė prekyba negali būti suprasti paliekant nuošalyje demografines tendencijas.

Su tuo, kad ir kaip būtų keista, yra linkę sutikti ir politiniai lyderiai. JAV prezidento Donaldo Trumpo kampanija pagrįsta tezėmis apie būtinybę stabdyti besikeičiančią šalies visuomenės socialinę sandarą bei apriboti imigraciją; Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Europą supančias demografines tendencijas, persipynusias su klimato kaita, pavadino „bomba“; Rusijos vicepremjerė Tatjana Golikova neseniai neįprastai atvirai pareiškė, jog valstybė „katastrofiškai netenka gyventojų“.

Nors ateities prognozės yra nelemta užduotis, populiacijos svyravimai atskirose valstybėse ar regionuose turi santykinai didesnį tikslumo potencialą. Bent jau apibrėžiant kontūrus keliems dešimtmečiams į priekį. Iš čia ir kyla trys minėtos spalvos.

Pirmąją, kalbančią apie „pilkėjimą“, sąlygoja dviejų faktorių kombinacija: mažėjantis gimstamumas ir ilgėjanti vidutinė gyvenimo trukmė. Nors atskirų šalių variacijų netrūksta, bendra tendencija yra gana aiški. Vidutinė globali gyvenimo trukmė 1990–1995 metais siekė apie 65 metus; šio šimtmečio pabaigoje bus gerokai perkopusi 80. Be to, 1975 metais planetos gyventojų amžiaus mediana buvo 22 metai, o 2100-aisiais taps dvigubai didesnė, Europoje kai kur perkopiant ir 50 metų ribą (2020-aisiais šis skaičius turėtų pasiekti apie 31). Kitaip tariant, pasaulio gyventojai gyvens ilgiau bei bus vidutiniškai kur kas vyresni nei dabar.

Tai turės įvairių pasekmių. Mokslininkai pastebi, kad kuo vyresnė visuomenė, tuo ji labiau linkusi į taikų bei ramų gyvenimą. Ir atvirkščiai – kuo daugiau jaunų žmonių, tuo didesnis (kartais perteklinis) entuziazmas, kuris gali išvirsti į neramumus.

Europai tai lyg ir žada neblogus dalykus; Senasis žemynas, virtęs tikrai gana senu, tikėtina, bus ramesnis pats iš savęs; kai kas šį faktorių laiko kertiniu atmetant analogijas esą dabar Europa yra ant panašios į tarpukario politinę suirutę slenksčio – vien todėl, kad tuo metu europiečiai į politinį radikalizmą krypo būdami vidutiniškai daug jaunesni.

Senasis žemynas, virtęs tikrai gana senu, tikėtina, bus ramesnis pats iš savęs; kai kas šį faktorių laiko kertiniu atmetant analogijas esą dabar Europa yra ant panašios į tarpukario politinę suirutę slenksčio.
Linas Kojala


Vokiečių sociologas Gunnaras Heinsohnas net išvedė indeksą, kuriame vertino vyresnių (55–59 m.) ir jaunų (15–19 m.) vyrų santykį skirtingose valstybėse. Šis rodiklis, anot mokslininko, yra „demografinio konflikto indeksas“ – kuo daugiau jaunimo ir mažiau vyresniųjų, tuo didesnė neramumų grėsmė; tai aiškina tuo, kad jaunajai kartai tenka varžytis dėl menkesnio vyresniųjų užleidžiamų darbo vietų skaičiaus, menksta galimybės socialiniam pripažinimui, kyla nepritekliaus rizika ir pan.

Žinoma, šis indeksas yra ribotas, neatsižvelgia į daugybę veiksnių (pvz., emigraciją, kuri gali subalansuoti amžiaus santykį valstybėje; ekonominį ir technologinį vystymąsi ir pan.). Bet tokie skaičiavimai patvirtina, kad daugelyje Europos šalių, tame tarpe ir Lietuvoje (indeksas siekia 0.8), ateitis turėtų būti gana lėta ir rami.

