Lietuvoje kartais atsiranda problema, kuri dalies visuomenės yra greitai paverčiama valstybės ir tautos egzistenciniu klausimu.
Pabėgėliai
© AP/Scanpix

Pavyzdžiui, referendumo dėl žemės pardavimo metu skeptikai baiminosi, kad, leidžiant užsieniečiams įsigyti žemę, Lietuvoje bus netenkama kertinio lietuviškojo identiteto dėmens. Tam tikra prasme nuo jų neatsiliko ir garsiausiai besireiškiantieji priešingos nuomonės šalininkai, teigę, kad, nepriėmusi vienintelio logiško sprendimo, Lietuva staiga taps visų pamiršta Europos provincija, lyg Vakarai tik ir lauktų išganingos progos tą patvirtinti.

Šį klausimą, kaip ir daugelį kitų, supo kontroversijų banga, didžiulis politikų ir visuomenės veikėjų dėmesys, neproporcingai sugrėsminta retorika. Rezultatas – pirmą kartą šalies istorijoje surinkta 300 tūkstančių parašų ir piliečių valia sušauktas referendumas. Vis dėlto kuklūs užsieniečių įsigytos žemės kiekiai ir faktas, kad šiandien ši tema visiškai prarado aktualumą, rodo, kad furoras buvo gerokai perdėtas.

Piliečiai referendume nesprendė jų gyvenimus iš esmės keičiančio klausimo, nors tokių epitetų nestokota. Tai tebuvo audra stiklinėje, neturėsianti esminio poveikio Lietuvos ateičiai. Ne naujiena – panašios bangos kildavo ir dėl kitų klausimų, pavyzdžiui, kelių šimtų asmenų eitynių sostinės centre ar neva liepsnosiančio vandens skalūninių dujų gavybos vietose. Žvelgdami atgal, tai galime vadinti veikiau mažos grupelės garsiomis emocijomis, o ne realiu visuomenės atspindžiu.

Ar iš tikrųjų tradicinę pasaulėžiūrą atspindi vien savigynos instinktas, net jei tai iš dalies atspindi vertybinės pasaulėžiūros normatyvinę idėją? Kaip tai suderinama su faktu, kad pagal savižudybių skaičių Lietuva rikiuojasi juodžiausių pasaulio valstybių ketvertuke? Kodėl pagal alkoholio vartojimą mus lenkia tik Baltarusija ir Moldova?
Linas Kojala

Šiandien dėmesio nestokoja pabėgėlių krizė ir faktas, kad Europos Sąjungos šalių sprendimu Lietuvai teks priglausti kiek daugiau nei tūkstantį asmenų iš karo kamuojamų regionų. Neverta pamiršti, kad tai bus pabėgėliai – tie, kuriems namuose gresia mirtis, – o ne ekonominiai migrantai, kurių nepageidauja ir atsijoja visos Europos valstybės. Bent jau stengiasi tai daryti.

Lietuva turi būti aktyvi Europos politinės darbotvarkės formavimo dalyvė. Mes turime domėtis ne tik tuo, kas vyksta artimiausioje aplinkoje ar tiesiogiai liečia mūsų interesus, bet ir pažinti kitų regionų problemas. Tokiu būdu ne tik geriau suprasime savo partnerius, tačiau ir tapsime tokiais, kuriems nelaimės akivaizdoje norės padėti kiti. Visgi Lietuvoje viešos peštynės ir politiniai ginčai koncentruojasi ne ties Europą kamuojančia problema. Keliamos kitos dilemos: pavyzdžiui, ar tūkstantis pabėgėlių nesukels Lietuvai nepakeliamų kultūrinių bei socialinių problemų, pernelyg didelės finansinės naštos, nekurstys religinės nesantarvės. Deja, ir vėl garsiausi tie, kurie tai nagrinėja kaip dar vieną šalies išlikimo veiksnį.

Ir nesvarbu, kad vertybinį identitetą labiausiai griauna ne keli šimtai islamo išpažinėjų ar krikščionių iš arabų kraštų, o piliečių surašymuose katalikybę noriai deklaruojantys, bet savo gyvenimo būdu jai prieštaraujantys tautiečiai. Dažnai kalbame apie kultūrinį ir socialinį senosios Europos smukimą, kurį pagrindžiame vertybėms prieštaraujančio elgesio pavyzdžiais.

Kodėl šimtai tūkstančių lietuvių per pastaruosius du dešimtmečius persikėlė į seniai multikultūrines visuomenes bei nesibodi, net ir garsiai paburnodami, gyventi šalia margų kultūrinių grupių ir negrįžta namo? Juk tai yra temos, kurios tiesiogiai lems valstybės išlikimą.
Linas Kojala

Mėgstame (teksto autorius pabrėžtinai neišskiria savęs) kritikuoti problemas kitų kieme, bet pernelyg retai plačiai atmerktomis akimis pasižiūrime į save. Nors ignoruodami esmines problemas ir patys netrukus turėsime daryti sprendimą, ar norime europietiškos gerovės valstybės bei sočių socialinių išmokų (ES valstybės tą pasirinkimą jau seniai padarė, esmingai nekeičia net gausėjant integracijos problemoms), ar kultūrine ir kalbine prasme lietuviškai vientisos Lietuvos.

