aA
Tai, kad nenustatytą laiką nevalytos nuotekos iš „Grigeo Klaipėda“ buvo išleidžiamos į Kuršių marias, padarė milžinišką žalą ne tik gamtai, bet ir aplinkosaugos institucijoms, Lietuvos valstybei.
Laima Česonienė / J. Petronio nuotr.

Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų visame pasaulyje. Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (HELCOM) duomenimis, vienas pagrindinių eutrofikacijos (ekosistemos kitimo, sukelto cheminių medžiagų pertekliaus) šaltinių jūros regiono valstybėse yra žemės ūkio veikla.

Pagal Helsinkio komisijos 2013 metais patvirtintą Kopenhagos deklaraciją, Lietuva yra įsipareigojusi sumažinti azoto emisijas į jūrą 19 procentų, arba 8970 tonų, o fosforo – 56 procentais (1470 tonų), lyginant su 1997–2003 metais.

Baltijos jūros baseinas didelis, tačiau vandens apykaita labai lėta – vanduo visiškai atsinaujinti gali per 30 metų. Todėl Baltijos jūra yra ypač jautri į ją patenkančiai taršai. Į jūrą įteka Kuršių marių vanduo, kuris yra beveik gėlas, jo druskingumas siekia apie 8 promiles.

Marių vandens tūris yra apie 6 kub. km. Į marias įteka Nemunas, kuris per metus atplukdo apie 25 kub. km vandens. Valstybinio monitoringo duomenimis, ekologinė būklė Kuršių mariose svyruoja nuo vidutinės iki blogos. Ypač bloga būklė – Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūros zonoje ir Klaipėdos sąsiauryje.

Kokį poveikį gali turėti nevalytų nuotekų išleidimas į hidroekosistemą? Sunku tai prognozuoti neatlikus detalių tyrimų. Tačiau aišku, kad, po bet kokio organinių ir mineralinių medžiagų patekimo į vandenį, vyksta reakcijos, kurių metu naudojamas deguonis.

Danijos ir Švedijos mokslininkai nustatė, jog per paskutinius 115 metų vadinamųjų „mirties zonų“, kai deguonies koncentracija mažesnė nei 2 mg/l, plotas Baltijos jūroje išaugo daugiau nei dešimt kartų. Nepakankamas deguonies kiekis sutrikdo visos jūros ekosistemos funkcionavimą, dėl deguonies trūkumo nyksta organizmai, gyvenantys ant jūros dugno.

Šiuo metu dėl „Grigeo Klaipėda“ taršos skandalo vis daugiau prekybos centrų atsisako pardavinėti įmonės gaminius, vyksta piketai. Tai nėra teisinga, nes žala gamtai jau padaryta. Jeigu įmonė bankrutuos, nebus kam atlyginti žalos. Gauti pinigai turi būti panaudoti aplinkos apsaugos reikmėms.
Laima Česonienė


Nevalytos gamybinės nuotekos dažniausiai būna toksiškos. Dalis toksinių medžiagų patenka į žuvis, kurias mes suvalgome. Taip toksinai patenka į žmogaus organizmą Kita dalis toksinių medžiagų nusėda dugno nuosėdose. Pasekmės – sunkiai prognozuojamos.

Daugelis nuotekų valymo įrenginių turi avarinį vamzdį, kuriuo, įvykus avarijai, nevalytos nuotekos išleidžiamos į gamtinę aplinką, kad būtų nesustabdytas gamybos procesas ir būtų patirti minimalūs finansiniai nuostoliai. Apskaičiuojama žala gamtai, susimokama už taršą.

Tačiau jokie pinigai negali sumažinti jau padarytos žalos gamtai. Nei Kuršių marios, nei Baltijos jūra neturi „avarinio vamzdžio“, patekusi tarša ten kaupiasi.

Daugelio ekologų nuomone, jau pats tokių vamzdžių įrengimas – nusikaltimas gamtai. Juo labiau, kad naudojimasis jais yra nekontroliuojamas. Tai ir parodė įvykiai įmonėje „Grigeo Klaipėda“.

Šiuo metu dėl „Grigeo Klaipėda“ taršos skandalo vis daugiau prekybos centrų atsisako pardavinėti įmonės gaminius, vyksta piketai. Tai nėra teisinga, nes žala gamtai jau padaryta. Jeigu įmonė bankrutuos, nebus kam atlyginti žalos. Gauti pinigai turi būti panaudoti aplinkos apsaugos reikmėms.

Be to, daugelis prekybos tinkluose pardavinėjamų prekių – iš Kinijos ir kitų šalių, kuriose apie aplinkosaugą iš viso nekalbama. Jokios gamybinės nuotekos nevalomos, atliekos ir šiukšles išpilamos į gamtą, dažnai į upes ir vandenynus.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(20 žmonių įvertino)
4.0500

Top naujienos

Butas sostinėje už 30 tūkst. eurų: pažiūrėkite, ką galite įsigyti už tokią sumą (14)

Vienas pagrindinių veiksnių, kuris riboja perkant būstą, yra finansiniai ištekliai. Tie, kurių...

Kita Kauno oro uosto pusė: siekia tapti regiono lyderiu ir siūlyti unikalias kryptis (2)

Kauno oro uoste stūkso angarai, kuriuose kasdien remontuojami orlaiviai. Tiesa, šis oro uostas –...

Profesorius įvardijo ypač pavojingą tautiečių gydymosi būdą: jokiu būdu taip nedarykite (15)

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) įspėja, kad atsparumas antibiotikams šiuo metu yra viena...

Didesnių „Sodros“ išmokų teks palaukti: sausį pokyčius pajaus ne visi (12)

„Sodra“ pradėjo mokėti padidintas senatvės, netekto darbingumo, našlių, našlaičių...

Įspūdingas sugrįžimas: McGregoras nokautavo „Kaubojų“ per 40 sekundžių (6)

UFC Mišriųjų kovos menų superžvaigždė Conoras McGregoras sugrįžo į ringą ir galiausiai...

Kokias karines pajėgas iš tikrųjų turi Iranas? Mini „galingą ir baimę sėjantį ginklą“ (141)

Po Qasemo Soleimani nužudymo drastiškai padidėjus Jungtinių Valstijų ir Irano konflikto...

Svajonių darbą galima rasti ir Lietuvoje: dirba keturias dienas per savaitę, tik su viena sąlyga (50)

Lietuvoje specialistai tampa vis reiklesni – vien tik geras atlyginimas „nebepaperka”...

Moteriškas kerštas: mamytė nori pašėlti, jeigu nori ir tu, – paskambink (123)

Daugybę kartų administracine tvarka bausta, kartą dėl smurto teista ir jau areštinės gultą...

Orai: žiemos nematyt (28)

Sekmadienį šiauriau Lietuvos slinks ciklonas. Šio sūkurio įtaka šalies orams bus nedidelė, tad...

Mūsų proseneliai šiandien būtų šokiruoti vaikų auklėjimo taisyklėmis: kokiomis vadovavosi jie? (10)

Šiuolaikines auklėjimo žinias ir principus lemia moksliniai tyrimai, anksčiau tam turėjo daug...