aA
Kritikos bangos daužo Suskystintų gamtinių dujų terminalą. Kęstutis Daukšys siūlo terminalą užkonservuoti, o jo kolega Remigijus Žemaitaitis išplukdyti terminalą į Šiaurės jūrą. Anot jų, taip reikia padaryti, nes iš terminalo tiekiamos dujos 50 proc. brangesnės nei „Gazprom“.
Laurynas Kasčiūnas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Šios isterijos fone reikėtų prisiminti, kad dar prieš du metus už dujas mokėjome brangiausiai Europoje. Taip, „Gazprom“ kainą sumažino, bet tik dėl to, kad Lietuva susikūrė tiekimo alternatyvą. Terminalas savo ekonominę naudą pradėjo įrodinėti dar net neįplaukęs į Klaipėdos uostą. „Gazprom“ buvo priverstas padaryti 20 proc. nuolaidą Lietuvai.

Tie, kurie šiandien kritikuoja terminalą, kritikavo ir Lietuvos dujų sektoriaus pertvarką, kai nusprendėme susigrąžinti iš „Gazprom“ valdomos įmonės rankų šalies magistralinius dujotiekius. Algirdo Brazausko Vyriausybė 2004 m., ieškodama ilgalaikės pigesnių dujų tiekimo formulės, pardavė „Lietuvos dujas“ Rusijos „Gazprom“ ir vokiečių „E.On“ su visais magistraliniais vamzdynais ir taip tapo viena iš labiausiai į Rusijos energetikos voratinklį įpainiota ES šalimi. Ir ne tik dėl to, kad visas Lietuvai reikalingas dujas pirkome tik iš „Gazprom“ ir mokėjome didžiausią kainą Europoje, bet net ir norėdami susikurti alternatyvą, turėjome kalbėtis su „Gazprom“ valdoma įmone tam, kad ji įgyvendintų energetinius projektus, kurie mažintų to pačio „Gazprom“ įtaką Lietuvoje. Net Viktoro Janukovyčiaus Ukraina, kitaip nei Lietuva, sugebėjo strateginę dujų tiekimo infrastruktūrą išsaugoti valstybės rankose.

Lūžis įvyko 2008 m., kai Lietuva tapo energetikos sektoriaus pertvarkos ledlaužiu, nes pasirinko įgyvendinti patį „Gazprom“ nepalankiausią ES pasiūlytą visiško atskyrimo modelį, pagal kurį magistraliniai dujotiekiai vėl sugrįžo į valstybės rankas ir taip sumažino Rusijos dujų giganto galimybes blokuoti dujų tiekimo alternatyvų atsiradimą.

Vertėtų prisiminti, kad Rusijai pigiausiai už dujas moka „kišeninės“ Rusijos valstybės – Baltarusija ir Armėnija. Šios šalys jau tik teoriškai nepriklausomos valstybės.
Laurynas Kasčiūnas

Kaip prieš kelerius metus, taip ir dabar, visi energetinio nepriklausomumo planai buvo apklijuoti „per brangių“ projektų etiketėmis. „Gazprom“ žinutė buvo tokia – Lietuvos energetinė priklausomybė nuo Rusijos yra neišvengiama, todėl vietoj to, kad įgyvendintume mokesčių mokėtojams brangiai kainuojančius energetinius projektus, turėtume neerzinti Rusijos, derėtis su „Gazprom“ ir tikėtis monopolininko nuolaidų. Toks požiūris visiškai neįvertino to, kad „Gazprom“ palankumas gali kainuoti politinį ir ekonominį valstybės savarankiškumą. Vertėtų prisiminti, kad Rusijai pigiausiai už dujas moka „kišeninės“ Rusijos valstybės – Baltarusija ir Armėnija. Šios šalys jau tik teoriškai nepriklausomos valstybės.

Suskystintų dujų terminalas – ne tik mūsų valstybės draudimo polisas. Tai ir savigarbos simbolis. Vienintelis rimtas strateginis projektas, kurį sugebėjome įgyvendinti per 25 atkurtos nepriklausomybės metus.

Be abejo, dabartinė Suskystinto dujų terminalo kainodara verta peržiūros. Penkerių metų sutartis su „Statoil“ paremta analogišku „imk arba mokėk“ (angl. „take or pay“), kaip ir ilgalaikė Lietuvos sutartis su „Gazprom“, principu.

Pagal sutarti su „Statoil“ esame įsipareigoję kasmet priimti šešis laivus, kurie tiekia dujas „Independence“. Reikia ieškoti lankstesnės pirkimo formulės. Vienas ar du laivai per metus, kai mums pirkti dujų neapsimoka, galėtų būti nukreipti kitiems pirkėjams - pirmiausia, Šiaurės šalims.

Situaciją pagerintų regioninės dujų rinkos atsiradimas, tačiau kol kas „Gazprom“ pėdsakai Latvijos dujų ūkyje, o ypač Inčukalnio dujų saugykloje, bent jau iki 2017 m. rinkos susiformavimo planus atitolina.


Tai namų darbai, kuriuos reikės padaryti. Bet tai nereiškia, kad reikia grįžti prie „Gazprom“ siūlomos mąstymo logikos. Ar prieš kelis metus bent jau galėjome įsivaizduoti, kad galime net neturėti jokios sutarties su „Gazprom“, bet dujų mums netrūktų? O būtent taip ir yra dabar.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Dėl pagrindinės Rusijos vandens arterijos skambina pavojaus varpais: gresia sudėtingi scenarijai (9)

Rusijos centriniame Uljanovsko mieste vietinių itin pamėgto miesto paplūdimio lankytojai priversti...

Lietuvos oro erdvėje – neeilinės pratybos: čia naują gynybos planą išbandys moderniausi JAV naikintuvai (225)

„Formulės 1“ gerbėjams šis vaizdas pažįstamas ir primena sustyguotą spektaklį:...

Kraupia žmogžudyste ir bandymu Verkių parke sunaikinti palaikus įtariama vilnietė teisme veido neslėpė papildyta (87)

Vilniuje, Verkių parke, sudeginti nužudytą moterį bandžiusi įtariamoji, praėjus kiek daugiau...

Operos ir baleto teatras skęsta skolose: po poros metų gali pristabdyti veiklą (88)

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) tikisi, kad kiti metai Lietuvoje bus...

Graikijos žiniasklaida: Blattas pageidauja Kuzminsko (7)

Pirėjo „Olympiakos“ vyriausiasis treneris Davidas Blattas nusitaikė į laisvuoju agentu...

Po atšaukto F-35 sandorio Rusija siūlo Turkijai įsigyti savo naikintuvų (78)

Vienas aukšto rango rusų pareigūnas ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva yra pasirengusi...

Ministerija kloja pamatus vėjo energetikai Baltijos jūroje – ištirta, kur palankiausia statyti jėgaines (6)

Siekiant valstybės strateginių tikslų atsinaujinančioje energetikoje ir tam išnaudoti jūrinio...

Alytuje užpulta ir išžaginta į darbą ėjusi moteris (47)

Ankstų liepos 18-osios rytą, apie 5.20 val., Alytuje, Jazminų g. esančio neveikiančio vaikų...

Aukščiausią postą EP iš lietuvių gavo Blinkevičiūtė (125)

Socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė ketvirtadienį patvirtinta Europos Parlamento Užimtumo ir...

Išaiškino, kaip atskirti, jei jūs netoleruojate laktozės? (14)

Maisto netoleravimas yra populiari sąvoka, tačiau šio reiškinio aktualumas nėra naujas....