Donaldas Trumpas neslėpė – nuo cheminio ginklo mirštančių vaikų vaizdai jį sukrėtė. Ir privertė permąstyti poziciją Sirijos diktatoriaus Basharo Al Assado atžvilgiu.
Linas Kojala
© DELFI / Kiril Čachovskij

Po to, kai 2013 metais Sirijoje buvo pirmą kartą panaudotas cheminis ginklas, verslininkas Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ ragino Obamą nesiimti drastiškų priemonių ir pirmiausiai spręsti amerikiečių vidaus problemas; net ir praėjusią savaitę jau prezidento Trumpo atstovai tikino, kad Assado nuvertimas nėra svarbiausias tikslas – dėl jo esą turi apsispręsti Sirijos žmonės.

Bet ketvirtadienį situacija radikaliai pasikeitė – Trumpas įsakė 59–iomis sparnuotosioms raketoms atakuoti Assado karinį aerodromą. Būtent iš ten, teigiama, buvo pradėta cheminio ginklo ataka prieš civilius, nusinešusį kone šimtą gyvybių. Tokiu būdu pasiųstas aiškus signalas Assadui, jog Amerika nebus pasyvi stebėtoja. Ir galbūt reaguos ryžtingiau, nei bet kada anksčiau per visą konfliktą, kuris tęsiasi nuo 2011 metų ir nusinešė kelis šimtus tūkstančių gyvybių.

Vakarų valstybės tokį sprendimą palaikė: Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Australijos ir kitų šalių lyderiai pažymėjo, jog tai – atsakas į barbarišką civilių naikinimą. Smerkė tik Rusija ir Iranas, tebekartojančios, jog Assadas nekaltas – esą chemikalai pasklido Sirijos pajėgoms subombardavus sukilėlių sandėlį. Šią versiją palaikantys apžvalgininkai rusiškose televizijose aiškino, jog Amerika savo ataka parėmė terorizmą, o Trumpas taip elgiasi todėl, jog jį supa senoji „neokonservatorių“ patarėjų gvardija, kuri skatina pasitelkti jėgą. Oficialusis Kremlius taip pat negailėjo karčios kritikos ir žadėjo pasirūpinti Assado strateginių objektų saugumu nuo antpuolių ateityje.

Praktiniais veiksmais naujasis Amerikos prezidentas įrodinėja, jog Rusijos ir JAV nesutarimai tokie gilūs ir strateginiai, kad jokios kalbos apie bendrystę to pernakt nepakeis. Trumpas galbūt sunkiai nuspėjamas, bet jo užsienio politikos sprendimai kol kas patenka į tradicinius respublikoniškus rėmus – tiek Sirijoje, tiek, pavyzdžiui, Ukrainoje, kur aiškiai ir nedviprasmiškai buvo pasmerkta Rusijos agresija ir Krymo aneksija.
Linas Kojala

Šioje vietoje nepamirškime, jog liaupsės Trumpui iš Vakarų valstybių pusės ir kritika iš Rusijos yra anaiptol ne savaime suprantamas dalykas. Iki šiol dažniau kalbėta apie galimą Rusijos ir Trumpo JAV suokalbį, dėl kurio nerimo Europos sostinės. Tačiau praktiniais veiksmais naujasis Amerikos prezidentas įrodinėja, jog Rusijos ir JAV nesutarimai tokie gilūs ir strateginiai, kad jokios kalbos apie bendrystę to pernakt nepakeis. Trumpas galbūt sunkiai nuspėjamas, bet jo užsienio politikos sprendimai kol kas patenka į tradicinius respublikoniškus rėmus – tiek Sirijoje, tiek, pavyzdžiui, Ukrainoje, kur aiškiai ir nedviprasmiškai buvo pasmerkta Rusijos agresija ir Krymo aneksija.

L. Kojala. Sparnuotosios Trumpo raketos
© AFP / Scanpix

Bet kuriuo atveju jėgos panaudojimas Sirijoje tam tikra prasme atveria naują konflikto puslapį – Baracko Obamos JAV nesiryžo tokiems veiksmams. Obama tvirtino nenorįs tapti dar vienu George'u Bushu jaunesniuoju, kurio vadovavimo metu JAV įsivėlė į daug aukų ir kaštų pareikalavusius karus Vidurio Rytuose. Iš to gimė neoficialus Obamos užsienio politikos principas – „nedaryk kvailysčių“.
Kryptingai smerkdamas Assadą Obama karo pradžioje vylėsi, jog sukilėliai jį nuvers patys – juk panašus likimas ištiko ilgametį Egipto lyderį Hosnį Mubaraką. Visgi negavę papildomo impulso sukilėliai tikslo nepasiekė. Tuomet atėjo „raudonosios linijos“ laikas – jei Sirijoje bus panaudotas cheminis ginklas, teigė Obama, JAV neturės kitos išeities, kaip tik pasitelkti karinę jėgą. Tačiau kai Sirijos režimas 2013 metais viso pasaulio akyse pasmerkė myriop apie tūkstantį žmonių, prezidentas paskutinę akimirką atsitraukė. Tai, anot liudininkų, nustebino daugelį amerikiečių kariškių, kurie jau buvo pasirengę smogti.

