Lietuvos ūkio ateitis nėra džiuginanti. Trečiadienį Ūkio ministerija sumažino BVP ūkio augimo prognozę 2012 m. iki 2,5 proc. Pagreitį įgyjanti euro zonos krizė neigiamai paveiks Lietuvos ūkį, gal net sukels naują recesiją.
Kęstutis Girnius
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Ūkio problemos neišvengiamai didins šalies biudžeto deficitą. Savaitės pradžioje dar tik plito gandai apie galimus mokesčių didinimus, bet trečiadienį jau buvo atvirai diskutuojami kol kas oficialiai nepaskelbti Vyriausybės ketinimai dviem procentiniais punktais didinti PVM iki 23 proc.

Kai kurie politikai, kaip Algis Čaplikas, griežtai kritikavo Vyriausybės planus. Vaizdingais jo žodžiais, toks žingsnis “pavers Lietuvą gražiai nugrimuotu pakaruokliu – šalis bus negyva, bet gražiai atrodys Briuselio biurokratams.” Liberalų sąjūdžio vadovas Egidijus Masiulis reagavo santūriau. Jo nuomone, artėjant rinkimams, konservatoriai, užuot smarkiai karpę išlaidas, rinksis lengviausią kelią ir didins PVM.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda mano, kad PVM didinimas yra neišvengiamas, nes “išlaidų mažinimas yra tarsi nugremžtas kaulas, iš kurio ne ką teišpeši”, o dabartinėmis sąlygomis skolintis tarptautinėse rinkose yra labai sudėtinga. Iš tiesų, obligacijų emisija gali likti neišpirkta, arba reikėtų mokėti labai aukštas palūkanas, turbūt daugiau negu 8 proc. per metus.

Mokesčių didinimas turbūt yra neišvengiamas. Kaip minėta, išlaidų karpymas neturėtų reikiamo poveikio, o didesnis biudžeto deficitas Lietuvai per brangiai kainuotų. Tačiau būtų klaida didinti PVM, nes tuo būtų žengiamas dar kitas žingsnis, kuriant vieną iš regresyviausių mokesčių sistemų visoje Europoje ir demonstruojant stulbinantį abejingumą mažiau pasiturintiems Lietuvos gyventojams.

Lietuvos mokesčių sistema yra itin regresyvi. Nėra nei progresinių pajamų, nei nekilnojamojo turto mokesčių, kas itin naudinga pasiturintiems gyventojams. Neseniai Lietuvoje viešėjusi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija ragino Lietuvą apmokestinti nekilnojamąjį turtą ir automobilius. TVF ekspertų nuomone, šie mokesčiai siūlomi atsižvelgiant į nedidelį gerovės apmokestinimą šalyje. O jų įvedimas teisingiau paskirstytų mokestinę naštą bei užtikrintų įplaukas į biudžetą. Savaime aišku, kad TVF raginimų nebuvo paisomi.

PVM yra labiausiai regresinis mokestis iš visų, nes juo apmokestinami maistas, apranga, šildymas ir kitos būtiniausios prekes, kurioms vargingesni žmones turi išleisti beveik visas savo pajamas.
K.Girnius

Pastebimas aiškus polinkis paversti mokesčius vis labiau regresyviais. Per palyginti trumpą laikotarpį pajamų mokestis buvo beveik trečdaliu sumažintas – nuo 33 proc. iki 21 proc., jei įskaičiuojamas Sodros draudimas. Jei pajamų mokesčiai mažėja, tai PVM didėja. Tarifas padidintas nuo 18 iki 19 proc. po 2008-ųjų metų rinkimų, vėliau išaugo iki 21 proc., o dabar svarstoma juos didinti iki 23 proc.

PVM yra labiausiai regresinis mokestis iš visų, nes juo apmokestinami maistas, apranga, šildymas ir kitos būtiniausios prekes, kurioms vargingesni žmones turi išleisti beveik visas savo pajamas. Amerikoje nėra PVM, bet jį raginantys įvesti ekonomistai tuo pačiu metu siūlo sumažinti arba visiškai panaikinti pajamų mokesčius mažiau pasiturintiems gyventojams, kad jie per daug nenukentėtų.

Daugelyje Europos šalių maistui taikomos didelės lengvatos. Vokietijoje daugumai prekių ir paslaugų taikomas 19 proc. PVM, maistui – tik 7 proc., Austrijoje bendras PVM tarifas yra 20 proc., maistui tik 10 proc, Norvegijoje 25 ir 14, Švedijoje 25 ir 12. Jei neklystu, 1995-1997 m. Lietuvos maistas buvo apmokestinamas mažesniu - 9 proc. tarifu. Bet ir šios lengvatos buvo atsisakyta.

