„Persirenginėti galima įvairiai,“ – prieš keletą metų rašė Artūras Tereškinas, po grįžimo į Lietuvą čionykštę kultūros studijų dykvietę ėmęs versti gal ne oaze, bet bent jau šiokiu tokiu darželiu, kuriame atsirado lysvė seksualumo studijoms.
Austrijos atstovė Conchita Wurst
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Kedenti patalų nesiimta, aiškinti mūsų kūniškų geismų priežasčių – taip pat. Pastarojo mokslo ekspertai, sujudę po „Eurovizijos“ atomazgos, kaip patyrę universitetų trintukai vėl vynioja vatą apie Vakarų dekadansą. Pavymiui ir vėl linksniuojame moralės prievaizdų išplatintą žargoną, nepastebėdami, kaip Conchita Wurst, tarsi mitinė būtybė, žiniasklaidoje sugrąžinama tai į vyro kailį, tai į homoseksualo odą, tai patalpinama tarp transvestitų. Klaidžiojame tarp įvardžių, paskubom žvalgomės į gėjų kultūros užkulisius, jautresni žurnalistai internete ieško ekspertų, įvaldžiusių žodyną, galintį nusakyti, ką gi matėme transliacijoje iš Kopenhagos.

Pastarasis gestas – pagirtinas, tačiau patvirtina esmines spragas ne tiek žurnalistų išsilavinime, o kalbėjime apie seksualumą ir lytį Lietuvoje lietuviškai apskritai, ir jį praturtinti yra būtina. Juk kaip reiškinys čia „drag“ nėra naujiena. Pakanka prisiminti Žilvino Šilgalio choreografinius eskizus televizijoje. Verka Serdiučka taip pat daugeliui žinoma. Tiesa, pastarieji du pavyzdžiai paveikia mus kitaip nei Conchita Wurst. Bent jau Serdiučka groteskiškai apeliuoja į postsovietinį nouveau riche kičą, į stereotipais apipintą slavės tapatybę. Net ir gerokai prieš Europos Sąjungą Lietuvos popkultūroje būta pakankamai „drag“ motyvų. Net „Na, palauk“ animaciniuose filmukuose. Šilgalio bei kitų moters kūne įsikalinti bandančių Lietuvos garsenybių pasirodymai primena būtent komišką vilko virsmą Snieguole. Vilkas išmokė mus, kad prastas „drag“ performansas yra apgailėtinas reikalas. Conchita gerokai kilstelėjo kartelę.

Net ir gerokai prieš Europos Sąjungą Lietuvos popkultūroje būta pakankamai „drag“ motyvų. Net „Na, palauk“ animaciniuose filmukuose. Šilgalio bei kitų moters kūne įsikalinti bandančių Lietuvos garsenybių pasirodymai primena būtent komišką vilko virsmą Snieguole.
Lina Žigelytė

„Drag“ – tai ne šiaip barzdą prisilipinusi moteris ar kojas išsidepiliavęs vyras su pėdkelnėmis. „Drag“ – tai perteklinė lyties reprezentacija, jos infliacija. Tai teatrališkas dreifavimas tarp vyriškumo ir moteriškumo stereotipų, neišmetant inkaro nė viename iš šių dviejų aiškius kontūrus turinčių krantų. Tai net ne postmodernizmas – panašaus dreifavimo būta visose epochose ir įvairiose kultūrose, bet kadangi Lietuvoje imamasi cenzūruoti net pasakas, gali būti, kad iki istorinių archyvų irsimės ilgokai.

Conchita driokstelėjo Lietuvoje kaip pavasario perkūnija, nes, prožektoriams sušvietus veidą, barzda trukdo mums įtikėti atlikėjos moteriškumu. Besimėgaujant auksiniais suknelės nėriniais barzda blaško dėmesį. Ji neišnyksta iš akiračio kaip ir „drag“ lenktynių dalyvis, lipantis favoritui ant kulnų. Conchitos barzda kelia triukšmą vaizduotėje, kol mėginame susigaudyti lyg gimdymo palatoje – berniukas tai ar mergaitė?

