aA
Tai, kad nenustatytą laiką nevalytos nuotekos iš „Grigeo Klaipėda“ buvo išleidžiamos į Kuršių marias, padarė milžinišką žalą ne tik gamtai, bet ir aplinkosaugos institucijoms, Lietuvos valstybei.
Laima Česonienė / J. Petronio nuotr.
Laima Česonienė / J. Petronio nuotr.

Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų visame pasaulyje. Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (HELCOM) duomenimis, vienas pagrindinių eutrofikacijos (ekosistemos kitimo, sukelto cheminių medžiagų pertekliaus) šaltinių jūros regiono valstybėse yra žemės ūkio veikla.

Pagal Helsinkio komisijos 2013 metais patvirtintą Kopenhagos deklaraciją, Lietuva yra įsipareigojusi sumažinti azoto emisijas į jūrą 19 procentų, arba 8970 tonų, o fosforo – 56 procentais (1470 tonų), lyginant su 1997–2003 metais.

Baltijos jūros baseinas didelis, tačiau vandens apykaita labai lėta – vanduo visiškai atsinaujinti gali per 30 metų. Todėl Baltijos jūra yra ypač jautri į ją patenkančiai taršai. Į jūrą įteka Kuršių marių vanduo, kuris yra beveik gėlas, jo druskingumas siekia apie 8 promiles.

Marių vandens tūris yra apie 6 kub. km. Į marias įteka Nemunas, kuris per metus atplukdo apie 25 kub. km vandens. Valstybinio monitoringo duomenimis, ekologinė būklė Kuršių mariose svyruoja nuo vidutinės iki blogos. Ypač bloga būklė – Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūros zonoje ir Klaipėdos sąsiauryje.

Kokį poveikį gali turėti nevalytų nuotekų išleidimas į hidroekosistemą? Sunku tai prognozuoti neatlikus detalių tyrimų. Tačiau aišku, kad, po bet kokio organinių ir mineralinių medžiagų patekimo į vandenį, vyksta reakcijos, kurių metu naudojamas deguonis.

Danijos ir Švedijos mokslininkai nustatė, jog per paskutinius 115 metų vadinamųjų „mirties zonų“, kai deguonies koncentracija mažesnė nei 2 mg/l, plotas Baltijos jūroje išaugo daugiau nei dešimt kartų. Nepakankamas deguonies kiekis sutrikdo visos jūros ekosistemos funkcionavimą, dėl deguonies trūkumo nyksta organizmai, gyvenantys ant jūros dugno.

Šiuo metu dėl „Grigeo Klaipėda“ taršos skandalo vis daugiau prekybos centrų atsisako pardavinėti įmonės gaminius, vyksta piketai. Tai nėra teisinga, nes žala gamtai jau padaryta. Jeigu įmonė bankrutuos, nebus kam atlyginti žalos. Gauti pinigai turi būti panaudoti aplinkos apsaugos reikmėms.
Laima Česonienė


Nevalytos gamybinės nuotekos dažniausiai būna toksiškos. Dalis toksinių medžiagų patenka į žuvis, kurias mes suvalgome. Taip toksinai patenka į žmogaus organizmą Kita dalis toksinių medžiagų nusėda dugno nuosėdose. Pasekmės – sunkiai prognozuojamos.

Daugelis nuotekų valymo įrenginių turi avarinį vamzdį, kuriuo, įvykus avarijai, nevalytos nuotekos išleidžiamos į gamtinę aplinką, kad būtų nesustabdytas gamybos procesas ir būtų patirti minimalūs finansiniai nuostoliai. Apskaičiuojama žala gamtai, susimokama už taršą.

Tačiau jokie pinigai negali sumažinti jau padarytos žalos gamtai. Nei Kuršių marios, nei Baltijos jūra neturi „avarinio vamzdžio“, patekusi tarša ten kaupiasi.

Daugelio ekologų nuomone, jau pats tokių vamzdžių įrengimas – nusikaltimas gamtai. Juo labiau, kad naudojimasis jais yra nekontroliuojamas. Tai ir parodė įvykiai įmonėje „Grigeo Klaipėda“.

Šiuo metu dėl „Grigeo Klaipėda“ taršos skandalo vis daugiau prekybos centrų atsisako pardavinėti įmonės gaminius, vyksta piketai. Tai nėra teisinga, nes žala gamtai jau padaryta. Jeigu įmonė bankrutuos, nebus kam atlyginti žalos. Gauti pinigai turi būti panaudoti aplinkos apsaugos reikmėms.

Be to, daugelis prekybos tinkluose pardavinėjamų prekių – iš Kinijos ir kitų šalių, kuriose apie aplinkosaugą iš viso nekalbama. Jokios gamybinės nuotekos nevalomos, atliekos ir šiukšles išpilamos į gamtą, dažnai į upes ir vandenynus.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(20 žmonių įvertino)
4.0500

Top naujienos

Išvydę rezultatus gyventojai liko sukrėsti: kas nutiko daugiausiai žmonių paskiepijusioje pasaulio šalyje? (77)

Seišeliuose, kur gyventojų nuo COVID-19 paskiepyta daugiau nei bet kurioje kitoje šalyje,...

Nuosavas būstas – tolstanti svajonė net regionuose: prognozuoja amžinų nuomininkų erą (39)

Jaunoms šeimoms svajonė turėti namus darosi panaši į tolstantį miražą. Per pastarąjį...

„Didžiojo šeimos gynimo maršo“ dalyviai piktinosi valdžia: vardino skirtingas priežastis, prieš ką reikia kovoti renginyje dalyvavo apie 10 tūkst. žmonių (6772)

Nuo pat ryto šalyje vykstantis „Didysis Šeimos gynimo maršas“, kurio dalyvių automobilių...

Vaidas Saldžiūnas | D+

Branduolinis karas su Rusija: ko nesuprato Holivudas, bet užčiuopė Užkalnis (17)

Keistas pavadinimas, tiesa? Atrodo, kas galėtų visus juos sieti, neįmanoma. Bet įsitikinti...

Po šiltesnio savaitgalio laukia audringi orai: liūčių išvengti nepavyks nė vienam regionui

Sekmadienio dieną iš pietvakarių artės atmosferos frontas. Į šalį plūs vis tankesni debesys,...

Sulaikytas vienas iš kalėjimo bėglių papildyta (97)

Sulaikytas vienas iš Pravieniškių pataisos namų pabėgusių nuteistųjų. Apie tai feisbuke...

Vilniaus r. automobilis pražudė dviratininką: į pagalbą sustojęs vyras išaiškino kaltininkę papildyta (28)

Policijos departamentas informavo, kad Vilniaus rajone įvyko skaudus įvykis.

Plika akimi nematomi, bet veikia mūsų sprendimus: neuromokslininkė papasakojo apie hormonų įtaką elgesiui, išvaizdai ir sveikatai (8)

Dažnai galima susidurti su tokiais stereotipais, kad vieną ar kitą sprendimą žmogus (o dažniau...

Dėl neįrengto kelio ženklo – nemalonumai valdininkams: jubiliejaus šventė vos nesibaigė tragedija (27)

Motociklu „Harley Davidson“ į eismo įvykį patekęs vairuotojas laimėjo bylą prieš Lietuvos...

Pikantiškas tyrimas parodė, kaip keičiasi vyrų elgesys pamačius moterį su akivaizdžiai sustangrėjusiais speneliais (52)

Psichologai iš Niujorko valstybinio universiteto Osvige tyrinėjo, kaip heteroseksualūs vyrai ir...