aA
Stasys Šalkauskis, rengdamas filosofijos doktoratą Fribūro (Fribourg) universitete Šveicarijoje, prancūzų kalba parašė ir 1919 metais išleido knygą „Ant dviejų pasaulių ribos“, kurioje teigė, jog Lietuva aprėpia germaniškosios, romaniškosios ir slaviškosios Europos patirtį balansuodama ant dviejų pasaulių - Rytų ir Vakarų - ribos ir sykiu savyje derindama jų istorinę patirtį bei sąmonės tendencijas.
Leonidas Donskis
Leonidas Donskis
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
1933 metais Kaune S.Šalkauskis išleido lietuvišką knygą „Lietuvių tauta ir jos ugdymas“, kurioje toliau plėtojo Lietuvos, kaip civilizacinio tilto tarp Rytų ir Vakarų, idėją bei jos reikšmę tokiai švietimo sistemai, kuri padėtų Lietuvai ne tik tapti visaverte ir kultūringa Europos šalimi, bet ir susivokti savo istorinėje patirtyje bei civilizacinėje tapatybėje, kurioje esama ir Rytų, ir Vakarų Europos mąstymo bei kultūros formų.

Didžiajam mūsų kultūrininkui rūpėjo ne tik sutaikyti orientacijos sistemas, kad jos nepradėtų konfliktuoti tarpusavyje ir tuo pakirsti Lietuvos politikos bei kultūros sklaidą, bet ir apmąstyti Europos paribio regioną, vadinamą Rytų Europa, kurios istorijoje nuolat grūmėsi minėtosios dvi tapatybės sistemos.

Lietuvos, kaip civilizacinio tilto, idėja nebuvo nauja filosofinė civilizacinės tapatybės koncepcija. S.Šalkauskis ją išvedė iš rusų filosofų plėtotos Eurazijos idėjos, kuri buvo artima ne tik jo mėgtam rusų religiniam mąstytojui Vladimirui Solovjovui, bet ir tokiems tarpukario Lietuvos filosofams kaip Levas Karsavinas ir Vosylius Sezemanas.

Žinoma, Rusijos balansavimas tarp Rytų ir Vakarų buvo ir tebelieka gerokai dramatiškesnis nei mūsų. Kad ir kaip būtų, verta dar kartą sugrįžti prie S.Šalkauskio idėjos - tik anaiptol ne Lietuvos įvaizdžio konstravimo sumetimais, o tam, kad būtų galima pamėginti susivokti mūsų politinės minties ir kultūros žemėlapyje.

Deformuota demokratija

Žvilgtelėkime į Lietuvos - ES ir NATO narės - politinio gyvenimo kontūrus naudodami „taip, bet“ argumentaciją. VSD vadovo veiksmų sukeltos parlamentinės krizės situacijoje tai gali padėti atsakyti į keletą papildomų klausimų.

Taip - mes jau esame Vakarų pasaulio dalis narystės euroatlantinėse saugumo ir gynybos struktūrose požiūriu. Narystė NATO ir ES yra vienas iš tikrų politinių stebuklų, kuriuos teko patirti mūsų šaliai pastaraisiais metais. Jis turbūt yra ne mažesnis už pačią Lietuvos nepriklausomybę.

Bet - ES ir NATO narės vidaus politikoje demokratija akivaizdžiai pralaimi oligarchijai. Lietuvos demokratija yra stipriai deformuota ne tik unitarizmo, centralizmo ir realios savivaldos nebuvimo, bet ir oligarchijos bei nekontroliuojamos ir itin aršios biurokratijos.

Jei mūsų politika ir jos formavimo mechanizmai pradeda vis mažiau skirtis nuo Rusijos, tada buvimas Vakaruose nedaug gelbsti. Buvimas juose susiveda viso labo tik į žvalgybinę bei karinę informaciją, kuri bent iki šiol leido apsisaugoti nuo stambesnio masto politinių diversijų ir apskritai politinės sistemos uzurpavimo.
Leonidas Donskis:

Taip - rinkimai vyksta daugmaž sklandžiai, valdžios perdavimo mechanizmas veikia nepriekaištingai, o juk tai yra gerai funkcionuojančios procedūrinės demokratijos požymis. Net tokios demokratinės politikos mašinerijos kaip JAV kartais klimpsta ir sunkiai organizuoja valdžios perdavimą. Prisiminkime Džordžo Bušo pergalę prieš Elą Gorą prezidento rinkimuose, kai tik teismo sprendimas turėjo lemti, kas taps šalies prezidentu. Ričardas Gavelis sau būdinga aštrios intelektualinės provokacijos maniera JAV tada pavadino bananų respublika, o Lietuvą - brandžios demokratijos šalimi.

Bet - politikos, verslo ir žiniasklaidos susiliejimas Lietuvoje pasiekė tokį lygį, kad tenka pripažinti stambiausio masto politinę korupciją tapus neatsiejama šalies viešojo gyvenimo dalimi. Ypač tai deformavo mūsų žiniasklaidą, kuri jau seniai ne tik išdavė žmoniškumą ginančios, žmonijai tarnaujančios ir minties bei sąžinės laisvės sargyboje budinčios jėgos misiją, bet ir tapo politinių bei finansinių klikų pitbuliu, siundomu sunaikinti neįtikusiuosius ir trukdančiuosius.

