Neoficialūs vidurio kadencijos rinkimų skaičiai rodo, jog valdančioji Respublikonų partija, kurią į priekį veda prezidentas Trumpas, išsaugojo daugumą Senate, kuriame buvo renkama kiek daugiau nei trečdalis iš 100 atstovų.
Tačiau Atstovų rūmuose, kuriuose pasikeitė visi 435 kongresmenai, nuo šiol pranašumą turės Demokratai.
Tad tai vieni iš rinkimų, kuriuose nei viena partija nepripažins pralaimėjimo. Praktiškai abi jos pasiekė minimalų rezultatą: Respublikonai įrodė sutelktumą bei nesubyrėjo chaoso kupinu politiniu metu, o Demokratai, tikėjęsi anti–Trumpo rinkėjų bangos, sustiprino pozicijas.
Istorija bei nuomonių apklausos rodė, kad to ir galėjome tikėtis. Visuose vidurio kadencijos rinkimuose nuo JAV pilietinio karo XIX a. prezidento partija vidutiniškai prarasdavo 32 vietas Atstovų rūmuose ir porą – Senate.
Rezultatus įprastai paveikia ir prezidento populiarumo rodikliai. Kai jie nesiekia 50 proc., Atstovų rūmuose šalies vadovo partija istoriškai prarasdavo vid. 37 vietas; kai prezidentas gerai vertinamas daugiau nei pusės rinkėjų, netektys sumažėja iki 14 vietų.
Preliminarūs rezultatai rodo, kad šiuose rinkimuose Demokratai įgis maždaug 34 papildomus mandatus Atstovų rūmuose, o Respublikonai, palankaus rinkimų žemėlapio dėka, tris Senate. Kadangi Trumpo populiarumas balansuoja ties 40 proc. riba, tad ir praradimai kiek didesni, nei minimalūs.
Prezidentas nuoširdžiai stengėsi, kad rezultatai būtų kuo geresni. Jis surengė dešimtis susitikimų su rinkėjais, glėbesčiavosi su Respublikonų kandidatais, įspėjo, jog Demokratų pergalė lems atvertas sienas nevaldomai imigrantų invazijai.
Kitoje pusėje aktyviai įsitraukė eksprezidentas Barackas Obama. Šie tiek pamindamas tradiciją, jog buvę JAV lyderiai tiesiogiai nebesikiša į politiką, jis agitavo už savo partiečius, ragino amerikiečius nepasiduoti gąsdinimams bei atkurti tikrąjį šalies charakterį.
Dabar Trumpas džiaugsis įrodęs, kad jo politika nėra visuotinai pasmerkta, Obama galės konstatuoti, jog Demokratams tekusi Atstovų rūmų kontrolė ne tik atvers duris Trumpo veiklos, sąsajų su abejotinais verslais ir Rusija tyrimams, bet ir sudarys sąlygas blokuoti prezidento iniciatyvas (pvz., sienos su Meksika statyba taps dar sudėtingesnė, nes būtent Kongresas tam turi paskirti lėšas).
Ko galima tikėtis dabar? Tikėtinos kelios kryptys.
Visų pirma, panašiai kaip Lietuva po Vėlinių pradeda puoštis artėjančioms Šv. Kalėdoms, taip ir JAV po vidurio kadencijos rinkimų ims dar garsiau diskutuoti apie 2020-uosius, kuomet bus renkamas prezidentas.
Antra, Demokratų partija ieškos lyderio. Jei Trumpas jau paskelbė, kad sieks būti perrinktas, ir, ko gero, didesnės opozicijos partijos viduje neturės, Demokratų gretose aiškaus kandidato nėra.
Šių rinkimų rezultatai bus orientyras: panašu, kad šiandien daugelis kraštutinių kairiųjų partijos kandidatų nepasirodė itin sėkmingai, tuo metu nuosaikesni Demokratų politikai šventė ne vieną pergalę.
Tad partijos viduje, tikėtina, sustiprės būtent centristai ir jų siekis priešpastatyti Trumpui ne politinio spektro tolimajame kairiajame krašte esantį kandidatą, o centristą. Dabartiniam prezidentui įveikti oponentą, kuris siekia įtikti ir nuosaikiems kairiesiems, ir centristams, gali būti sunkiau, nei kraštutinį kairįjį.
Trečia, tikėtini pokyčiai Trumpo administracijoje. Prezidentas pats užsiminė, jog po vidurio kadencijos rinkimų įprastai būna atleidimų bei naujų paskyrimų aukščiausiame politiniame lygmenyje metas.
Tad gali keistis Trumpo nemėgstamas Generalinis prokuroras Jeffas Sessionas, o gal ir visame pasaulyje pagarbą užsitarnavęs Gynybos sekretorius Jimas Mattisas.
Bet kuriuo atveju tai neturėtų mūsų stebinti – ši Trumpo administracija jau ir taip yra rekordininkė vertinant, kiek aukščiausio rango pareigūnų jau buvo pakeisti.
Galiausiai bus įdomu stebėti, kaip keisis paties Trumpo taktika. Iki šiol jam aiškus prioritetas buvo vidaus politika – mokesčių sistemos reforma, imigracija, sveikatos apsauga.
Jis daug keliavo po valstijas, praktiškai ruošdamasis ne tik vidurio kadencijos, bet ir prezidento rinkimams. Puikias sąlygas tam sudarė faktas, jog tiek Senate, tiek Atstovų rūmuose dominavo jo partija – Respublikonai, tad priimant teisės aktus jis dažniausiai būdavo palaikomas.
Dabar bus sunkiau: Trumpo iniciatyvos bus blokuojamos Atstovų rūmuose, kuriuose susiskaldymas tarp valdančiosios ir opozicinės partijų, neleidžiantis pasiekti konsensusų, panašu, nemažės.
Tai gali paskatinti Trumpą būti aktyvesniu užsienio politikoje ir taip kompensuoti vidaus politikos sunkumus. Gerai tai ar blogai, skonio reikalas.