aA
Šį rytą Europos Sąjungos (ES) lyderiai baigė naktinių derybų maratoną ir pasiekė susitarimą dėl ekonomikos gaivinimo plano bei naujo biudžeto. Nuo penktadienio posėdžiavę politikai buvo arti rekordo; panašu, jog pritrūko vos 20 minučių, kad susitikimas pagal trukmę pranoktų 2000 metų derybas Nicoje.
Linas Kojala
Linas Kojala
© DELFI / Andrius Ufartas

Vargais negalais pasiektas rezultatas iškart tituluotas „istoriniu“. Taip teigti prielaidų yra, tačiau sunku tikėtis, kad ES kryptis dramatiškai keisis

Viena vertus, skaičiai išties gana įspūdingi. ES turės papildomus 750 mlrd. eurų, kuriuos galės paskirstyti nuo pandemijos ir ekonominės krizės nukentėjusioms valstybėms. Šiuos pinigus rinkose pasiskolins (bei kitais būdais sukaups) Europos Komisija; kitaip tariant, ES naudosis savo kaip viršnacionalinio veikėjo svoriu palankiausioms kredito sąlygoms gauti. Tokiu būdu sumažinama našta pažeidžiamiausioms Bendrijos šalims, kurios pavieniui rinkose sulauktų kur kas prastesnių skolinimosi sąlygų.

Didžioji kova vyko būtent dėl šios sumos, o tiksliau – jos sudarymo principo; taupiosios šalys su Nyderlandais priešakyje norėjo, kad didesnė jos dalis valstybėms būtų pervedamos kaip paskolos (kitaip tariant, ilgainiui jas tektų grąžinti). Tuo metu Italija, Graikija ir kitos spaudė, kad pinigai virstų faktiškai subsidijomis be papildomų sąlygų, antraip įspėjo apie ES byrėjimą. Galutinis konsensuas – 390 mlrd. (vietoje pradžioje siūlyto pusės trilijono) bus subsidijos, likusi suma – paskolos.

Kita problema – kriterijai, kurie lems, kas ir kiek pinigų gaus. Tą sąlygos pirmiausiai ekonominiai rodikliai, tačiau kai kurios šalys norėjo apriboti priėjimą prie šių lėšų ir valstybėms, kurios turi bėdų su teisės viršenybės principu (pvz., dėl teismų sistemos reformų). Dėl to dažniausiai baramos Lenkija ir Vengrija.

Visgi nutarta, kad esminius sprendimus priims ne ES institucijos, o pačios valstybės vadovų lygmenyje. Varšuvos lyderius tai tenkina, mat sąjungininkų Lenkijai netrūksta; taigi, jų teigimu, problemų dėl teisės viršenybės argumento nekils.

Bet kuriuo atveju tai bus iš esmės pirmas kartas, kuomet ES institucijos tokią ženklią sumą skolinsis visų valstybių vardu. Netrūko teigiančių, jog tai kilsteli ES į naują integracijos lygį, mat iki šiol vienas pagrindinių bendrijos iššūkių buvo santykinai menki finansiniai raumenys. Pavyzdžiui, per ES perskirstomo bendrijos biudžeto dydis 2014–2020 metais siekė tik apie 1 proc. šalių BVP. Palyginimui, ES valstybių nacionalinių biudžetų dydis 2018 metais vidutiniškai siekė 46 proc. BVP.

Kitaip tariant, ES „iš savo kišenės“ turėjo gana ribotas galimybes padėti finansiškai buksuojančioms valstybėms ar reikšmingai vystyti naujas iniciatyvas (tokias kaip Europos gynybos bendrija).

Papildomi 750 mlrd. ne tik praktiškai padvigubins bendrą daugiametį ES biudžetą, bet ir sukurs precedentą. Jei ES skolinosi vieną kartą, ar negalėtų to daryti ir ateityje? Galbūt tai išties reiškia kokybinį žingsnį į priekį?

Ne veltui kai kurie istorikai svarstė, kad ES išgyvena „Hamiltono akimirką“. Tai – aliuzija į XVIII a. pabaigos situaciją Jungtinėse Valstijose. Kuriantis šiai valstybei, pirmasis Iždo sekretorius Alexanderis Hamiltonas kartu su bendraminčiais įgyvendino revoliucinę idėją. Atskirų valstijų karo metu sukauptos skolos buvo federalizuotos, t. y. virto federalinės valdžios, o ne pavienių valstijų, atsakomybe. Tokiu būdu faktiškai susikūrė nauja šalis – jei iki tol valstijos neturėjo bendrų atsakomybių, skolų perėmimas jas „suklijavo“.

