Linas Kojala. Karinė parama Ukrainai – su derybų prieskoniu

Tai atspindi Vakarų šalių prioritetą – intensyvinti karinės paramos tiekimą. Tad tokių proveržių pastaruoju metu buvo ne vienas.

Štai Jungtinių Amerikos Valstijų nuo gruodžio 9 d. iki dabar skirta karinė pagalba sudaro 40 proc. visos paramos dydžio. Jungtinės Karalystės premjeras vasarį kalbėjo, kad per tris pastaruosius mėnesius skyrė daugiau, nei per visą laiką iki tol nuo invazijos pradžios. Nei tankai, nei naikintuvai nebėra neperžengiama „raudonoji linija“.

Lūkestis – visa ši ginkluotė padės Ukrainai rengiant kontrataką. Netrukus, tikėtina, prasidėsiančių veiksmų tikslas – išvaduoti kiek įmanoma daugiau okupuotų žemių, kurios šiuo metu sudaro apie 17 proc. Ukrainos teritorijos.

Vis tik yra ir „bet“.

Tuo pačiu Vakarų šalyse – politikų kalbose, taip pat mano neformaliuose susitikimuose Miunchene, Vašingtone ir kitur – jaučiasi sentimentas sieti spartų paramos tiekimą su būsimosiomis derybomis. Kitaip tariant, Ukrainos sėkmė fronte turi sukurti kiek įmanoma palankesnes sąlygas duoti postūmį politiniam procesui. Tam tikru atskaitos tašku tikintis to pradžios gali tapti NATO Viršūnių susitikimas Vilniuje, vyksiantis liepos mėnesį.

Tą lemia kelios aplinkybės. Visų pirma, materialiniai suvaržymai; Vakarų parama esamomis apimtimis nėra tvari. Amunicijos ir ginkluočių sistemų ištekliai senka. Ukraina per dieną iššauna maždaug 5–6 tūkst. artilerijos sviedinių – ir nors tai gerokai mažiau nei agresorius, net ir šis skaičius prilygsta mažesnių Europos valstybių vienų metų įsigijimų apimtims. Bendri amunicijos įsigijimai, kuriuos planuoja Europos Sąjunga, padėtį gerins, bet rezultatams pajausti prireiks ne vienų metų. Tad išlaikyti esamą paramos mastą bus sudėtinga.

Be to, JAV milijardiniai paramos paketai, kuriuos gruodžio pabaigoje laidavo Kongresas, gali būti išnaudoti jau vasarą – ir susitarti dėl naujų nebus paprasta. Apklausos rodo, kad paramą ginkluote remia 48 proc. JAV gyventojų – tai vis dar didesnė dalis nei skeptikų, bet prieš beveik metus analogiškas skaičius siekė 60 proc.

Antra, sunku nematyti ir bendresnio politinio motyvo. Įvairių šalių sostinėse nenorima net svarstyti apie karą, kuris gali tęstis kone neribotą laiką. Juolab, kad istoriniai precedentai įspėja: tokie intensyvūs karai dažnai arba baigiasi labai greitai, arba nusitęsia ilgai. Pirmo scenarijaus, akivaizdu, nebebus.

Tiesa, išlieka daug nežinomųjų. Pačių ukrainiečių pozicija dėl bet kokių derybų bus lemiama („jokių sprendimų be pačių ukrainiečių“ principas tebegalioja). Tą lems ne tik politinė valia, bet ir pačių kovotojų nusiteikimas. Ukrainos kontratakos sėkmės mastas taip pat neabejotinai keis politinius skaičiavimus.

Galiausiai sunku manyti, kad Vakarų intencijos skatinti derybas savaime lems Kremliaus požiūrį – kol kas net ir kalbantieji apie karo pabaigos būtinybę pripažįsta, jog Rusijos režimas nerodo jokio ketinimo sėsti prie derybų stalo. O ir pati Kremliaus sistema, kad ir kokia nepajudinama iš šono atrodytų, yra pažeidžiama, kaip ir bet kuris kitas panašus režimas. Tad bet kokios šiandienos iliuzijos ar planai gali greitai prarasti aktualumą.

Neabejotinai žvilgsniai kitą savaitę kryps į Kiniją – planuojamas Komunistų partijos vado Xi susitikimas su Vladimiru Putinu indikuos, ar Pekinas ketina toliau plėtoti savo „taikos“ diplomatiją (po tarpininkavimo Saudo Arabijos ir Irano diplomatinių santykių atkūrimui).

Tik nėra jokio pagrindo manyti, kad Kinijos siekiai linkę bent iš dalies atspindėti Vakarų ar juo labiau Ukrainos (su kuria kontakto nuo pat invazijos pradžios – be pastarojo užsienio reikalų ministrų lygmens pokalbio – praktiškai nėra) prioritetus. Štai neseniai paskelbtas Kinijos „taikos planas“ prasideda nuo pagarbos valstybių suverenitetui ir teritoriniam integralumui, bet tuoj pat peršoka į būtinybę atsiriboti nuo „šaltojo karo laikų mentaliteto“, tuo kaltininkų ieškant ne Kremliaus agresijoje, o kažkur Vakaruose. JAV atstovai planą įvertino kaip „Rusijos užkariavimų ratifikaciją“.

Tad tai, jog Kinijos žiniasklaida atkartoja Kremliaus invazijos naratyvą, o tai gali virsti ir ginklų Rusijai tiekimu, kertasi su bet kokiomis intencijomis tarpininkauti potencialioms deryboms.