Pastarosiomis dienomis Lietuvą sudrebino „Eksperimentas su lietuviais ir juodaodžiu“. Internete išplitusiame vaizdo klipe atvaizduojama situacija, kuomet darbo pokalbio belaukiantis juodaodis paprašo šalia sėdinčių lietuvių padėti jam išversti „Facebook“ paskyroje skirtas lietuviškas žinutes.
Socialinė reklama

Paslaugos paprašyti lietuviai sutrinka, pradeda svečio iš užsienio atsiprašinėti ir ne visi išdrįsta versti piktus, rasistinius žodžius, skirtus ką tik į Lietuvą atvykusiam juodaodžiui. Vaizdo klipo kūrėjai, LŽTC, atskleidė, kokia buvo šio vaizdo klipo paskirtis: „Pagrindinė reklamos mintis yra raginti mus visus nebūti abejingiems patyčioms ir neapykantos kurstymui, nuo kurių kasdien kenčia daugybė žmonių, tik mes to nematome, nepastebime.“ Vis dėlto, man, kaip Lietuvos piliečiui šį „antirasistinė“ reklama paliko nevienareikšmį įspūdį.

Pirmiausiai, kiek žmonių Lietuvoje iš tiesų kenčia nuo vienokios ar kitokios diskriminacijos? Rasizmo? Atmintyje iškyla tik pavieniai atvejai. O ir LŽTC pateikta statistika tai atspindinti: „Oficialiai užregistruojamų neapykantos kurstymo atvejų yra pakankamai nedaug ir statistika atrodo mažėjanti. 2013 m. iš viso užfiksuoti 152 atvejai, 2014 – 102.“ Dar labiau kelia abejonių tai, kad rasizmo atvejai apskritai yra retas reiškinys Lietuvos visuomenėje: „Dažniausiai tyčiojamasi dėl žmonių rasės, tautybės, religijos – 84 atvejai (2013) ir 31 (2014) ir seksualinės orientacijos – 53 atvejai (2013), ir 57 (2014 m.).“ Rasizmo apraiškų Lietuvos Žmogaus teisių centro direktorė apskritai net nepaminėjo.

Vaizdo klipe užfiksuotas eksperimentas neatspindi realios situacijos Lietuvoje. Nepaisant to, kad lietuviai, stengęsi padėti išversti juodaodžiui skirtus žeminančius žodžius, nebuvo aktoriai (juodaodis – buvo aktorius), tačiau pati situacija yra visiškai dirbtinė.
Linas Zasimavičius

LŽTC vadovė, siekdama pateisinti sukurto vaizdo klipo pagrįstumą teigė, kad : “nes, mūsų žiniomis, daugybė žmonių niekur nesikreipia ir didžioji dauguma atvejų apima neapykantos kurstymą internete.“ Būtų įdomu sužinoti, kokios yra LŽTC „žinios“. Ar tai nėra tik stereotipai, asmeninė nuomonė, o galbūt didesnio finansavimo siekimo būdas? Mano žiniomis, Lietuvoje diskriminacija beveik neegzistuoja. Ir statistika tą įrodo, o kas gali įrodyti LŽTC „ turimas žinias“? 

Vaizdo klipe užfiksuotas eksperimentas neatspindi realios situacijos Lietuvoje. Nepaisant  to, kad lietuviai, stengęsi padėti išversti juodaodžiui skirtus  žeminančius žodžius, nebuvo aktoriai (juodaodis – buvo aktorius), tačiau pati situacija yra visiškai dirbtinė.  Ar neatrodo absurdiška, kad ką tik į Lietuvą atvykusiam užsieniečiui iš nežinia kur atsiradę „piktieji Lietuvos rasistai“, nei iš šio nei iš to, į atvykėlio „Facebook“ paskyrą pradėjo rašinėti žeminančias žinutes? Iš kur galima žinoti, kad „Facebook“ esantis juodaodis apskirtaiatvyko į Lietuvą? Kaip galima sužinoti jo vardą, pavardę, jeigu nesi jo susitikęs, susipažinęs su juo?