Taip, ES skolinsis bendrai, bet pabrėžiama, jog tai yra vienkartinis veiksmas, o ne nauja norma. Taip, ES prisiims atsakomybę už bendrijos nares, tačiau jų praeityje sukauptos skolos niekur nedings. Taip, viršnacionalinė Europos Komisija atliks itin svarų vaidmenį procese, bet lyginti šiai institucijai suteiktą galią su federalinių šalių, tokių kaip JAV, vykdomąja valdžia vis dar sunku.
Linas Kojala

Tokiu keliu jau daug metų svarsto žengti ir Europa. Visgi nepanašu, jog šiandieninis sprendimas pretenduoja į europietišką „Hamiltono akimirką“. Taip, ES skolinsis bendrai, bet pabrėžiama, jog tai yra vienkartinis veiksmas, o ne nauja norma. Taip, ES prisiims atsakomybę už bendrijos nares, tačiau jų praeityje sukauptos skolos niekur nedings (o jų variacija – milžiniška; Estijos skolos dydis pernai nesiekė nė 9 proc. BVP, tuo metu Graikijos artėjo prie 180 proc. BVP). Taip, viršnacionalinė Europos Komisija atliks itin svarų vaidmenį procese, bet lyginti šiai institucijai suteiktą galią su federalinių šalių, tokių kaip JAV, vykdomąja valdžia vis dar sunku.

Pats ES naktinių derybų pobūdis pagrindžia šią tezę. Visi esminiai sprendimai ES yra priimami aukščiausių lyderių derybose, kurios uždarame kambaryje trunka valandų valandas. Taip nutiko kadaise gelbėjant nuo bankroto Graikiją, taip buvo tariantis dėl „Brexit“, taip nutiko ir šį sykį. Būtent visų ES valstybių lyderiams tenka atsakomybė pasiekti konsensusą, nes niekas kitas už juos to nepadarys.

Didžiulį vaidmenį šiame procese atlieka ir atskirų šalių rinkėjai. Ne veltui Nyderlandų premjeras žiniasklaidai atviravo, jog Vokietijos kanclerė ir Prancūzijos premjeras po vieno susitikimo su juo išėjo rūškanais veidais; taip norėta pabrėžti, kad Nyderlandų atstovas gina savo elektorato pozicijas ir nenusileidžia net didžiausioms ES valstybėms. Kone identiškai žinutes savo valstybių piliečiams siuntė ir kiti politikai, dažniausiai nustumdami ES ateities svarstymus į antrą planą.

Dažnos kalbos apie jau tuoj įvyksiančią ES mirtį visada yra gerokai perdėtos; Bendrija nuolatos sprendžia egzistencines problemas, bet geresnio būdo nei visų šalių atstovų susibūrimas ir pokalbiai iki paryčių dar neatrado. Bet kalbos apie ES staigų virsmą į federacinę supervalstybę – taip pat. „Hamiltono akimirka“ Europai dar neatėjo.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(56 žmonės įvertino)
4.0893

Top naujienos

Karo ekspertai: yra ir negerų signalų (2)

Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertų teigimu, susidaro...

Delfi PliusHannes Rumm, delfi.ee

Slapta darytas interviu su Mariupolio gyventoja: kapinėse laidojami tik rusų kariai – visi žino, kas daroma su ukrainiečių kūnais

Trisdešimtmetė Marina iš Mariupolio leidiniui „Express“ papasakojo apie gyvenimą mieste, kuris...

Iki baisios tragedijos trūko labai nedaug: mama vaiką jūroje išleido maudytis vieną

Ilgąjį Žolinės savaitgalį pajūrio paplūdimiai braškėjo per siūles. Tiek žmonių juose, bent...

Oro uostuose tęsiasi chaosas: ragina nepamiršti kompensacijų ir įspėja dėl kitų metų

Atšaukti ar vėluojantys skrydžiai šiandien – kasdienybė kone visuose Europos oro uostuose....

Karas Ukrainoje. „Kokia įdomi diena“: skelbiama apie sprogimus prie Simferopolio Melitopolio meras: pasislėpti jau niekas nebesuspės (3)

Rusijos publicistas Andrejus Piontkovskis įsitikinęs, kad Rusijos prezidentas siekia paliaubų.

Natalija Bunkė parduoda savo namus pajūryje: įvardijo kainą bei paaiškino, kodėl priėmė tokį sprendimą (3)

Dainininkė Natalija Bunkė nusprendė parduoti savo vasaros rezidencija tapusius namus pajūryje....

Putinas užsipuolė JAV dėl Ukrainos ir Taivano (7)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį apkaltino Vašingtoną siekiant užtęsti karą...

Trenerė pasakė, koks raumenų skausmas po treniruotės yra normalus, o koks byloja, kad galėjote sau pakenkti

Niekas nesiginčija, kad sportas yra sveika. Bet kaip pradėti sportuoti po ilgos pertraukos, kad...

„Luminor“ perspėja neprarasti budrumo – sukčiai socialiniame tinkle sukūrė netikrą banko profilį

„Luminor“ bankas perspėja neprarasti budrumo ir nepakliūti į sukčių pinkles socialiniuose...

Lietuvos pajūrio švara gali būti apgaulinga: eksperimentas parodė visai kitokią realybę

Jei lankėtės Lietuvos pajūryje pastaraisiais metais, greičiausiai pasakysite, kad pajūris gana...