„Drag“ kultūra neatsiejama nuo scenos. Viena iš galimų šio anglų kalbos žodžio reikšmių bloškia mus į XX a. pradžią, kai kabaretuose ir teatruose pasirodymus rengę moterimis persirengę vyrai turėjo tempti lagaminus su impozantiškais kostiumais iš vienos erdvės į kitą (angl. „to drag“ – vilkti, tempti). Dar svarstoma, kad tai frazės „dressed as a girl“ (angl. apsirėdžiusi kaip mergina) trumpinys. Terminas taip pat siejamas su anglų teatro tradicijomis, kai vyrams tekdavo kurti moteriškus vaidmenis dėvint iš galybės sluoksnių pasiūtus, žeme besivelkančius rūbus.

„Drag“ pasirodymais išreiškiama, kad lytis dėvima remiantis tam tikru kūno kalbos, išvaizdos, kalbėsenos repertuaru, kuris tradiciškai pristatomas kaip dvinaris – susidedantis iš vyriškos ir moteriškos dalies. Įdomesni „drag“ pasirodymai šias nusistovėjusias variacijas išplečia, migruoja tarp jų. Aistringai, įtikinamai atlikdama dainą apie iš pelenų kylantį feniksą, Conchita „Eurovizijoje“ sugebėjo įkūnyti abi strategijas. Ir laimėjo žiūrovų simpatijas.

Mūsų provincialios popkultūros atstovai sunerimo, nes vešli Conchitos barzda – tai sabotažas, neva galintis sumenkinti tikresnes barzdas, tikresnį vyriškumą. Tokia yra gerų „drag“ performansų esmė – utriruoti tai, kas atrodo natūralu, įgimta, įprasta. Parodyti mūsų gyvenimus kasdien reguliuojančio lytiškumo teatrą.
Lina Žigelytė

Nepaisant kontinentą apėmusios euforijos, Lietuvos nacionalinio transliuotojo žurnalistas Ignas Krupavičius priminė Europai, kad visuomet išliks tų, kurie apie lytiškumą kalba iš užančio išsitraukdami skutimosi peiliukus ir ragindami kažką išsiskusti (barzdą, pažastis, netradicinę seksualinę orientaciją). O juk Conchitos barzdos lengvai nenuskusi – internete apstu kone detektyviškų pastangų atsekti, kaip gi gyvaplaukių beveik neturinčiam jaunuoliui iš Austrijos užvešėjo tokia tankuma. Veikiausiai barzda iš dalies auginta, bet taip pat klijuota ir piešta. Štai kodėl gerbėjai iš Europos megzė ir lipdė barzdas prieš pasirodymą – užuot jas tiesiog paauginę. Todėl ir Austrijos žurnalistė pasirodė eteryje su labai vešlia dirbtine barzda.

Conchitos barzda – ne visai nenatūrali ir jos simbolinė prasmė labai svarbi. Mūsų provincialios popkultūros atstovai sunerimo, nes vešli Conchitos barzda – tai sabotažas, neva galintis sumenkinti tikresnes barzdas, tikresnį vyriškumą. Tokia yra gerų „drag“ performansų esmė – utriruoti tai, kas atrodo natūralu, įgimta, įprasta. Parodyti mūsų gyvenimus kasdien reguliuojančio lytiškumo teatrą. Ir ne vien komiškąją jo pusę.

Pamirškime barzdą ir įsiklausykime į žodžius, kurie yra svarbi šio stipraus pasirodymo dalis: „Einu šukėmis, žengiu per stiklą, kaimynai sako, jog mes esame sugedę, bet dabar viskas pasikeis.“ „Drag“ karalienės geba ne tik priversti leipti juokais dėl mūsų kasdienybės. Jų atliekama perteklinė imitacija gali atskleisti milžinišką pokyčių geismą, gaires horizonto, kuriame galimybė migruoti tarp skirties berniukas/mergaitė ir neišsitekti šiose kategorijose nebus vien tai, kas paišoma menininkų studijose ir studijuojama universitetuose.

Kalifornijoje prieš dešimt metų atlikta apklausa parodė, kad mokyklose, kur mokoma apie LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) istoriją, perpus mažiau vaikų patiria patyčias dėl seksualumo.
Lina Žigelytė

Iš subkultūros į popkultūrą išsiveržusi Conchita Wurst nėra įdomiausias „drag“ karalienės pavyzdys, bet ji – neabejotinai paradoksali, gluminanti. Lietuvos žiūrovai jos pasirodymą įvertino labai palankiai ir tai stebina, nes moralės prievaizdai lyg ir įtikino visuomenę bei Europos Sąjungą, jog esame homofobiškiausia ES šalis. Kelios vietinio pramogų kaimo žvaigždutės su savo pagiežingais pasisakymais užgožia elementarų faktą – puikiai atlikta Conchitos daina Lietuvai patiko, nors galbūt ir nesusigaudyta, kas buvo atlikėja – ji, jis ar „tai“. O gal ir nemėginta gaudytis, nes balsuota už reginį, vizualinį ir garsinį malonumą suteikiantį šou?

