Kalba ir žemė – tautos ir valstybės egzistencijos pagrindas. Šio junginio esmę puikiai suvokė žydai, siekdami atkurti kadaise romėnų išdraskytą savo valstybę. Pasklidę po visą pasaulį, jie ilgus dešimtmečius telkėsi, pavieniui ir gausiomis šeimomis plūdo į Palestiną, Pažadėtąją žemę. Ką veikė žydai arabų Palestinoje? Kūrė savo kolonijas, steigė bankus, mokyklas, įvairias organizacijas, įkūrė Tel Avivo miestą.
Kęstutis Jaskelevičius
© Asmeninio archyvo nuotr.

Tačiau pagrindinė veikla rutuliojosi žemės santykių srityje. Žydai slapčiomis, dažniausiai arabų vardu, iš vietos gyventojų ir turtingų šeichų, o vėliau iš Palestiną okupavusių britų kolonistų pirko žemės sklypus. Pirko daugiausia neapgyvendintose vietose: akmeningoje Negevo ir smėlingoje Chaluco dykumose. Kol galiausiai, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui ir britams palikus Palestiną, supirktas žemes sujungė ir paskelbė, kad yra įkuriama žydų valstybė – Izraelis.

Lietuviai elgiasi priešingai – savo žemes „parceliuoja“. Įnikę į tarpusavio politines rietenas, pasiklydę nesibaigiančiose reformose, skurdinami keliasdešimties kartelinių susivienijimų, kurie pasidalijo šalies ūkį, neįžvelgiama čia pat tykančios grėsmės. Grėsmės netekti savo žemių.

Prezidentai, Seimo nariai, aukščiausieji valstybės pareigūnai prisiekė visomis išgalėmis saugosią šios valstybės žemių vientisumą. Prisiekė, tačiau nūnai nė piršto nepajudina, kai ši žemė yra grobstoma. Grobstoma saviškių savanaudiškų klanų ir po įvairia priedanga – svetimtaučių. Šitaip valstybė netenka savo žemių vientisumo.

Žemės reforma – valstybės nelaimė

Šią nelaimę prišaukė negausus būrys politikon prasibrovusių avantiūristų, niekada neturėjusių ir jau neįgysiančių politinės nuovokos ir realybės pojūčio. Prasidėjusi kaip kadaise patirtų ekonominių ir socialinių skriaudų glaistytoja ir įgavusi restitucinį pobūdį, žemės reforma ilgainiui išsigimė ir tapo savo priešingybe – žemės darkytoja.

Politikai, valdininkai ir žemėtvarkininkai, o tuo labiau tą žemę dirbantys žmonės, jau ėmė nebesuvokti, kas vyksta žemės santykių srityje. Žemę it sudūlėjusią paklodę imta draskyti į skutelius – daugelio ūkininkų valdos suskilo į tokį skaičių sklypų, kad racionalus tvarkymasis tapo beveik neįmanomas. Todėl prireikė antrosios – konsolidacinės reformos.

Spėjama, kad svetimtaučiai slaptai ir neteisėtai yra užvaldę apie 500 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės ir 50-60 tūkst. ha miško.
Kęstutis Jaskelevičius

Tačiau politinio pamišimo viršūnė buvo, ko gero, pasiekta tuomet, kai žemė, miškai ir vandens telkiniai buvo įtraukti į ekvilibristinių išdaigų ratą, keičiant jų dislokaciją ir manipuliuojant piniginiu įvertinimu. Žemės ir miškų perkėlimas iš vienos vietovės į kitą ir nuosavybės teisių perleidimas kitiems asmenims tapo įteisinto, bet arčiau valdžios arba žemės tvarkytojų esančių piliečių neteisingo praturtėjimo būdu. Neteisingo todėl, kad pažeisdavo kitų piliečių arba valstybės interesus. Kita vertus, buvo plačiai atvertos durys piktnaudžiavimui ir korupcijai.

Piliečių nuosavybės teisių į žemę ir miškus atkūrimas vargais negalais slenka į pabaigą. Nuosavybės teisės jau atkurtos 3,9 mln. ha žemės ir miškų, o tai sudaro beveik 98 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto. Tačiau džiūgauti dėl to nevertėtų, nes ryškėja kitos problemos, kurioms pagrindą paklojo būtent nevykusi šalies žemės reforma, kuri sukėlė sumaištį žemės santykių srityje. Tai kitų valstybių piliečių veržimasis į žemės rinką.