Vis dėlto aplink Europą – anaiptol; ypač didelis neramumų potencialas, pasak Heinsohno, Afrikoje. 1960 metais šiame žemyne gyveno 278 mln. žmonių; 2050-aisiais, manoma, gali siekti beveik 2,5 mlrd. Nors jau dabar gyventojų augimo tendencija dėl augančio pragyvenimo lygio šiame žemyne lėtėja, artimiausioje ateityje to dar nesijaus; todėl ir minėtame indekse 2017 metais itin aukštai žengia tokios šalys kaip Uganda, Zambija, Zimbabvė ar Malis, kur jaunų ir vyresnių vyrų santykis skiriasi 6–8 kartus.

Ne veltui Europos Sąjungos lyderiai, ypač susidūrę su migracijos krize ir vis dar jausdami jos pasekmes, kertine priemone laiko vystomąjį bendradarbiavimą bei investicijų Afrikoje didinimą. Įvairių socialinių problemų sureguliavimas ten, kur jos kyla, nelaukiant vėl galimai išaugsiančių atvykėlių srautų (kurie savo ruožtu skatina politinius kraštutinumus Europoje), yra bene vienintelis ilgalaikis problemos sprendimo būdas.

Ateityje senstanti Europos visuomenė ir mažėjanti darbingo amžiaus žmonių dalis sukurs situaciją, kai valstybių biudžetai, tikėtina, nebesugebės generuoti pakankamai pajamų, kad užtikrintų socialines garantijas. Kadangi politikai ryžtingų ir nepopuliarių reformų vengia, perspektyvos atrodo miglotos.
Linas Kojala


Kitas „pilkėjimo“ iššūkis Europai – ekonominis. Vokietijos kanclerė Angela Merkel kadaise ištarė sparnuotą frazę, jog Europoje susipina trys tendencijos: ten gyvena apie 7 proc. pasaulio populiacijos; žemynas sukuria apie ketvirtadalį bendro pasaulio BVP; bet tuo pat metu Europos išlaidos socialinei apsaugai sudaro apie pusę visame pasaulyje šiai sričiai išleidžiamų pinigų. Kitaip tariant, palyginus su kitais pasaulio regionais Europa yra itin dosni savo piliečiams – jiems garantuojamos įvairios išmokos, nuo ligos ir nedarbingumo pašalpų iki pensijos.

Visgi ateityje senstanti Europos visuomenė ir mažėjanti darbingo amžiaus žmonių dalis sukurs situaciją, kai valstybių biudžetai, tikėtina, nebesugebės generuoti pakankamai pajamų, kad užtikrintų socialines garantijas. Kadangi politikai ryžtingų ir nepopuliarių reformų vengia, perspektyvos atrodo miglotos.

Antra spalva – „mažiau balta“. Kadangi populiacijos sprogimą XIX a. pradėjo anglosaksai, kurių skaičius augo sparčiausiai, baltaodžiai kurį laiką dominavo Vakarų pasaulyje, tačiau dabar tendencijos keičiasi.

JAV pastaruoju metu tai yra dominuojanti politinė tema. Pavyzdžiui, prezidentas Trumpas prieš keletą dienų sukėlė skandalą keturioms JAV Kongreso narėms, trys iš kurių gimusios JAV, bet turinčios šaknų Somalyje, Puerto Rike, Palestinoje, pasiūlydamas „grįžti namo“. Kritikų pavadintas rasistu, jis nesulaukė aršios savo partijos rėmėjų kritikos – netgi priešingai, 40 proc. apklaustų amerikiečių prezidentą palaiko.

Jau dabar gamta atsiima didžiulius plotus Japonijoje, kurioje dėl retėjančių gyventojų apleidžiami ištisi miesteliai; tuo metu visoje ES 1990–2015 metais buvo atkurtas miškingas plotas, prilygstantis Portugalijos teritorijai.
Linas Kojala


Tokia situacija sąlygota fakto, kad Trumpas tikslingai siekia mobilizuoti baltaodžių amerikiečių elektoratą, kuris mažėja. Baltaodžių dalis JAV 1965 metais sudarė 85 proc., 2005 – 67 proc., netolimoje ateityje smuks žemiau 50 proc. ribos. Apčiuopiama dalis elektorato atvirai deklaruoja siekį stabdyti tokias tendencijas, ypač ribojant imigraciją (pvz., siena su Meksika, nors pokyčių priežastys kur kas kompleksiškesnės), todėl palaiko Trumpą.