Vos pradedama reikalauti teisingesnės mokesčių sistemos, valdžia ir kiti status quo gynėjai ištraukia silpnus ir nuvalkiotus argumentus, ginančius dabartinę sistemą. Pvz., kad progresiniai ir nekilnojamojo turto mokesčiai nesurinktų pakankamai lėšų visiškai panaikinti biudžeto deficitą. Bet tai nėra jų tikslas. Svarbu, kad šie mokesčiai prisidėtų prie įplaukų didėjimo ir biudžeto deficito mažinimo.

Nėra abejonių, kad PVM yra lengvai surenkamas ir gerai administruojamas mokestis. Bet yra kitų mokesčių su šiomis savybėmis, pvz., papildomas mokestis nuo mokesčių (angliškai surtax, vokiškai Zuschlagsteuer). Siekdama finansuoti Rytų Vokietijos rekonstrukciją, Vokietija įvedė tokios rūšies 7,5 proc. papildomą mokestį. Antai žmogus, lig tol kas mėnesį mokėjęs 1,000 DM pajamų mokestį, turėjo mokėti 75 DM mokesčių priedą. Tam, kuriam anksčiau atskaičiuodavo 3,000 DM pajamų mokestį, dabar atskaičiuodavo 3,225 ir tt. Papildomas mokestis nuo mokesčių galėtų būti progresyvus, didesnį tarifą taikant stambesniems atlyginimams. Mokestį surinkti yra labai lengva, nes jis tiesiog atskaičiuojamas nuo atlyginimo.

Reikia radikaliai pergalvoti ir pertvarkyti visą mokesčių sistemą. Bet tam perdėm atkakliai priešinasi pasiturintys ir kiti, kuriems dabartinė mokesčių tvarka yra labai palanki. Tad niekas nedaroma, kol neateina krizė. Tada valdžia priversta skubiai suregzti gelbėjimo planą, kaip ji darė 2008 m. pabaigoje, priimdama vadinamuosius „naktinius“ mokesčius (jie nebuvo patys blogiausi). Nuogąstauju, kad vėl bus skubama, vėl bus mėginama kaip nors užlopyti biudžeto skyles, pasikliaujant patogiausiomis priemonėmis. Ir vėl našta bus kraunama ant silpniausiųjų pečių, labiau įtvirtinama regresinė ir socialinį teisingumą pažeidžianti mokesčių sistema.

Būtina rimtai pagalvoti apie papildomus mokesčius nuo mokesčių. O jei jiems priešintųsi liberalai ir liberalcentristai, konservatoriai galėtų kreiptis į socdemus, kurie ne kartą reiškė norą įvesti progresinius mokesčius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

R. Šimašiui – dūris iš savų (60)

Iš Liberalų sąjūdžio pirmininko Remigijaus Šimašiaus pavaduotojų ketvirtadienį...

Butų nuomos kainos įžengė į naują etapą (14)

Prakalbus apie stabilizaciją ir kainų korekciją ar bent nebedidėjimą nekilnojamojo turto rinkoje,...

Baisi avarija Ukrainoje: skelbiama, kad milijonieriaus dukrą nuo įtūžusios minios ėmėsi ginti apsauginiai (181)

Ukrainos šiaurės rytinį Charkovo miestą trečiadienį sukrėtė tragedija – automobiliui...

Kitąmet gali brangti dyzelis ir tabakas
 (15)

Seimas pradėjo svarstyti finansų ministro Viliaus Šapokos pristatytas Akcizų įstatymo...

Rinkimų kampanija prasideda? Bankininkas G. Nausėda – nauju amplua (432)

Ekonomistas, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda trečiadienio vakarą debiutavo kiek...

Judrioje gatvėje pavojingai „ūsais“ sklaidęsis troleibusas ir linksmino, ir gąsdino vilniečius (1)

Ketvirtadienį dalis sostinės gyventojų ir svečių tapo keisto įvykio liudininkais. Nuo...

Svarbiausi renginiai Europoje vėlyvą rudenį – ką verta aplankyti?

Spalis ir lapkritis dažnam asocijuojasi su bjurstančiais orais ir vis didesnę paros dalį lydinčia...

Vertina krizės tikimybę: nerimą kelia ne tik augančios kainos (61)

Nors ekonominės kitų metų prognozės neblogos, jas gerokai pritemdyti gali didesnė, nei tikimasi,...

Mėnulyje atrastas didžiulis urvas, kuriame galėtų gyventi astronautai (20)

Japonijos kosmoso agentūros mokslininkai atrado Mėnulyje didžiulį urvą, kuriame kada nors...

Įminta L. Da Vinci paveikslo paslaptis (27)

Rašytojas Walteris Issacsonas knygoje „ Leonardo da Vinci : biografija“ paaiškino neįprastas...