Ką gi. Išaušo puiki proga visiems pagaliau daugiau paskaityti ne apie homofobiją, o apie seksualumo istoriją, lytiškumo reprezentaciją ir homokultūrą. Tautos balsas įrodo, kad tai yra bent jau įdomu ir atitinkamai sureagavus ši „Eurovizija“ gali tapti unikaliu atskaitos tašku. Kalifornijoje prieš dešimt metų atlikta apklausa parodė, kad mokyklose, kur mokoma apie LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) istoriją, perpus mažiau vaikų patiria patyčias dėl seksualumo. Prieš keletą metų viena Londono vidurinė mokykla sureagavo į patyčių kultūrą paskelbdama kasmetinį LGBT istorijos mėnesį (anksčiau tiesiog akcentuota patyčių žala, dabar moksleiviams suteikta ne tik istorinių žinių, bet ir daugiau galimybių pranešti apie patyčias). Šioje mokykloje patyčių seksualumo pagrindu beveik neliko ir naują tradiciją perėmė nemažai Didžiosios Britanijos mokyklų.

Balsavimas dėl „Eurovizijos“ nugalėtojo gali tapti pranašiška kregžde, kad netradicinis seksualumas bei lyties reprezentacija Lietuvoje nebebus specializuota ar pikantiška informacija. Plečiant akiratį net būtų galima nebesiklausyti tradiciškai morale besirūpinančių balsų – seniai aišku, kad jie nieko naujo nebepasakys. Mūsų šalyje būtent dėl pastarųjų balsų aibė dalykų lieka neišdiskutuoti, neapibrėžti ir net neegzistuoja mūsų kalbinėje orbitoje. Conchitos Wurst pergalė tą įrodė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kas vertas pakeisti Grybauskaitę? Labiausiai lauktos pavardės praeiviai kažkodėl vengė (42)

Nors iki prezidento rinkimų liko dar pusantrų metų, viešojoje erdvėje prasideda diskusijos, kas...

Teismo verdiktas: „Linkomanija“ turi būti blokuojama papildyta 16:42 (201)

Pirmadienį Vilniaus apygardos teismo posėdyje paskelbtas sprendimas vadinamojoje...

„Regnum“ Lietuvai paišo juodus scenarijus: jei neklausysite, maža nepasirodys (84)

Lietuva, Latvija ir Estija Rusijoje – niekam neįdomios. O tuo pačiu jos, kartu su NATO ir JAV...

Černobylio katastrofa: švedų mokslininkai paskelbė kitokią įvykių versiją (3)

Švedų mokslininkai padarė išvadą, kad per Černobylio atominės elektrinės avariją įvyko...

Gedimino kalne – naujas radinys: aptikti su Aukštutine pilimi siejami mūro fragmentai (20)

Vykdant pietrytinio Gedimino kalno šlaito paruošimo žiemai darbus, aptikti su Aukštutine pilimi...

Raudono kilimo kova: kuri muzikos apdovanojimų viešnia atrodė geriausiai?

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį vykę Amerikos muzikos apdovanojimai, tradiciškai, tapo mūšio...

Kodėl kai kurie „nekalti“ vaistai yra receptiniai: paaiškino, ar reikės recepto Ibumetinui (38)

Kaip ir dažnai atsitinka Lietuvoje, keičiant kokius nors įsakymus ar tvarkas nėra skubama...

„Norfos“ savininkas nesismulkina: minimali alga turi siekti 600 eurų (138)

Radikaliai mažinti valdininkų skaičių, sutelkus valdžios ir verslo pastangas kelti minimalų...

Visada gera idėja – orkaitėje kepta lašiša su garstyčiomis ir česnaku (5)

Greitai ir lengvai paruošiamų lašišos receptų niekada nebus per daug! Gaminant lašišą pagal...

Vaistų kare – pirmoji auka: bus sprendžiama dėl VVKT viršininko G. Barcio atsakomybės (107)

Valdančioji Seimo dauguma siūlys Sveikatos apsaugos ministerijai spręsti Valstybinės vaistų...