Lietuviai prie vairo ir ekstremali situacija

Šios laidos pagrindinė tema – lietuvis prie vairo. Kaip keičiasi šita esminė mašinos detalė – tarpinė tarp sėdynės ir vairo, kiek pažengėme į priekį nuo linksinčių šuniukų ir futbolo kamuolių ant galinės palangės etapo, kodėl kiekvienas eismo taisyklių pakeitimas mus triggerina beveik tiek pat, kiek „Laisvės TV“ logotipas, kaip keičiasi laikai – anglai Herberto Wellso „Pasaulių kare“ bijojo tokių viską naikinančių trikojų marsiečių karo mašinų, o mes bijome kitokių trikojų.

Savaitės apžvalgoje – nutrauktos atostogos, kaimynų košmaras Klaipėdoje ir Bradausko klubo skolos.

Vairuotojų tipai

Pirmas – greičio mėgėjai. Kelių bemukai. Vairuoti mokosi videožaidimuose, kur dažniausiai nepasiekia finišo, nes pakeliui numuša 5 praeivius, 2 kartus bėga nuo policijos ir galiausiai avarijoje susprogdina mašiną.

Išriedėję į realią gatvę, tokio spalvingo maršruto jie nepravažiuoja, nes jau po pirmo posūkio atsiduria viešojo transporto stotelėje. Greitį mėgstantys pseudohamiltonai grėsmę kelia tol, kol netampa greitį mėgusiais vairuotojais.

Antras tipas – labai atsargūs vairuotojai. Kelių minivenai. Per visą savo vairavimo stažą jie neturi nė vienos nuobaudos už greičio viršijimą, visada laiku praeina technikinę ir nuolat gęsta prie šviesoforų. Jų vienintelė bauda yra už parkingą ir tai tik todėl, kad prisiparkavo neleistinoj vietoj kačiuką nuo kelio patraukti ir močiutę per perėją pervest.

Trečias tipas – nervuoti vairuotojai. „Ford GT“ – daug triukšmo iš niekur. Tai tie isterikai, kurie po kelis kartus persirikiuoja į kitą juostą, priklausomai nuo to, kuri tuo metu pajuda. Greičiau niekad neatvažiuoja, bet svarbu – nestovėt vietoj. Jie sekundės tikslumu primeta, kada užsidegs žalia, todėl jau iš anksto pradeda gazuoti ir remtis tau į bamperį.

Ketvirtas tipas – miestų bitės. Minikuperiai. Pastoviai užsiėmę. Pastoviai kažką derina telefonu. Jie suka į dešinę nežiūrėdami į veidrodėlį, nes petim spaudžia prie ausies telefoną, o kitoje rankoj laiko kavą. Kartais palieka kavą ant mašinos stogo. Visada skuba į susitikimus. Bitės šventai tiki, kad dėl laisvų rankų įrangos nukenčia skambučio kokybė! Ir taip pat 100 proc. sumažina vyriškumą. O ausinės – ar kas nors bandėt išpainioti ausinių laidus vairuodamas?

Bet telefonas, chebra, yra toks old schoolas. Yra ir labiau pažengę. Tikri asai vairuodami brausina feisbuką, rašo anoniminius komentarus „Delfi“ ir siunčia audiopranešimus „negaliu kalbėti, vairuoju“ „Messengeryje“ vienu metu.

Penktas tipas – bizniorai. „Audi A6“. Balta. Su vardiniais numeriais. Biznioras nėra finansinė padėtis. Tai sielos stovis. Jeigu pagal įstatymus į gatves galima būtų išriedėti su tanku – jie būtų pirmi, kurie tą padarytų. Ok, pradžioj būtų rusai. Jie iškart po to. Visada parkuoja mašinas neįgaliųjų vietoje, būtinai skersai ir su įjungtom avarinėm. Prie tokių mašinų, anksčiau ar vėliau, prisistato ir policijos pareigūnai. Bet, aišku, pareigūnai juk supras jūsų situaciją, įsigilins, o jeigu ne, gi galima gražiai pasiūlyti. Oi, tai yra paprašyti.

Paspirtukininkai

Tarp vairuotojų, pėsčiųjų ir dviratininkų ilgą laiką buvo susiformavęs bendras neapykantos trikampis. Neapykantos trikojis. Kol neatsirado tai, kas juos suvienija bendram heitui.

Paspirtukininkai. Nekenčiamiausių eismo dalyvių reitingų lyderiai. Jei reiktų lyginti, kieno prastesnis reitingas – paspirtukininko ar ministro Jareko, aišku, kad paspirtukininko. Nebent pats susisiekimo ministras užliptų ant paspirtuko. Tada visiems stogus nurautų.

Paspirtukai. Kol buvo tik vaikai, dar nieko, bet juk pradėjo lipti visi, kas gali ir negali laikyti pusiausvyros. Ir ne, aš ne apie girtus. Nors paspirtuko vairavimas išgėrus turėtų būt dekriminalizuotas, nes važiuoti blaiviam jais yra nevaikiškai gėda.

Paspirtukų avarijų fiksuojama tokių, kad nežinai, ar verkti, ar juoktis. Pavyzdžiui, Vilniuje su paspirtukais neprasilenkė 29-erių metų ir 87-erių metų vyrai. Pastarasis dėl sužalojimų paguldytas į ligoninę. Nu, seniuk, nu ta prasme... Are you OK, Boomer?

Norint gyvent laimingai tokiam amžiuj reik laikytis paprastos taisyklės – neinstaliuoji „Tinderio“, nemaišai viagros su alkoholiu ir nelipi ant paspirtuko. Viskas.

Ko mes nežinome apie KET?

Pakalbėkim dabar apie autostradų katekizmą, Kelių eismo taisykles, arba, kaip jas meiliai vadina visi eismo dalyviai, KET, kurias pažeidinėjam kiekvieną dieną ir net nežinom, kad tai darom.

Pavyzdžiui, negalima dėkoti geradėjui, kuris tave praleido į ilgą eilę namo, pamirksint jam avariniais žibintais. Jie tam ir pavadinti avariniais, kad signalizuotų apie avarinę situaciją. O jeigu kažkas parodė sąžinę ir gerą širdį, tai čia jokia avarija, čia džiaugtis reikia.

Negalima neleistinai kirsti skiriamųjų linijų ten, kur negalima. Žmonių kalba – pasistatei savo Cadillac Eskaladą parkinge apžergdamas juostą, viskas, bauda. Ir gali neaiškinti, kad skubėjai į susitikimą su rinkėjais, ir kad čia konservatorių provokacija.

Netgi vairo laikymas viena ranka arba išvis be rankų – čia irgi KET pažeidimas, nes vairą reikia būti įsikibus abiem rankomis. Ir negali teisintis, kad kita ranka tuo metu laikei mobiliaką, kebabą ar veidrodėlį. Ypač veidrodėlį, kadangi jis ir taip automobilio salone yra. Kam jums, Kisa, du veidrodėliai?

Taigi, dar daug ko mes nežinome arba apsimetame, kad nežinome.