Istorija

Viduramžių anglų kalboje žodis „virus“ reiškė gyvatės nuodus, lotynų kalboje – glitėsius, o Lietuvos atveju pirmasis Gražulio politinis šūkis buvo „Už Lietuva, virusai“. Kaip matot, netoli nuo nuodingų glitėsių.

Vieni virusai yra Dievo bausmė už tai, kad neplauname rankų, kiti – už tai, kad landžiojame į visokius įtartinus saitus, apie kuriuos mums pasakojo pusbrolis.

Nuo pastarųjų gelbsti įvairios antivirusinės programos, o nuo pirmųjų – muilas ir asmens higiena.

Bet kartais ateina nauji virusai, kurie „nachališkai“ tyčiojasi iš muilo. Nekalbėsim šiandien apie senovėje siautusias epidemijas. Buboninį marą, kuris pražudė trečdalį Europos gyventojų ir labai numušė nekilnojamojo turto kainą.

Taip pat nekalbėsim ir apie vėjaraupius, kurie nustekeno visus Šiaurės Amerikos indėnus ir taip irgi labai numušė nekilnojamojo turto kainą. Aš visai rimtai, tiek ploto atsilaisvino.

Ir nekalbėsim apie ispaniškąjį gripą, po Pirmojo pasaulinio karo sugebėjusį pražudyti daugiau gyvybių nei pats karas.

Ir ne, gripas kilo ne Ispanijoje. Tiesiog Ispanijos spauda, išvengusi cenzūros, pirmoji parašė apie pandemiją. Čia tas dažnas atvejis, kai dėl visko kalti žurnalistai. Kai kažkas kambaryje pagadina orą, o tu pirmas tai pastebi.

Kalbėsime apie modernias baisybes. Jų prisimenam kelias. Iš pradžių buvo Ebola, baisiai nemalonus dalykas, atsiradęs Afrikoje, persidavęs mums iš beždžionių, žmogus ima „literaliai“ kraujuoti per odą ir pakrato kojas greičiau nei Kamblevičius prisimena savo partijos pavadinimą.

Po to reikalai persikėlė į Aziją. Buvo toks MERS, Artimųjų Rytų respiracinis sindromas. Pasigavo jį artimrytiečiai nuo kupranugarių, kas iškart kelia teisėtus klausimus – o ką jūs ten su tais kupranugariais darėt? Negi nežinot, kad jeigu kupranugaris spjaudosi, nereikia spoksoti ir laukti kol apspjaus. Jei į vieną žandą spjauną, antro atsukt nereikia. Nes baigsit kaip 858 velioniai.

Dar toliau į rytus, iki pat Kinijos. Ir ten didžiausia pasaulio naciją ėmė serviruoti po naują virusą kas kelis metus. Norit iš paukščių atsirandančio? Prašom, va jums paukščių gripas, apie 800 mirčių. Tarp žmonių, nes tarp vištų mirtingumas buvo didesnis nei KFC užkandinėje.

Tada SARS virusas – sunkus ūminis respiracinis sindromas, arba lietuviškai SŪRS. Tai va šis „sūrelis“ nusinešė 349 dūšias anapus, ir štai, turim naują. Corona.

Poveikis ekonomikai

Bet kokia problema visada turės įtakos ir ekonomikai. Būna, kad akcijos nukrenta vien dėl šūdų vamzdžio, o čia pasaulinio viruso epidemija.

Aišku, viešųjų ryšių požiūriu labiausiai nukentėjo niekuo dėtas meksikietiškas alus „Corona“. Ūžtelėjus virusui „Coronos“ gamintojai išstojo su pareiškimu – kad tipo mes tikri, kad mūsų alaus vartotojai nedurniai ir jau tikrai atskirs, kur alus, kur virusas. Tai, žinokit, ne.

Be šimtų memų apie alaus rebrendingą į „Ebola beer“ ar apie tai, jog „Corona“ geriausia užkąsti Laimo liga, „Google“ paieškos „corona beer virus“ skaičius išaugo 2300 procentų ir auga daug sparčiau nei pats virusas. Internete diskutuojama apie tai, nuo ko efektyviau apsaugo veido kaukės – nuo koronaviruso ar alaus. Visi sutinka – aišku, kad nuo alaus, pabandyk išgert alelio, kai ant burnos kaukė.

