Skundų dėl šios tvarkos yra sulaukusios net ir teisminės institucijos. Pagal sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos išleistą įsakymą, jeigu pacientas pageidauja tą pačią veikliąją medžiagą turinčio brangesnio vaisto, už jį turi mokėti visą kainą. Valdantieji deklaruoja itin kilnų siekį tokiu būdu sutaupyti biudžeto milijonus kasmet, nes taip neva vaistų gamintojai labiau konkuruos tarpusavyje, o tai savo ruožtu mažins vaistų kainas.
Pacientai teigia, kad valdžios sprendimas gydyti piliečius pigiausiais vaistais yra pavojingas ne tik jų sveikatai, bet ir gyvybei. Itin skausmingai į tai reaguoja sergantieji epilepsija, diabetu bei širdies ligomis. Seimo opozicija priduria, kad tokiu būdu ribojama ligonių teisė į pilnavertį gydymą.
Maža to, sveikatos apsaugos ministro lūkesčius įvedus naująją vaistų kompensavimo tvarką taupyti valstybės pinigus į šipulius daužo negailestinga realybė: Valstybinės ligonių kasos atstovai teigia, kad išlaidų kompensuojamiesiems vaistams nepavyko suvaldyti, o STT susidomėjo galimomis minėtos tvarkos korupcinėmis landomis, palankiomis farmacininkams.
O kaip tvarką, kai žmogus, norėdamas įsigytu konkretų medikamentą, turi mokėti visą kainą, nes valstybė kompensuoja tik pigiausius analogus, vertina Lietuvos gyventojai?
Vytauto Didžiojo universiteto užsakymu „Baltijos tyrimų“ reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenys rodo, kad daugiau nei du trečdaliai respondentų yra aiškiai nepatenkinti tvarka, kai kompensuojami tik pigiausi vaistai – net 69,1 proc. teigia nepritariantys ar visiškai nepritariantys tokiai tvarkai (žr. 1 pav.).
Vaistų kompensavimo tvarkos vertinimui nemažai įtakos turi respondento amžius: kuo žmogus vyresnis, tuo nepalankiau nusiteikęs šios tvarkos atžvilgiu. 18–29 metų amžiaus grupėje esama vaistų kompensavimo tvarka nepriimtina beveik 62 proc. respondentų, o tarp vyriausių respondentų, kuriems medikamentų klausimas itin aktualus, nepritiriančiųjų jai yra net trys ketvirtadaliai (žr. 2 pav.).
Tam tikrų skirtumų pastebima ir lyginant skirtingoms politinėms partijoms artumą jaučiančių respondentų atsakymus. Labiausiai esamai vaistų kompensavimo tvarkai nepritaria Lietuvos socialdemokratų partijos šalininkai – net aštuoni iš dešimties (žr. 3 pav.).
Labai panašus jis ir tarp tų, kurie nesijaučia esą artimi jokiai politinei partijai. Beveik lygiai tokia pati nepalankiai vaistų kompensavimo tvarką vertinančiųjų dalis yra ir tarp „Tvarkos ir teisingumo“ šalininkų, o tai jau visgi kita stovykla, viena iš valdančiosios koalicijos partijų.
Gerokai mažesnė nepalankiai vaistų kompensavimo tvarką vertinančiųjų dalis yra tarp pagrindinės valdančiosios partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, kurios deleguotas ministras ir buvo jos sumanytojas, – ji siekia 69 proc.
Mažiausiai kompensuojamųjų vaistų tvarkai nepritariančiųjų yra Lietuvos lenkų rinkimų akcijos šalininkų gretose. Tačiau valdančiosioms partijoms tokie visuomenės nuomonės rodikliai yra menka paguoda – net ir iš tai pačiai LVŽS artumą jaučiančių piliečių rinkimuose balsą, jei vertintų sveikatos politikos sprendimus, tikėtina, atiduotų tik mažiau nei kas antras.
Koks būtų logiškas aptartų duomenų apibendrinimas? Greičiausiai toks, kad rinkėjų verdiktas dėl vyriausybės vykdomos politikos šiuo atveju negailestingas: lūkesčiai nepatenkinti, egzaminas neišlaikytas. Jei pažiūrėsime į vaistų kompensavimo tvarkai visiškai pritariančiųjų ar pritariančiųjų dalį, tai aiškiai matyti, kad tokių respondentų yra tik trys iš dešimties. O balas „trys“, kaip visi puikiai žino, reiškia „nepatenkinamai“.
Tad į kurią pusę, visuomenės manymu, turėtų krypsti svarstyklių lėkštelė – rūpestingos sveikatos apsaugos (beje, tai vienas iš LVŽS programinių siekių) ir teisės laisvai pasirinkti ar menamo biudžeto lėšų taupymo pacientų sveikatos sąskaita, atsakymas labiau nei aiškus.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą 2019 m. balandžio 12–26 d. atliko „Baltijos tyrimai“ (apklausta 1050 respondentų). Tyrimą „Tarptautinės socialinio tyrimo programos įgyvendinimas” (Nr. S-MIP-17-120) finansuoja Lietuvos mokslo taryba.