Koks viso to tikslas? Akivaizdu, kad Lietuvos Žmogaus Teisių Centras turi pateisinti savo egzistavimą. Juk tokio centro apskritai nereikėtų, jeigu Lietuvoje nebūtų diskriminacijos.
Linas Zasimavičius

Jeigu rasistiniai išpuoliai yra toks dažnas reiškinys Lietuvoje, kodėl nebuvo galima užfiksuoti realios situacijos, kaip lietuviai tyčiojasi iš juodaodžio, jog jis juodas. Minčių kyla įvairių, tačiau pagrindinė jų – vaizdo klipas „Eksperimentas“ nesiekia pavaizduoti realios Lietuvos gyvenimo aplinkos. Šio vaizdo klipo kūrėjai siekia eskaluoti menamas problemas. Tą patvirtinta tiek pačio eksperimento situacijos dirbtinumas, tiek LŽTC pateikta statistika.

Koks viso to tikslas? Akivaizdu, kad Lietuvos Žmogaus Teisių Centras turi pateisinti savo egzistavimą. Juk tokio centro apskritai nereikėtų, jeigu Lietuvoje nebūtų diskriminacijos. Kuomet rasizmas institucijai generuoja įvairią finansinę paramą, tiek iš Lietuvos valdžios (mokesčių mokėtojų), tiek iš ES fondų, šios diskriminacinės formos visuomenėje nebuvimas skatina atsakingą instituciją dirbtinai konstruoti rasizmo grėsmes. Tik tokiu būdu, institucija gali apsaugoti turimus etatus.

Taigi apmaudu, kuomet Lietuvos institucijos, atsakingos už žmonių tesių gynimą – geresnį žmonių gyvenimą, užsiima menamų visuomenės problemų eskalacija. Taip yra švaistomi ne tik lėšos, tačiau šešėlyje paliekamos ir realios visuomenės problemos.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Nežinantiems valdiškos tvarkos gresia didžiuliai įsiskolinimai (56)

Pagal galiojančius įstatymus, mokantiems „Sodros“ įmokas priklauso nustatytos išmokos. Jų...

Gyvenimą iš esmės pakeitė vos viena žinutė (14)

Lygiai prieš metus kauniečio Justino Grigaičio širdį draskė prieštaringi jausmai – vaikinas...

Rusija – nauja geriausia Lotynų Amerikos šalių draugė? (24)

Venesuela – ne vienintelė regiono šalis, kurioje Vladimiro Putino Rusija nori išplėsti savo...

Orai: maloniomis permainomis džiaugsimės ne vieną dieną (7)

Pagaliau apie orus galima pasakyti vien geras žinias. Na, beveik. Artimiausiomis dienomis įkyrus...

Šiaurės Korėja pagrasino išbandyti vandenilinę bombą virš Ramiojo vandenyno

Šiaurės Korėjos diplomatijos vadovas ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis gali išbandyti...

„Real“ treneris sukasi iš padėties: prieš pirmas rungtynes „atkabino“ J. Mačiulį (24)

Po nesėkmingo Europos krepšinio čempionato ne itin maloniai Jonui Mačiuliui prasideda ir sezonas...

Daržovė, kuri labai naudinga norintiems mesti rūkyti

Moksliniai tyrimai patvirtino, kad baklažanai turi gydomųjų savybių. Tai – nekaloringa...

„Mėlynojo banginio“ žaidimas trylikametės gyvenimą pavertė pragaru: už grotų – kėdainiškis (164)

Mirtį sėjantį žaidimą „ Mėlynasis banginis “ žaidusios Kėdainiuose gyvenančios...

Pastebėjo išsiskiriantį Z kartos elgesį su socialiniais tinklais (2)

Nors Lietuvoje populiariausiu socialiniu tinklu išlieka „Facebook“ , kai kurios visuomenės...

Iš Skandinavijos – neslopstantys NT burbulo signalai Iš konferencijos „Lūžio taškas 2017“ (114)

Kaistanti nekilnojamojo turto ( NT ) situacija ir nuolatinės kalbos apie besiformuojantį NT burbulą...