aA
Harry Trumanas į 1952 metų JAV prezidento rinkimus žengė be didelio optimizmo. Tūkstančius gyvybių nusinešęs karas Korėjoje bei korupciniai administracijos veikėjų skandalai susilpnino tuomečio šalies vadovo pozicijas – net savojoje Demokratų partijoje jis turėjo vos trečdalio palaikymą.
Linas Kojala
© DELFI / Andrius Ufartas

Nenuostabu, jog dar kandidatų kėlimo proceso pradžioje, patyręs nesėkmę balsavime Naujojo Hampšyro valstijoje, Trumanas nusprendė pasitraukti iš kovos. Vėliau savo memuaruose jis rašė rimtai net neplanavęs būti perrinktas; tai skamba kiek paradoksaliai žinant, kad šis politikas dažnai įvardijamas kaip vienas iš dešimties geriausių visų laikų prezidentų.

Trumano atvejis tarsi atspindi bendras tendencijas. Iš 44 JAV prezidentų iki Donaldo Trumpo vos keturiolika dirbo dvi pilnas kadencijas (išskyrus Frankliną Rooseveltą, kuris iki konstitucinių apribojimų atsiradimo buvo išrinktas net keturiskart). Kitų politikų likimai buvo arba tragiški (iš viso aštuoni lyderiai mirė arba buvo nužudyti eidami pareigas), arba politiškai nesėkmingi.

Trumpas neturi konkurentų savojoje Respublikonų partijoje. Teoriškai šios partijos nariai dalyvaus pirminiuose balsavimuose spręsdami, ką kelti kandidatu nacionaliniuose rinkimuose (kitaip tariant, dabartinis prezidentas automatiškai nėra kandidatas); praktiškai akivaizdu, jog Trumpui pirštinės mesti niekas neišdrįs. To priežastis – prezidento populiarumas partiečių tarpe, kuris nuolatos balansuoja ties įspūdinga 90 proc. riba.
Linas Kojala

Nors iki nacionalinių rinkimų 2020-aisiais liko beveik 500 dienų, dabartinis prezidentas praėjusią savaitę daugiatūkstantinei miniai oficialiai patvirtino sieksiantis antros kadencijos.

Tad rinkiminė kova jau verda, o istorikai žvalgosi į praeitį, ekonominius rodiklius ir kitas prielaidas bandydami nuspėti, ko galima tikėtis. Ką visa tai žada Trumpui? Panašu, jog netrūksta peno nei prezidento šalininkams, nei tiems, kurie nusiteikę pokyčiams.

Palankūs ženklai Trumpui

Nors, kaip ir minėta, tik apie trečdalis JAV prezidentų darbavosi daugiau nei vieną kadenciją, naujausių amžių patirtis Trumpą turėtų džiuginti. Nuo XX a. pradžios iš devyniolikos perrinkimo siekusių prezidentų absoliuti dauguma – keturiolika – pasiekė tikslą. Tą pavyko padaryti ir nemažą kritikos bangą po pirmosios kadencijos atlaikiusiam Trumpo pirmtakui Barackui Obamai, ir nevienareikšmiškai dėl karo Irake vertintam George‘ui Bushui jaunesniajam, ir apkaltą išgyvenusiam Billui Clintonui.

Būtent pastarasis politikas paskutinį kartą įveikė perrinkimo siekusį prezidentą – 1992–aisiais Clintonas nurungė George'ą Bushą vyresnįjį. Prieš tai Baltuosius Rūmus jau po ketverių metų paliko Jimmy Carteris (1980), Geraldas Fordas (1976), Herbertas Hooveris (1932) ir Williamas Taftas (1912).

Be to, priešingai nei Trumanas, Trumpas neturi konkurentų savojoje Respublikonų partijoje. Teoriškai šios partijos nariai dalyvaus pirminiuose balsavimuose spręsdami, ką kelti kandidatu nacionaliniuose rinkimuose (kitaip tariant, dabartinis prezidentas automatiškai nėra kandidatas); praktiškai akivaizdu, jog Trumpui pirštinės mesti niekas neišdrįs.

To priežastis – prezidento populiarumas tarp partiečių, kuris nuolatos balansuoja ties įspūdinga 90 proc. riba.