Galiausiai trečioji spalvinė kryptis rodo, pasaulis gali tapti „žalesnis“. Nors bendras planetos gyventojų skaičius didėja ir per artimiausius keletą dešimtmečių gali perkopti 10 mlrd. ribą, augimo tempai traukiasi. Per pastaruosius 40 metų populiacijos augimas smuko nuo maždaug 2 proc. iki 1 proc. kasmet. Jei tai tęsis, o klimato kaita bus pristabdyta piliečių valios bei technologinių pokyčių, optimistinio scenarijaus atveju galėtų paversti pasaulį žalesniu.

Jau dabar gamta atsiima didžiulius plotus Japonijoje, kurioje dėl retėjančių gyventojų apleidžiami ištisi miesteliai; tuo metu visoje ES 1990–2015 metais buvo atkurtas miškingas plotas, prilygstantis Portugalijos teritorijai.

Tad pokyčiai bus tiek pozityvesni, tiek keliantys naujus iššūkius. Svarbiausia, kad į juos būtų atsižvelgiama jau dabar, nes pasekmes imsime jausti anksčiau, nei kartais manome.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(27 žmonės įvertino)
4.0741

Top naujienos

Lietuvoje įkliuvo svetimus duomenis pasisavinusiems įsilaužėliams talkinęs „pinigų mulas“ (7)

Kompiuteriniai sukčiai surado talkininkų Lietuvoje – Vilniuje įkliuvo dviem bendrovėms...

Ministerija atsisako kompensacijų el. paspirtukams ir dviračiams: vietoj to siūlys važiuoti viešuoju transportu (88)

Sniegas tirpsta akyse, o tai reiškia, kad paspirtukai į gatves išriedės jau netrukus. Jų kasmet...

Po Toliato atvejo kunigai sunerimo: kreipėsi pagalbos į vadovybę (551)

Lietuvoje netylančios kalbos apie Stambulo konvencijos ratifikavimą gerokai suskaldė ir net...

JK skuba surasti vieną pavojingą „braziliškosios atmainos“ koronaviruso nešiotoją: jautėmės pernelyg ramūs (4)

Jungtinėje Karalystė je, šalyje, kurioje pirmą COVID-19 vakcinos dozę jau gavo 20 mln....

Meteorologai perspėja: netrukus grįš žiema, snigs, pustys ir šals iki -7 (26)

Artimiausią parą orai bus pavasariški, o vėliau ims vėsti, perspėja meteo.lt.

Vilniečiai pasibaisėję: nutirpęs sniegas atvėrė piktžaizdę po daugiabučių balkonais (42)

Pagaliau atšilus orams ir tirpstant šiemet gausiai iškritusiam sniegui, atsivėrę vaizdai...

Lina Širvinskienė | D+

Papasakojo, kaip darbo pokalbyje turėtų elgtis kandidatas: tai, ką lig šiol laikėte nederamu elgesiu, yra dideli pliusai pataria Lietuvos TOP darbdaviai

Galvojate, kad pripažinimas, jog ko nors nemokate, rodo jūsų neprofesionalumą? O klausinėti apie...

Vairuotoju JK dirbęs lietuvis atleistas, nes nedėvėjo kaukės: paaiškinimas darbdavio neįtikino (20)

Britanijoje vairuotoju dirbęs lietuvis Deimantas Kubilius įpusėjus karantinui buvo atleistas iš...

Pavasaris atsiskleidė visu grožiu: pasirodė pirmieji žiedai (2)

Džiugios žinios išsiilgusiems žiedų – po ilgos žiemos pasirodė pirmosios gėlės. Vos...

Sužinojus, kur kalės Navalnas – šokas: ten vyksta negeri dalykai (500)

Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas , išlikęs gyvas po apnuodijimo cheminėmis...