Baigiasi pereinamasis laikotarpis

2011-aisiais metais baigiasi pereinamasis laikotarpis, per kurį galioja draudimas žemės ir miškų ūkio paskirties žemę įsigyti užsienio piliečiams. Beje, šis pereinamasis laikotarpis, kuris įtvirtintas konstituciniame įstatyme, buvo „išreikalautas“ tik tuometinio žemės ūkio rūmų pirmininko Jono Ramono iniciatyva, kai šaukštai jau buvo beveik po pietų. Mat energingieji euroderybininkai apie tai tiesiog pamiršo ir derybinis skyrius „Laisvas kapitalo judėjimas“ jau buvo „uždarytas“.

Kokia šio pereinamojo laikotarpio prasmė ir būtinybė? Ši būtinybė buvo grindžiama tuo, kad šalyje dar nesusiklostė žemės rinka, egzistavo didelis žemės kainų skirtumas tarp mūsų šalies ir daugelio Europos valstybių, siekiantis net keliasdešimt kartų, o ūkininkų finansinis pajėgumas toks menkas, kad žemės rinkoje jie negalėjo būti lygiaverčiais konkurentais užsienio piliečiams.

Ar pasikeitė kas nors per septynerius metus? Deja, beveik nieko. Nesusiklostė nei lygiavertė žemės rinka, nesustiprėjo finansiškai ir šalies ūkininkai. Todėl užsienio kapitalo įsiliejimas būtų tiesiog pražūtingas.

Tačiau, nepaisant draudimų, svetimtaučiai žemę ir miškus perka. Perka netiesiogiai per trečiuosius asmenis daugiausia pasitelkdami skolinių įsipareigojimų schemą. Po Lietuvos kaimus zuja paslaugūs tarpininkai, kurie atstovauja danų, airių, britų ir kitų Europos valstybių kapitalui. Šių tarpininkų skelbimų pilna vietiniuose ir respublikiniuose laikraščiuose. 

Daugelis jų gerai išmano žemės ir miškų rinkos konjunktūrą. Štai buvęs valstybinės miškų tarnybos darbuotojas M. mielai teikia paslaugas danui, kuriam rūpi mūsų miškai. Slaptas žemės ir miškų supirkimas vyksta Kelmės, Pakruojo, Radviliškio, Raseinių ir kituose rajonuose. Spėjama, kad svetimtaučiai slaptai ir neteisėtai yra užvaldę apie 500 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės ir 50-60 tūkst. ha miško.


Ministras patriukšmavo

Ar pasikeitė kas nors per septynerius metus? Deja, beveik nieko. Nesusiklostė nei lygiavertė žemės rinka, nesustiprėjo finansiškai ir šalies ūkininkai. Todėl užsienio kapitalo įsiliejimas būtų tiesiog pražūtingas.
Kęstutis Jaskelevičius

Tačiau keistas yra kitas dalykas. Apie šią juodąją žemės ir miškų rinką žino daugelis aukštų pareigūnų, apie tai buvo rašyta spaudoje. Dar metų pradžioje vos pradėjęs eiti pareigas žemės ūkio ministras sukėlė nemažą triukšmą. Jis kreipėsi į STT, viešai įvardijo komercinius bankus, kurių antrinės įmonės strategiškai svarbiose vietose perima iš prasiskolinusių ūkininkų nemažus žemės plotus ir, kas gali paneigti, ketina juos parduoti užsienio piliečiams, kurie netrukus jau atvirai galės mokėti už šiuos sklypus gerokai didesnę kainą. Tačiau netrukus ministro susirūpinimas išblėso, gal užgriuvo kiti rūpesčiai. STT paprašė konkrečių duomenų ir faktų. Girdi, tik tuomet pradėsime tyrimą.

Bet atsirado ir daugiau neabejingų piliečių. Trys garbūs vyrai, Seimo narys Jonas Ramonas, akademikas Antanas Buračas ir Kovo 11-osios akto signataras Romualdas Ozolas, kreipiasi į Valstybinį saugumo departamentą (VSD), pranešdami apie jiems žinomus dalykus, vykstančius žemės rinkoje, kuriuos įvardija kaip grėsmes nacionaliniam saugumui. Atrodytų, tokia informacija turėtų sukelti ant kojų slaptąsias tarnybas, kurios „šukuotų“ labiausiai svetimtaučius dominančias savivaldybes, purtytų tarpininkus, klausinėtų žemėtvarkininkus ir seniūnus.

Deja, nuo trijų garbių vyrų kreipimosi prabėgo beveik du mėnesiai, o jokių „linkėjimų“ iš VSD nesulaukta. Pagaliau bent pagal įstatyme numatytą laiką atsakyti privalėjo.