Tačiau kai Sirijos režimas 2013 metais viso pasaulio akyse pasmerkė myriop apie tūkstantį žmonių, Obama paskutinę akimirką atsitraukė. Tai, anot liudininkų, nustebino daugelį amerikiečių kariškių, kurie jau buvo pasirengę smogti.
Linas Kojala

Tą, pasak prezidento, lėmė keturios priežastys: Jungtinių Tautų inspektoriai Sirijoje, kurių gyvybėms būtų iškilusi grėsmė, Didžiosios Britanijos nenoras prisidėti prie karinių veiksmų, taip pat suvokimas, jog net ir prezidentas neturėtų tokio sprendimo priimti vienas. Bet svarbiausia – abejonės, ar kariniu būdu galima susilpninti Assadą tiek, kad nebekiltų grėsmė ir vėl panaudoti cheminį ginklą.

Tiesa, nėra tikslu teigti, jog Obamos JAV nedalyvavo Sirijos konflikto „žaidime“ – vien per 2016 metus Obamos vadovaujama kariuomenė visame pasaulyje numetė 26 tūkst. bombų – didžiąją dalį Sirijoje ir Irake. Išnaudojant bepiločius ir kitas priemones, anti–ISIS koalicija sunaikino apie 10 tūkst. kovotojų, tarp kurių – ne vienas ISIS lyderis. ISIS kontroliuojama teritorija nuo 2014 metų rugpjūčio vien Sirijoje susitraukė apie 45 proc., o įvairiais būdais gaunamos pajamos krito dvigubai. Bet faktas ir tai, jog veikimas per atstumą leido susikurti tam tikram galios vakuumui, kurį geriausiai išnaudojo Rusija, 2015 metais įsitraukusi į konfliktą ir užtikrinusi, kad ilgamečio sąjungininko Assado išlikimui nekiltų grėsmė. Dabar kalbėti apie Siriją be Assado, kuris gerokai sustiprino ir išplėtė savo teritoriją, yra sudėtinga.

Trumpo sprendimas parodo, kad galimų veiksmų spektras yra išaugęs. Nėra nerealu svarstyti ir vadinamųjų „saugių zonų“ kūrimo varianto – teritorijų Sirijoje, kuriose būtų užtikrinamas civilių saugumas. Juolab, kad apie tai dažnai prabyla ir JAV administracijos atstovai bei pats prezidentas. Tiesa, tam jau reikėtų gerokai didesnio karinio įsitraukimo, kiltų ir rizika tyčia ar netyčia susidurti su šioje šalyje aktyviai veikiančia Rusijos kariuomene.

Visgi Trumpas primena, kad yra pasirengęs įvairiems sprendimams. O tai savaime veikia preventyviai, nes atsidurti galingiausios pasaulio valstybės taikiklyje nenori niekas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Nemirsetoje įsitaisęs naftos magnatas oficialiai pripažintas žemgrobiu (112)

„Minijos naftos“ direktorius turi griauti tvorą, ardyti trinkeles ir naikinti nuotėkų...

Reikšmingas įvykis pasaulio politikoje: kokia kryptimi žengs Kinija? (102)

Kas penkerius metus pasaulis stebi, kaip Kinijos valdančioji partija rengia savo suvažiavimą....

E. Šileikis apie dvigubą pilietybę: argumentai svarūs, bet nežinau, ar konstitucinio kalibro (162)

Seimo prašymu Konstitucinis teismas vėl ėmėsi dvigubos pilietybės klausimo. Teismo prašoma...

Artėja permainos – jau paspaus šaltukas (20)

Nors šiuo metu vyrauja ganėtinai šilti ir palyginti sausi orai , visgi, pokyčiai jau atkeliauja....

A. Pitrėnienė – jau ne bedarbė, vadovaus Skuodo vaikų darželiui (329)

Neperrinkta į Seimą, priversta skandalingai palikti savo draugės Laimutės Anužienės vadovautą...

Vilniuje mįslingai dingo vyras: namuose nerimauja žmona ir dvi mažametės dukrytės Varėnoje rastas motociklas (116)

Antradienio vakarą DELFI redakciją pasiekė sunerimusios šeimos laiškas. Sekmadienį Vilniuje...

„Real“ Madride nesugebėjo palaužti „Tottenham Hotspur“ pasipriešinimo visi antradienio dvikovų rezultatai (5)

UEFA Čempionų lygoje H grupės lyderių Madrido „Real“ ir Londono „ Tottenham Hotspur “...

Dvigubą dublį pelnęs G. Orelikas trileryje su pratęsimu krito nuo graikų AEK komandos

Pirmą pralaimėjimą FIBA Čempionų lygoje patyrė Venecijos „Umana Reyer“ komanda su...

Užsimojo pagerinti prekybos tinklų darbuotojų sąlygas (90)

Po to, kai buvo pasirašytas nacionalinis susitarimas dėl šalies pažangai būtinų reformų ,...

D. Trumpo dukra Tiffany triukšmingai atšventė savo gimtadienį: netrūko nei žinomų draugų, nei įspūdingų akimirkų (2)

Praėjusį penktadienį savo 24-ąjį gimtadienį atšventusi Jungtinių Amerikos valstijų prezidento...