Kembridžo universiteto mokslininkai išnagrinėjo kelias dešimtis sociologinių tyrimų, atliktų 137-iose pasaulio valstybėse. Rezultatai – iškalbingi; beveik devyni iš dešimties liberalios demokratijos valstybėse gyvenančių žmonių (apie 1,2 mlrd.) neigiamai vertina Rusiją. Kritiškai į Kiniją žvelgia trys ketvirtadaliai.
Be to, Kremliaus įtaka linkusi menkti – net ir šalyse, kur terpė buvo santykinai jai palankesnė. Pavyzdžiui, per dešimtmetį teigiamai žvelgiančių į Rusiją Vengrijoje sumažėjo nuo 45 iki 25 proc.; Graikijoje – nuo 69 iki 30 proc.
Jei požiūris į autokratines šalis tampa vis kritiškesnis, tai Vakarų valstybių tarpusavio vienybė, atrodo, išgyvena renesansą. Štai išsivysčiusių šalių visuomenių palanki nuomonė apie Jungtines Valstijas (JAV) šoktelėjo iki 64 proc.
Laikotarpis, kuomet kalbėta apie transatlantinių santykių pasitikėjimo krizę, atrodo toli praeityje (nors iš tikrųjų nuo gilios duobės praėjo vos keleri metai). Europos valstybės aiškiai suvokia priklausomybę nuo JAV saugumo garantijų; tuo metu amerikiečiams svarbūs sąjungininkai, su kuriais atliepti geopolitinius, technologinius, ekonominius iššūkius yra lengviau.
Tokie rezultatai turėtų nuteikti optimistiškai. Jie rodo, kad demokratinės valstybės geba kritiškai vertinti autokratinius režimus, net jei šie investuoja milžiniškas lėšas į dezinformacijos sklaidą. Be to, skirtys požiūryje į politinį procesą, institucijų veikimą, žmogaus teises skatina jas aktyviau ginti.
Kitaip tariant, pasaulis vis labiau skaldosi į demokratinį, kuris geopolitinius iššūkius traktuoja vienaip, ir likusį, kuriame dominuoja priešingas požiūris.
Ši aplinkybė nėra tik „įdomus faktas“. Ji apsunkina Vakarų šalių pastangas izoliuoti Rusiją bei visa apimtimi realizuoti ekonomines sankcijas. Sunku paneigti, kad Kremliaus ekonomiką palaiko galimybė apeiti spaudimo priemones naudojantis trečiųjų šalių pagalba.
Tokias įvairių pasaulio regionų nuostatas Rusijos atžvilgiu lemia įvairios aplinkybės. Kai kurios šalys akcentuoja ekonominius ryšius (pvz., Bangladešo atstovas teigė, kad jo valstybė susilaiko nuo kritikos Rusijai, mat ši stato branduolinę jėgainę). Kitos naudojasi nutrūkusiais Europos šalių ir Rusijos energetiniais ryšiais siekdamos gauti pigesnių žaliavų.
Šios skirtys matysis ir šią savaitę. Miunchene vyks svarbiausia globali saugumo konferencija, kurioje dalyvauja valstybių ir vyriausybių vadovai, ekspertai, žiniasklaidos atstovai. Šis renginys jau yra įėjęs į istoriją; 2007 metais Vladimiro Putino kalba, kurioje jis dėl visų Rusijos negandų vertė kaltę Vakarams, laikoma lūžio tašku, pradėjusiu Kremliaus agresijos laikotarpį. Praėjusiais metais į Miuncheną atvykęs Volodymyras Zelenskis desperatiškai siekė sutelkti paramą ir išvengti karo, bet invazija prasidėjo vos po kelių dienų.
Konferencijoje dominuos paramos Ukrainai tema, kuri bus aptariama ir pirmą kartą Rytų Europos studijų centro organizuojamame gretutiniame renginyje. Taip pat – NATO rytinio sparno stiprinimo dilemos. Vis tik svarbiausios diskusijos vyks renginio kuluaruose – galbūt ten įvyks ir JAV valstybės sekretoriaus bei Kinijos diplomatijos vadovo susitikimas. Viliamasi, kad dialogas bus paskata išvengti susidūrimų.
Tačiau esminių proveržių tikėtis sunku; pasaulis vis labiau skyla į dvi dalis.