Naujosios Zelandijos baras „House and Food“ papiktino galybę žmonių paleidęs reklamą – griebkit „Corona“ tik už šešis pem. Griebkit, kol nesibaigė pandemija. Virusinis marketingas ką tik įgavo naują prasmę.

Užsirovė ir Sidnėjaus restoranas, brūkštelėjęs žinutę – koronavirusas ilgai neveiks, nes jis pagamintas Kinijoje.

Čia galėtų ir Vilnius prasisukti su savo saviironija. Vilnius. CoronaVirus free. Coronavirus doesn’t know where the hell it is.

Bet jei rimčiau – verslui spirga subinės. Labai skauda turizmui. Kinai sudaro milžinišką turistų kiekį ir jei jie bent pusmečiui bus apriboti keliauti, turizmas neteks 80 milijardų dolerių ir pasaulinis ekonomikos augimas sumažės 0,1 procento.

Jau dabar Angkor Watas ir auksiniai Bankoko Karalių rūmai stovi apytuščiai. Azijos lošimų sostinė Makao per sausį neteko 90 procentų klientų ir nusprendė, jeigu taip tai naf*k ir iš viso dviem savaitėms uždarė visus kazino. Nes tie, kas labai nori lošti, gali tiesiog išeiti į gatvę be kaukės ir pasitikrinti savo laimę.

Koronavirusas nušniojo ir akcijų biržas. Savaitės pradžioje Kinijos indeksai nukrito beveik 10 procentų, įmonės neteko daugiau kaip 400 milijardų dolerių vertės. Valdžia grumiasi, žada mažinti palūkanas ir įlieti milijardus į rinkas, kad padidintų likvidumą.

„Apple“, „Adidas“, „Ikea“ uždarinėja parduotuves. Kol kas drąsinasi ir sako, jeigu per vasarį susitvarkys, tai nieko čia tokio. Bet niekas nežino, ar susitvarkys. Ir iki kada susitvarkys. Kiti virusai ekonomikai kirto, bet greitai ir pasitraukė, Korona gali būti kitoks. Jeigu epidemija plėsis ar bent išsilaikys iki vasaros – pasaulinei ekonomikai bus visai ne kas. Ji pradės čiaudėti, kosėti, o gal net visai į lovą atguls.

Ne tik dėlto, kad Kinija seniai jau nėra tik pigių plastmasiukų gamintojas, čia stovi automobilių megagamyklos – „General Motors“ ir „Toyota“ jau sustabdė konvejerius, kiek laiko, kol pasijaus automobilių trūkumas? Prius’ų stoka gali privesti prie staigios pavėžėjų populiacijos susitraukimo.

Kinija eksportuoja 13 procentų visų JAV vaistų pramonės ingredientų, kas bus, kai nebebus iš ko gaminti xanaxo? Bus neramu.

Kinija nebeperka naftos, mažėja paklausa, naftos kainos pradeda kristi. Metus pradėjusi su 70 dolerių už barelį nafta dabar nukrito iki 55.

Po SARS viruso naftos kainoms prireikė dešimt mėnesių atsigauti. Be to, paprastai jos krisdavo dėl per didelės pasiūlos, bet Kinija yra milžiniškas naftos siurbikas. Kas šiaip yra gera žinia, nes kuo mažesnės naftos kainos – tuo blogiau Kremliui.

Kita problema – sutrikdyta globalios pasiūlos grandinė. Žiūrėkit, Kinija nebegali parduoti dalykų klientams užsienyje, vadinasi, Kinijos fabrikai pradės mažinti užsakymus, ko reikia jiems patiems – nuo vario iš Čilės iki gamyklinių mašinų iš Vokietijos. Ir visiems bus ne kažką.

Bet visi kartoja tą patį – iki kovo ekonomika atsilaikys lengvai. Tad daktarėliai laboratorijose, paskubėkit.