Kyla kalbos apie galimą naujos koalicijos derinį, kur vedančiąja jėga taptų susijungusių liberalų frakcija, kuri suvienytų centro jėgas ir tokiu būdu eliminuotų TS-LKD partiją arba bent jau ją nustumtų nuo dominuojančios pozicijos. Nemanau, kad tai realu, bet kalbos kaitina vaizduotę ir nekantresni jau mėgaujasi naujomis valdžios keitimosi aistromis.

Valdantieji - kas tai? Dabartinė valdančioji koalicija pasižymi tokiomis savybėms, kaip aiškiai išreikštu vienos partijos dominavimu tiek priimant sprendimus Seime, tiek viešajame lauke, kur žiniasklaidos dėmesys šiai partijai bei jos lyderiams išties yra užgožiantis kitas partijas, jų interesus bei nutrinantis jų išskirtinumo bei savarankiškumo suvokimą visuomenėje. Valdančioji dauguma – tai TS-LKD ir „kiti“...

Tačiau tie „kiti“ yra kritinė masė, kuri nulemia valdančiosios daugumos gebėjimą atsilaikyti prieš išsiskaidžiusios, tačiau nenuilstančios opozicijos spaudimą. Opozicija - socialdemokratai, darbiečiai bei tvarkiečiai ir pritariantys mišrios frakcijos nariai nėra silpna ir suskaidyta jėga. Tai trys aiškiai išreikštos politinės pretenzijos ir patyrusios komandos, kurios gali sukelti daug problemų valdantiesiems. Taigi jų neutralumas ar neveiklumas šiandien yra daugiau taktinis laukimas nei pralaimėjusiųjų slėpimasis. Artėjančios vasaros Vyriausybės tvirtinimo procedūros parodys šios opozicijos jėgą ir gebėjimus gadinti nuotaiką valdantiesiems.

Lauras Bielinis
Valdančioji dauguma – tai TS-LKD ir „kiti“... Tačiau tie „kiti“ yra kritinė masė, kuri nulemia valdančiosios daugumos gebėjimą atsilaikyti prieš išsiskaidžiusios, tačiau nenuilstančios opozicijos spaudimą.
Keturios partijos, esančios valdžioje, suvokia savo vienybės kainą ir stengiasi apeidinėti ypač skausmingus ir koaliciją kiršinančius klausimus. Na, o vienas iš originaliausių koalicijos patvarumo argumentų - kad kitokia koalicija yra sunkiai įsivaizduojama ir vargu ar reikalinga dabar. Tai daugmaž suvokia visi pozicijoje ir opozicijoje esantys politikai. Todėl į kalbas apie skilimus koalicijoje reaguoja vangiai, daugiau dramatizuodami kalbėjimą apie save nei realiai bijodami dėl valdančiųjų skilimo.

Bet su laiku nuolatinis TS-LKD partijos dominavimas, teisėtas, bet varginantis partnerius ir formuojantis jiems nepilnavertiškumo jausmą, gali iššaukti įvairius ekscesus. Ateityje šiandienos nesutarimai, nevertinimai, stereotipiniai kaltinimai ar įvardijimai, gali pavirsti į realią ir svarią valiutą, kuri nulems ne vieną susitarimą tarp dabartinių partnerių. Ta jėga, kuri skatins ar provokuos nepasitikėjimą bei transliuos savo išskirtinumą partnerių atžvilgiu daugiausiai prisidės prie koalicijos žlugimo.

Abi liberalų frakcijos, Prisikėlimo partijos frakcija - tai realūs balsai bei rėmėjai strateginiuose Seimo žaidimuose. Jų reikšmė neprarastai didelė: mes jau ne kartą matėme šio Seimo kadencijoje, kaip vienos valdančiųjų frakcijos ryžtingesnė pozicija ardo priimamų įstatymų nuoseklumą. Taigi kiekviena iš šių frakcijų yra reikšminga ir savotiškai išskirtinė.

Tautos prisikėlimo partijos frakcija – ji dar ieško savo veido, politinio bei ideologinio kontūro. Jų veiksmai kartais gali atrodyti nemotyvuoti ir keisti, tačiau tai augančio organizmo reakcijos į situacijas. Su laiku frakcijos nariai įgis patirties, atsargumo bei politinės išminties. Jos dar laukia vidinės audros bei lūžiai, bet šioje Seimo kadencijoje tai realus veiksnys, darantis lemiamą įtaką mums visiems.

Liberalų sąjūdžio frakcija – reformistinių ambicijų kupina frakcija, kuriai gal trūksta pasitikėjimo savimi, gal jos narius graužia liberalų skilimo sindromas, gal tiesiog vadžia ir atsakomybė užgriuvo taip netikėtai ir taip stipriai, kad galima būtų palinkėti tik vieno – sugebėti suderinti savo sprendimų bei požiūrių radikalumą su liberalumu ir liberaliu atlaidumu koalicijos partneriams.

Liberalų ir centro sąjungos frakcija – tai patyrusių, gebančių subtiliai žaisti taktinius žaidimus politikų frakcija su charizmatiniu lyderiu. Jos nariai savimi ženklina tą šiandien Lietuvai taip reikalingą lankstumą priimant sprendimus, kur sprendimo kietumas iššaukia nereikalingas pasekmes, pasireiškiančias streikais, protesto akcijomis ar banaliais konfliktai su visuomene. Šios frakcijos narių profesinis gebėjimas veikti ir daryti sprendimus yra labai reikalingas koalicijai, kuri stokoja sprendimų subtilumo (tą sako vien tik naktinių balsavimų pavyzdys).

Taigi valdančiosios koalicijos patvarumas, kaip įprasta, yra matuojamas silpniausia grandimi. Bet silpniausia grandis yra ta, kuri skatina ar gali skatinti skilimą tiek iš pasitikėjimo savimi, tiek iš nesuvokimo, kad koalicija yra lygių jėgų junginys, o ne aritmetinė politinių svorių suma.