Žengtas ir dar vienas žingsnis. Tas pats Seimo narys Jonas Ramonas įregistravo įstatymo pataisą, kurioje, nurodydamas motyvus, pereinamąjį laikotarpį siūlo pratęsti dar septyneriems metams. Aišku, tai sukelia tam tikrų keblumų, nes gali būti sulaukta priekaištų iš EK dėl vienašališko kai kurių sutarties sąlygų peržiūrėjimo. Tačiau, viena, Lietuvos pusė turi pakankamai argumentų įrodyti pereinamojo laikotarpio būtinybę, antra, pati ES vienašališkai pažeidė nemažai pažadėtų dalykų. Pagaliau, trečia, ar valstybė neturi teisės ginti savo žemių vientisumo, kai į tai slapčia kėsinasi tos pačios ES valstybių piliečiai.

Lapkričio mėn. Seime įvyko Jono Ramono pasiūlytos įstatymo pataisos dėl pereinamojo laikotarpio pratęsimo pateikimo procedūra. Seimo nariai mažumą padiskutavo, paaimanavo dėl keblumų, galinčių iškilti santykiuose su EK, tačiau pataisai pritarė. Už įstatymo pataisos tolesnį svarstymą balsavo 49 Seimo nariai, prieš – 9, susilaikė – 30.

Seime neretai vyksta keisti politiniai žaidimai, be kurių neapsieita ir svarstant šį klausimą. Tarp balsavusiųjų prieš pereinamojo laikotarpio pratęsima atsidūrė socialdemokratų frakcijos narys Mindaugas Bastys, kuris visus... kvietė pritarti minėtajai pataisai. Ir dar keisčiau, kai po savaitės tas pats Mindaugas Bastys įregistruoja rezoliucijos projektą, įpareigojantį Vyriausybę derėtis su ES dėl pereinamojo laikotarpio pratęsimo.

Kas tai? Pavėluotas šio dalyko išskirtinės svarbos supratimas ar socialdemokratų mėginimas perimti iš Jono Ramono politinę iniciatyvą ir pasipuikuoti prieš rinkėjus. Tiesa, minėtoje rezoliucijoje pereinamąjį laikotarpį siūloma pratęsti tik dvejiems metams, per kuriuos tikrai jokių pokyčių žemės rinkoje neįvyks. Nebent, nesutramdžius juodosios rinkos, svetimtaučiai užgrobs dar daugiau lietuviškos žemės ir miškų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Epidemiologė: pražūtingasis gripo virusas akimirksniu randa silpniausią žmogaus vietą papasakojo, ko šiemet tikėtis (60)

Gripas vis plačiau šiepia savo nasrus. Tuo jau spėjo įsitikinti tiek amerikiečiai, nerimaujantys,...

Įstatymai privertė sukurti verslą (18)

Mindaugas ir Vita Šlapkauskai žinomi kaip gardžiomis uogienėmis ir šviežiais vaisiais bei...

Orai: ateina tikri šalčiai (9)

Tikros žiemos mėgėjus šių dienų orai turėtų džiuginti – laikysis neigiama temperatūra...

Agnė Jagelavičiūtė: paslaptį su Mantu labai saugojome, žinojau, kad dėl to galiu netekti meilės (83)

Stilistės, žurnalo AŠ IKONA vyr. redaktorės ir tiesiog verslios bei užsispyrusios moters Agnės...

Po nužudymo Klaipėdos „Akropolyje“ apsaugos darbuotojams vėl kilo pavojus (55)

Klaipėdos prekybos centre „ Akropolis “ apsaugos darbuotojai sulaukė grasinimų papjauti. Dar...

Savo namuose ateities laukia su baime: netrukus šalia atsivers didžiausia kloaka (79)

Nerimas dėl ateities – taip trumpai galima apibūdinti nuotaikas, kurios vyrauja nedideliame...

Šios mikrotendencijos padės atnaujinti garderobą be didelių išlaidų

Pošventiniai su finansais susiję sunkumai neabejotinai turi įtakos drabužių įsigijimui. Laimei,...

Šalis su 4 500 eurų vidutine alga stebina kainomis (645)

Nors Šveicarijos vidutinis atlyginimas „į rankas“ yra didesnis nei Lietuvoje kone 7 kartus, kai...

Atrado būdą, kuo pakeisti beskonius parduotuvių pomidorus: procesui tereikia trijų ingredientų ir kantrybės išlaukti (67)

Su šeima Vilnių į atokų vienkiemį iškeitusi Ieva Šidlaitė sakosi čia radusi ne tik ramybę,...

Vienos kraupiausių žudynių istorijoje: odekolono vonios – vienintelis būdas atsikratyti kraujo dvoko (980)

„Degtinę, kaip patys suprantate, maukdavo iki sąmonės netekimo. Sakykite, ką norite, bet darbas...