Atlaikęs Demokratų antpuolius (ypatingai – Rusijos kišimosi į rinkimus tyrimą, kuris mirtino smūgio jo prezidentavimui nesudavė) bei žengęs keletą partijos ideologijai reikšmingų žingsnių (pvz., paskirti du Aukščiausiojo Teismo teisėjai sustiprino šios institucijos teisėjų korpuso konservatyviąją dalį), Trumpas yra sunkiai pajudinamas; todėl buvusio Masačiusetso gubernatoriaus Billio Weldo išreikštas noras varžytis yra veikiau simbolizmas ir savireklama.

Trumpas niekada nebuvo nutraukęs rinkimų kampanijos. Nuo pat pirmos dienos Baltuosiuose Rūmuose jis skyrė daug laiko kelionėms po šalį ir susitikimams su rinkėjais – vien didelio masto renginių priskaičiuojama daugiau nei pusė šimto.
Linas Kojala

Geri ir ekonominiai valstybės rodikliai. Nuo 2017–ųjų pradžios JAV ekonomika (vertinant bendrąjį vidaus produktą) kiekviename ketvirtyje augdavo keliais procentais, o šių metų pradžioje padidėjo 3,1 proc. Be to, nedarbo lygis, kadencijos pradžioje siekęs puspenkto procento, dabar yra ties 3,6 proc. riba (mažiausia nuo 1969 metų).

Tuo pačiu tęsėsi ir atlyginimų augimas. Nors galima svarstyti, kiek tai susiję su prezidento sprendimais, o kiek tęsiasi dar anksčiau prasidėjęs ekonomikos augimo tarpsnis, dalį nuopelnų dėl pradėtos mokesčių reformos ir biurokratinių suvaržymų atlaisvinimo Trumpas tikrai prisiims.

Galiausiai Trumpas niekada nebuvo nutraukęs rinkimų kampanijos. Nuo pat pirmos dienos Baltuosiuose Rūmuose jis skyrė daug laiko kelionėms po šalį ir susitikimams su rinkėjais – vien didelio masto renginių priskaičiuojama daugiau nei pusė šimto.

Be to, sutraukdamas milžinišką žiniasklaidos dėmesį jis ir vėl gali tikėtis dominuoti viešojoje erdvėje – bei gauti nemokamos reklamos (praėjusioje kampanijoje Trumpo užimto nemokamo eterio vertė buvo įvertinta 2 mlrd. JAV dolerių).

Nepalankūs signalai

Viena iš pagrindinių Trumpo bėdų išlieka kritiška visuomenės nuomonė. Nuo 1952 metų joks prezidentas, kurio populiarumas „Gallup“ apklausoje siekė mažiau nei 48 proc., nėra laimėjęs rinkimų; Trumpui šioje skalėje iki šiol neperžengiama 46 proc. riba; tuo pačiu yra perrašoma istorija – jis vienintelis iš šalies vadovų niekada neturėjo bent pusės rinkėjų palankumo.

Galbūt tai neturėtų stebinti, mat ir 2016 metais Trumpas absoliučiais skaičiais surinko 3 milijonais mažiau balsų nei varžovė Hillary Clinton.

Tai nesukliudė jam laimėti, mat elektoratas buvo tinkamai pasiskirstęs geografiškai (skaičiuojama, kad prezidento rinkimų rezultatai galėjo būti priešingi, jei vos 78 tūkst. rinkėjų trijose kertinėse valstijose – Pensilvanijoje, Mičigane ir Viskonsine – būtų balsavę kitaip; nenuostabu, kad tik prasidėjusi prezidento perrinkimo kampanija jau dabar koncentruojasi būtent ten). Trumpas tuo pagrįstai didžiuojasi ir tikina, jog būtų laimėjęs ir absoliučiais rinkėjų skaičiais, jei tai kažką lemtų.

Bene svarbiausias rinkimų veiksnys iki šiol yra nežinomas. Jei Respublikonai neabejotinai pasirinks Trumpą, tai Demokratų pusėje dėl nominacijos varžosi net 23 kandidatai. Kadangi rinkimai yra ne kas kita, o pasirinkimas iš konkrečių kandidatų (JAV atveju – vos dviejų, su visa pagarba mažesnių politinių jėgų atstovams), jų pavardės kuria unikalią politinę dvikovą, peržengiančią bet kokias istorines tendencijas.
Linas Kojala

Visgi norint pakartoti trapią pergalę reikia atsižvelgti ir į kai kuriuos demografinius pokyčius. Pavyzdžiui, bendrame elektorate per ketverius metus sumenko dalis tų, kurie yra sąlyginai mažiau išsilavinę baltaodžiai; tai buvo svarbi Trumpo elektorato dalis prieš trejus metus, bet tuomet ji sudarė 45, o kitąmet – jau tik 40 proc.