Bet ar iš tikrųjų tradicinę pasaulėžiūrą atspindi vien savigynos instinktas, net jei tai iš dalies atspindi vertybinės pasaulėžiūros normatyvinę idėją? Kaip tai suderinama su faktu, kad pagal savižudybių skaičių Lietuva rikiuojasi juodžiausių pasaulio valstybių ketvertuke? Kodėl pagal alkoholio vartojimą mus lenkia tik Baltarusija ir Moldova? Kaip spręsti tragišką problemą, kai apie trečdalis mirčių yra susijusios su svaigalų vartojimu? O gal kas nors ras išeitį demografinei situacijai pataisyti, žinant, kad vaikų iki 14 metų dalis bendrame gyventojų skaičiuje per kelis dešimtmečius dramatiškai sumažėjo nuo 23 iki 15 proc.? Galbūt tai, kad esame viena sparčiausiai senstančių ir mažėjančių Europos visuomenių, turėtų kelti didesnį nerimą nei keli šimtai pabėgėlių?

Kodėl šimtai tūkstančių lietuvių per pastaruosius du dešimtmečius persikėlė į seniai multikultūrines visuomenes bei nesibodi, net ir garsiai paburnodami, gyventi šalia margų kultūrinių grupių ir negrįžta namo? Juk tai yra temos, kurios tiesiogiai lems valstybės išlikimą.

Todėl aktoriaus Arūno Sakalausko akcija, kurią pastebėjo ir užsienio žiniasklaida, buvo lyg gaivus oro gurkšnis. Padaryta tai, kas Lietuvoje nutinka pernelyg retai: atkreiptas dėmesys į esminės svarbos problemą, neverčiant to tik trumpalaike politinių dividendų paieška ir pasirodymu prieš žiniasklaidą. Tie keli šimtai žmonių, sugulusių ant Vilniaus katedros aikštės grindinio, leido dar kartą suvokti šimtus gyvybių nusinešančios problemos mastą bei bent trumpam grąžino jį į politinę darbotvarkę.

Būtent šios temos turėtų būti svarbiausiomis mūsų šalies patriotams.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Išsvajotas atostogas pakeitė košmaras: neaišku, kur nuvežė, ir liepė išlipti (138)

Kas gali būti geriau už jaukias šeimos atostogas, kai nereikia galvoti, kuo užimti vaikus, o dvi...

54 val. trukusi drama Vokietijoje – sunkiai protu suvokiama: jautėmės tarsi skerdžiami gyvuliai (40)

Į laisvę po 29 kalėjime praleistų metų paleidžiamas Dieteris Degowskis – gangsteris, nuteistas...

Nepaleiskite vadžių: kas padės nesustorėti šaltuoju metų laiku

Artėja Padėkos diena (populiarėjanti ir Lietuvoje) ir ilgi žiemos mėnesiai, kai imame...

Orai vis labiau primins žiemą (5)

Orai kuo toliau, tuo labiau primins žiemą, LRT RADIJUI sako sinoptikė Edita Gečaitė ir įspėja,...

Plastikos chirurgas susiduria su keisčiausiais pageidavimais: vyrus išklauso, tačiau pildo moterų norus (49)

Kai kurios plastikos chirurgo Dariaus Jauniškio pacientės po krūtų didinimo ar mažinimo...

Sunku patikėti, kaip gerai dabar gyvename (614)

Europa jau nebėra pasaulio ekonomikos ligonė ir čia prasideda auksinis euro ekonomikos laikotarpis.

Lietuvių restorane Amerikoje klientai cepelinus valgo su kečupu (174)

Keliaudamas po Čikagos priemiesčius DELFI Kelionių ambasadorius Orijus Gasanovas rado...

„Mamos iškrypėlės“ ieškojęs vilnietis įkliuvo policijai: namuose – šokiruojantys įkalčiai (113)

Slapti pomėgiai įklampino teisėsaugai gerai žinomą vilnietį – anksčiau dėl įvairių...

Nokdaunu pagardintame KOK GP finale – Vikšraičio triumfas, superdvikovoje – Kuvaldos „pasivaikščiojimas“ (46)

Tradiciniame „Bushido Hero‘s“ turnyre šeštadienį Vilniuje kovinių sporto menų gerbėjai...

Įspūdingi lėktuvų prototipai: tikras monstras ir nė vieno keleivio salone nepasveikinęs orlaivis (26)

Lėktuvų gamintojai per visą aviacijos istoriją sukūrė įspūdingų orlaivių, ir nors daugelis...