Taip - juk ir Vakarų demokratijos patiria stambios korupcijos skandalus. Vien Silvijus Berluskonis ko vertas. O Žako Širako korupcijos skandalai ir juolab Gerhardo Šrioderio istorijos su „Gazpromu“ apskritai gali pakirsti tikėjimą esminiais skirtumais tarp Vakarų Europos ir mūsų politikų. Jei G.Šrioderis būtų Lietuvos politikas, jis neabejotinai būtų tapęs moraliniu bankrotu ir savo reputacija niekuo nepranoktų Rolando Pakso ir Viktoro Uspaskicho.

Bet - Rusija nerežisuoja Vakarų Europos šalių politinio gyvenimo tokiu mastu, kaip tai vykdoma Lietuvoje. Žinoma, nereikia turėti iliuzijų, kad Kremlius aktyviai veikia tik silpnojoje NATO ir Vakarų grandyje, t.y. Baltijos šalyse, pretenzijų į kurias kaip savo interesų zoną Rusija iki šiol neišsižadėjo. Veikiama ir tokioje šalyje kaip Anglija, kur galima suvesti sąskaitas su nusikaltusiais čekistais.

Vis dėlto mėginimas per stambųjį kapitalą užvaldyti politiką, žiniasklaidą, dalį akademinės sferos ir visą viešosios nuomonės formavimo lauką Lietuvoje pasiekė tokią fazę, kuri Vakaruose sunkiai įsivaizduojama.

Kur gi esame?

Tad reziumuokime: taip, esame Vakaruose, bet su iš esmės rusiško tipo oligarchine sistema ir valdoma demokratija. Rusijai atkrenta būtinybė aktyviai rusifikuoti Lietuvą ar kaip nors kitaip veikti per masinę kultūrą - pakanka asimiliuoti pačią politinę sistemą.

Jei mūsų politika ir jos formavimo mechanizmai pradeda vis mažiau skirtis nuo Rusijos, tada buvimas Vakaruose nedaug gelbsti. Buvimas juose susiveda viso labo tik į žvalgybinę bei karinę informaciją, kuri bent iki šiol leido apsisaugoti nuo stambesnio masto politinių diversijų ir apskritai politinės sistemos uzurpavimo.

Tiek Rusijoje, tiek Lietuvoje žodžiai baigia atsiskirti nuo reikšmių - kvazifašistai vadina save liberalais, o socialdemokratai su jais pasirengę bendradarbiauti. Štai čia argumentavimo „taip, bet“ struktūra niekuo nepagelbėtų, nes visi panašumai ir baigiasi. Vakarų Europoje tai būtų tiesiog neįmanoma. Nesu kairysis, bet atiduodu pagarbos duoklę Europos socialdemokratams už tai, kad jie, skirtingai nuo kompartijų, daug dešimtmečių iš tolo jautė fašizmo kvapą ir su juo niekada nekoketavo.

Ar gali ES ir NATO narės valstybės saugumo departamento generalinis direktorius imtis šantažo prieš šalies parlamentą? Ar gali tokia struktūra spręsti, kada paviešinti informaciją apie grėsmes valstybei, o kada ne? Ar gali ji būti politizuota? Ar įsivaizduojama Vakarų Europoje, kad slaptosios tarnybos turėtų savo greitojo reagavimo būrius žiniasklaidoje, kurie pultų jų nurodytus taikinius?

Štai čia ir esame. Neturėkime iliuzijų, kad tai trumpam. Tokia sistema pati savęs nedemontuoja ir savo pozicijų lengvai neužleidžia. Bet, laimei, ji bent jau ištraukta į dienos šviesą.

„Klaipėda“
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Šimašius apie vaivorykščių karus: būna, kad pavagia kažkam dviratį, bet tai nereiškia, kad mes esame vagių tauta (80)

Po poros nepavykusių bandymų Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius dar kartą pabrėžia, kad...

Koronaviruso pažinimo kelyje – netikėtas posūkis: stebisi net virusologai (29)

Daugiausiai pasaulyje gyventojų paskiepijusioje šalyje daugėja infekcijos atvejų, tad mokslininkai...

Palangoje poilsiaujanti kauniečių šeimynėlė: savaitgaliui atsidėjome 500 eurų, bet jau matome, kad neužteks (493)

Dar vienas savaitgalis, kai vasaros sostine vadinamas kurortas Palanga banguoja nuo žmonių minios:...

Rimvydas Valatka. Juokingi politikai (52)

Prieš kelis mėnesius komikas O. Šurajevas, apsimetęs Rusijos portalo žurnalistu, paskambino...

Euro 2020: anglai švaistė progas, bet vis tiek įveikė pasaulio vicečempionus (66)

Sekmadienio popietę legendiniame Londono „Wembley“ stadione buvo žaidžiamos centrinės Europos...

23-jų „TikTok“ žvaigždė susitikinėja 60-mete: troliai juokiasi iš jos išvaizdos, bet aš ją myliu (16)

Pora, kurią skiria 37 metų skirtumas, gynė savo santykius, kai socialinėje žiniasklaidoje...

Po pasaulį sukrėtusios Danijos dramos – atkovėpis, bet herojai neliks pamiršti patyrė širdies smūgį (50)

Danijos rinktinės žvaigždė Christianas Eriksenas , dėl kurio gyvybės šeštadienio vakarą...

Po pandemijos lietuviai užplūdo psichoterapeutų kabinetus: vienas nusiskundimas – itin dažnas (9)

Šalį sukausčius pandemijai, dažnas Lietuvos gyventojas ėmė jausti nerimą. „Spinter“ dusyk...

Kaune automobilis pakibo ant metalinio eismo juostų atitvaro (7)

Kaune vairuotojui nepavykus suvaldyti automobilio, šis atsidūrė ant metalinio atitvaro, skiriančio...