Nepaisant to, prezidentas neatrodo linkęs prioretizuoti naujų rinkėjų grupių pritraukimo. „Mano rinkėjų bazė tokia stipri, jog nežinau, ar verta tą daryti“, – savo populiarumo reitingą „Time“ leidiniui komentavo Trumpas.

Ekonomikos rodikliai, kad ir kokie geri bebūtų, taip pat vertinami dviprasmiškai. Nors apie 70 proc. situaciją šalyje vertina labai gerai, tik 41 proc. laurus dėl to priskiria Trumpui, rodo „Quinnipiac“ tyrimas. Juolab kad jau minėtas George‘as Bushas vyresnysis pralaimėjo rinkimus, nors ekonomikos augimo tempai jo prezidentavimo metu buvo ne ką mažesni.

Svarbiausias nežinomasis

Tiesa, bene svarbiausias rinkimų veiksnys iki šiol yra nežinomas. Jei Respublikonai neabejotinai pasirinks Trumpą, tai Demokratų pusėje dėl nominacijos varžosi net 23 kandidatai.

Kadangi rinkimai yra ne kas kita, o pasirinkimas iš konkrečių kandidatų (JAV atveju – vos dviejų, su visa pagarba mažesnių politinių jėgų atstovams), jų pavardės kuria unikalią politinę dvikovą, peržengiančią bet kokias istorines tendencijas.

Laukti liko nebe taip ilgai – jau kitų metų vasarį prasidės vidinė Demokratų kova, o vasarą startuos nacionalinė kampanija.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(15 žmonių įvertino)
4.2667

Top naujienos

Gentvilas: Karbauskiui iki naujų rinkimų svarbu saviškiams įrodyti, kad jis gali valstybės vadovus stumdyti kaip šaškes

„Karbauskis bandė pademonstruoti, kad jis gali stumdyti kaip šaškes valstybės vadovus, ir toliau...

Brundza siūlo nesustoti su automobilių mokesčiu: apie tai kalbu daugiau nei 10 metų (283)

„Tai tik nedidelis žingsnelis, ir tai, ne į priekį, o įstrižai“, – taip apie trečiadienį...

Alytaus meras apie milžinišką gaisrą: rytoj miestas gyvens normalų gyvenimą (41)

Sutemus Alytuje tęsiasi gaisro padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ gesinimo darbai,...

Apžvalgininkai: tai buvo pagrindinė ir esminė Karbauskio klaida (263)

„Klaida buvo į savo rinkimų sąrašą priimti labai skirtingus žmones, turbūt orientuojantis tik...

Lavija Šurnaitė. Gniuždantis laimės kultas (40)

Nuolat girdime kalbas, o kartu ir pačios kalbame apie tai, kad mūsų visuomenėje (visas pasaulis...

Sostinėje – prabangių drabužių išpardavimas, į kurį veržėsi net per užrakintas duris (62)

Trečiadienio rytą sostinėje kelioms dienoms duris atvėrė vardinių drabužių pop-up...

Užkalnis. Valdžia pasmerkta ir pasirašė sau nuosprendį (160)

Ši valdžia turi tiek pat jėgų, kiek subliuškęs balionas – ir tai buvo aišku dar prieš...

Turistų traukos taikinys Lietuvos pakraštyje – žmonės netingi atvykti net iš tolimiausių šalies miestų (41)

Savaitgaliais į Paliesiaus kaimą, esantį Ignalinos rajone, suvažiuoja nemažai automobilių,...

Nusprendė patikrinti seną mitą: negi skausmui ir orgazmui turime tą pačią veido išraišką (5)

Ar esate girdėję, kad žmogus orgazmo metu nutaiso tą pačią mimiką , kaip ir patirdamas...

Per ištaigingus Putino vizitus – kuriozinės situacijos (137)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį apsilankė Saudo Arabijoje, taip...